Uz garazo ribu...

[Šlitsas]

Kiek pamenu buvo paskelbtas prie renginiu bet jis senokai dingo iš ten. Kituose motociklu puslapiuose jis publikavosi visa vasara..

[slynikas]

Važinėja ir uteniškiai. Bet dažniausiai tam renkamasi ne restauruotos transporto priemonės, o po remonto. Neseniai važiavau Utena - Klaipdėda - Utena (per mažesnius miestelius, kaimelius). Jei ne sankabos bėdos, kelionė būtų išties smagi

[dzivilis]

Ir Lazdijai nemiega nors galėtų ir daugiau kraštiečių prisijungti...

[Infektus]

vasara i pabaiga, karštis baigėsi, o tai reiškia, kad.... mažiau kais varikliai. Todėl siūlyčiau kokia dieną ar vakara pasivažinėt su lopšeliais. Kas už?

[Nemo]

Aš už, tik reikia mocą iš Ignalinos raj. atsivaryti.

[iz 49]

Su kolega Vikas buvome isleke pasivazineti. Prasukome apie 150km, gedimu jokiu nepasitaike :)

[gedulis9]

nu va sezonas kaip ir uzbaigtas,prasukau beveik 2000km su savo dniepru,nepasitaike nei vieno rimto gedimo neskaitant tokiu kaip pro generatoriaus rieboksli taskomo tepalo ir pacio variklio gan didelio teplo deginimo.pasiteisino automobilinis generatorius,taip pat vakuminiai karbiuratoriai,kuro sanaudos dziugina

[Vikas]

nu va sezonas kaip ir uzbaigtas,prasukau beveik 2000km su savo dniepru,nepasitaike nei vieno rimto gedimo neskaitant tokiu kaip pro generatoriaus rieboksli taskomo tepalo ir pacio variklio gan didelio teplo deginimo.pasiteisino automobilinis generatorius,taip pat vakuminiai karbiuratoriai,kuro sanaudos dziugina

Smagu girdeti :).

[Infektus]

Motociklu važinėt yra ,,faina“, tai puikus atsipalaidavimo būdas. Verta pažymėti, jog dažnai pasivažinėjimai būna vien iš pramogos, neturintys gilesnės potekstės, todėl ,,fainumas“ dar labiau sustiprėtų, jei būtų važinėjama su proga, taip būtų pasitarnauta ne tik savo sielai, bet ir savo gerbiamai valstybei. Vienas iš tokių pasivažinėjimų buvo 2013 m. lapkritį.
Dažnai dėl vienokių ar kitokių aplinkybių žymiausi Lietuvos mūšiai nėra prisimenami. Toks ir vienas iš svarbesnių pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu – mūšis ties Širvintas vykęs 1920 m. lapkričio 20d. , kuris kartais vadinamas stebuklu, nes 137 lietuvių kariai stojo į mūšį prieš dešimteriopai didesnę lenkų kariauną ir juos praktiškai be jokių nuostolių nukovė. Šio žygio tikslas buvo prisiminti šį įvykį.
Vėlų penktadienio vakarą trys motociklai su lopšeliais pajudėjo iš Vilniaus į Širvintas. Dėl prasidėjusio lietaus, negalėjau užsidengti šalmo stikliuko, tačiau nors lauke buvo apie +5, tas diskomforto nesuteikė, o priešingai leido pajusti gaivų rudenio vėją. Netrukus jau buvome netoli Širvintų ir įsikūrėm nakvynei.
Ilgai miegot neteko, nes norint atkartot mūšio žygi reikėjo keltis 4-tą ryto. Palike motociklus, pradėjom eiti pėsčiomis. 1920m. lapkričio 20d. lenkai stovėdami už Širvintų ruošėsi pulti Ukmergę, kur stovėjo 7 lietuvių pėstininkų pulkas, kuris jau buvo nusilpęs. Reikėjo pulti staigiai, norint susidaryti bendrą vaizdą galima perskaityti ištraukas iš Vyr. Ltn. Baltrūno manevro aprašymo:
Lapkričio 18 d. batalionų ir kuopų vadai susirinko į Viesų kaimą, pulko štaban, pasitarti kas daryti. ... <...> lapkričio 19 d. naktį III batalionas (apie 137 šauliai) susirenka Barčių kaime ir 5 val. ryto išeina, kad užeitų priešui iš užpakalio nuo Giedraičių. II b-nas, išlaukęs tam tikrą laiką, artinasi prie Širvintų Ukmergės-Širvintų keliu ir drauge puola priešą iš užpakalio ir priešakio pagal sutartą ženklą. . Žygis tęsėsi dešiniuoju Širvintos upės krantu nuo Viesų iki Motiejūnų – Giedraičių kelio, apie 14 km B-nas ėjo be jokios žvalgybos, apsaugos ir vadovų; reikėjo tyliai laikytis, niekam nepasirodyti, sutikus miške žmones sulaikydavom ir vedėmės kartu, kad jie negalėtų apie mus pranešti priešui. Telefono vielos, pratiestos iš Širvintų į Zybalus, buvo keliose vietose nukirstos. Pagaliau, po 7 žygio valandų per mišką ir pelkes, apie 12 val. išėjome ant kelio, kuris eina iš Širvintų į Giedraičius, tarp Motiejūnų ir Gavenių kaimų ...<...> Keliu pasukom Motiejūnų link, ir priėję miško pakraštį, pamatėm kaime daugybę lenkų kareivių. Jie stovėjo eilėse ir ėmė pietus. Atstumas iki kaimo buvo apie 300 metrų. Nieko nelaukdami, mes persirikiavom į kautynių rikiuotę, t. y. į dvi grandines – viena paskui kitos, ir pradėjome bėgti kaimo link. Lenkai nekreipė dėmesio, matyt, jie niekuomet ir nemanė, kad kas iš čia galėtų juos pulti. Pabėgę kokį 100 mtr., stati pradėjome šaudyti tankia ugnimi į išsirikiavusius prie virtuvių lenkus, norėdami juose paniką pakelti. <...> Baigus apgultį batalionas, nieko nelaukdamas, puolė Širvintų miestelį iš pietų. Kas buvo sutikta miestely – viskas varoma kartu. Bataljonas, išėjęs į miestelio žiemių pusės galą, išsivarė apie 200 belaisvių, apie 100 arklių, kurių apie 40 porų pakinkytų vežimuose; vežimai gi pilni šautuvų, kulkosvaidžių ir kito karo grobio. Įsivaizduokit sau: arklius veda lenkų kareiviai, ir tik ant paskutiniųjų vežimų keletas mūsų linksmais veidais kareivių komanduoja lenkams. Šis nepaprastas transportas labai tvarkingai juda Ukmergės kryptimi. Taip pat eina būriai belaisvių, vos dviejų trijų mūsų kareivių lydimi.
Apie 13 val. baigėm 15 km. trukusį žygi, nors ir miego trūko, tačiau pavargę nesijautėm. ,,Šokom“ ant motociklų ir nurūkom į Širvintas, kuriose aplankėme karių kapus. Toliau nutarėm važiuoti Giedraičių kryptimi ir įsikurti stovyklą, tačiau Mus ,,sutrukdė“ vienas iš Širvintų auto-moto klubo narių. Netrukus maloniai važinėjomės GAZ 69 automobiliu, pabendravom, gavom dovanų, apsikeitėm kontaktais, ačiū Vincui .
Pasisvečiavus važiavome toliau ir netrukus buvome Giedraičių apylinkėse, kur pasistatėm palapinę, užsikūrėm laužą, sekė kultūrinė programa ,, arbata ir tamsa“.
Atsikėlus sekmadienio rytą pajudėjom namo. Į Vilnių važiavom ,,artimiausiu“ keliu -pro Dubingius, kurių miške aptikom kirtavietę su miškovėžio išvažinėtą kelią, jo provėžos vietom siekė motociklų aukštį! Patenkinę savo ,,iškrypėliškus poreikius” patraukėm Vilniaus link.
Ačiū kompanijai už gerą kompaniją, linksmą, įsimintiną savaitgali, ačiū kariams savanoriams, kurie apgynė Lietuva, tada kai jai to labai reikėjo.

[Infektus]

Dar nuotraukų :)