Oldtimers forumas

Sveiki, noriu jūsų nuomones sužinoti apie suvirinimą tig'u. Kaip kas, ir kokį pasirinkti? Nes pribrendo mintis įsigyti. Žinau vieną, reik ieškoti, kad turetu funkcija ac/dc. Kaip tie kiniečiai? kokio galingumo ir t.t. Na padiskutuokim apie TIG'us.
Labai domintų žmogeliukų nuomones dirbančiųjų tokiais suvirinimo įrenginiais.

p.s tokios temos neradau, gal blogai ieškojau.

AC/DC tai čia, jei neklystu, su funkcija aliuminiui virinti, nes šis metalas labai įnoringas - suvirinimui reikalinga kintama srovė ir šiaip dar yra keletas reikšmingų smulkmenų, kurios privalo būti rimtame aparate.

Black jei zinai paaiskink kokios tos funkcijos?

dariusgs1 rašė:Sveiki, noriu jūsų nuomones sužinoti apie suvirinimą tig'u. Kaip kas, ir kokį pasirinkti? Nes pribrendo mintis įsigyti. Žinau vieną, reik ieškoti, kad turetu funkcija ac/dc. Kaip tie kiniečiai? kokio galingumo ir t.t. Na padiskutuokim apie TIG'us.
Labai domintų žmogeliukų nuomones dirbančiųjų tokiais suvirinimo įrenginiais.

p.s tokios temos neradau, gal blogai ieškojau.

Gal pradžiai reikėtų pasakyti ką ruošiesi daryti, o po to aptarti AC/DC klausimus?

Gal pradžiai reikėtų pasakyti ką ruošiesi daryti, o po to aptarti AC/DC klausimus?[/quote]


mane domina visa info apie virinima tig'u. AC - kintama srove skirta virinti aliuminiui. kitu nežinau
tai ir prasau patarimo ir konsultacijos.

Nesu žinovas, bet truputis žinių ir praktikos jau susikaupė . Virinti TIG'u yra tikrai lengva ir, tam tikra prasme, įdomu, kadangi šio tipo aparatais galima virinti nuo labai plonų ar smulkių iki pakankamai stambių detalių. Ploniausia mano virinta skarda (juoda) buvo maždaug 0,2 - 0,3mm - kokybės nebuvo - galit įsivaizduoti - vos ne folija , bet pabandykit pavirinti su kitokio tipo aparatu...
Apie smulkmenas. Virinant aliuminį, kaip nebūtų keista, reikalinga maždaug dvigubai didesnė srovė nei juodam ar nerūdijančiam plienui. Na, čia reguliavimo reikalas, bet privalo būti pradinis padidintos srovės impulsas (mygtuko paspaudimo momentu) aliuminio oksido "prakirtimui". Taip pat srovės kilimo ir kritimo funkcija nuo mygtuko paspaudimo ir po mygtuko išjungimo.
Šiaip jau mano patarimas būtų važiuoti į rimtą parduotuvę, kur gausi tikrai išsamų visko paaiškinimą. Apie pigius variantus negaliu nieko pasakyti, bet čia reikėtų pasidomėti, koks tokių aparatų servisas ir ar apskritai jis yra. Čia gedimo atveju.
Dar papildysiu. Virinant TIG'u juodą metalą siūlė būna minkšta, kaip suvirinus autogenu. Be to, tinkamai pasirinkus srovę ir pridėtinio virbelio storį, siūlė gaunasi daili, neiškilusi, lengvai apdirbama šlifuojant. Skardos, kėbulo detalių atveju kuo puikiausiai galima po suvirinimo atlikti iškalinėjimo (lyginimo) darbus. TIG'as taip pat gali būti nepakeičiamas "draugas" detalių ir aksesuarų gamyboje.
Pastebėjimas - TIG'as "nemėgsta" nešvaros - virinami paviršiai turi būti gerai nušveisti.

P.S. Profesionalų (dirbančių su TIG'ais kasdien) patirties ir aš su malonumu pasisemčiau .

dariusgs1 rašė:Kaip tie kiniečiai?

Metus turiu Jasic, vieną balioną jau išeikvojau, tfu tfu, dar nesugedo.

Vienas TIG-o ypatumas dar ir tas, jog reikia aklinai apsirengt, kad neliktų nepridengtų odos plotų. TIG-o plazmoj daug ultravioleto, šviesa nudegina odą.
Užvakar pamiršau kojines apsimaut – dabar tepu aliejum.

minde rašė:

dariusgs1 rašė:Kaip tie kiniečiai?

Metus turiu Jasic, vieną balioną jau išeikvojau, tfu tfu, dar nesugedo.

Vienas TIG-o ypatumas dar ir tas, jog reikia aklinai apsirengt, kad neliktų nepridengtų odos plotų. TIG-o plazmoj daug ultravioleto, šviesa nudegina odą.
Užvakar pamiršau kojines apsimaut – dabar tepu aliejum.

Kolega, prašome pasidalinti darbu patirtim- kaip, ka ir kaip sekėsi? Kokie pastebėjimai ar paklydimai, kurių verta nekartoti kitiems pradedantiems ir t.t.
Gal apie kojines ir stipriai pasakyta, bet kad oda po tokių darbu keistai kvep - tai jau tiesa

Virinau kol kas tik supuvusius duslintuvus. Patirtis viso labo tokia, kad siūlės jau nebeplyšta po pirmo stipresnio krestelėjimo.
Kažkokio grožio pasiekti kol kas nepavyko, aparato dėl to nekaltinu... Tik tiek, kad su TIG-u snarglius galima bandyt aplygint/nuvarvint/nupūst.
Su MIG pusautomačiu, kiek suprantu, nuo taisymo snargliai tik didėja. Nors MIG nebandžiau, palygint negaliu, su brangiais TIG aparatais irgi ne.
O už paprastą elektrodinį virinimą žymiai geriau.

Paklydimų kažkokių lyg ir nepadariau. Ko minimaliai reikia iš aparato – kažkada jau rašiau – argono valdymo vožtuvo (šlanga turi eit per aparatą, ne tiesiai į pistoletą, be to aparate turi būti valdymo mygtuko prijungimo jungtis) ir lanko įžiebimas geriau yra osciliatorinis (aukštos įtampos kibirkščių impulsais).
Pigiausi aparatai, vadinamieji TIG ready, šitų abiejų savybių neturi, argonas, kaip suprantu, pučia pastoviai, o lankas žiebiamas „arc lift“ būdu, panašiai, kaip su paprastu elektrodu, o šitą būdą lygtai sunku įvaldyt.

Na, su TIGu, bent is savo patirties, sakyciau vyrint sudetingiau negu su MIGu, darbo nasumas zemesnis. Taip pat sunkiai isivaizduoju kaip sunkiai prieinamose vietose virint su TIGu. Zodziu, manau, kad paprastiems darbams prie oldtimerio zymiai geresnis vis gi yra MIGas. (Na, cia gal taip atrodo nes nesu gerai "perkandes" TIGo). Jo, tiesa teko dirbt su sudetingu aparatu su kruva ivairiausiu nustatymu... Vnz. laukiam kokio gero speco "master class" TIGo klausimais :)