CHRYSLER New Yorker '61

[Kipshas]

CHRYSLER New Yorker '61

Senukas pradėjo barbenti pirštais

Kaip nekaip -750 mylių ne juokai.
Pradėjo barbenti pirštais ir tie, kurie matė mūsiškį ""Chrysler"" ir visai nesusimąstydami siūlė jį keisti į visai nevažinėtą 600-tąjį mersą. Na jau ne.
Šio automobilio pasirodymas miesto gatvėse ir autosalonuose sukėlė emocijų audrą.
Šešiasdešimtieji … Užgriuvo Karibų krizė, nužudė Kenedį. Tikriausiai visa karta amerikiečių klausėsi šių naujienų per imtuvą su chromuotais mygtukais ir senamadišku vidutinių bangų diapazonu. O praėjus beveik 40 metų senukas ""Chrysler"" liko nereikalingas savo šeimininkams amerikiečiams ir jie jį pardavė entuziastingai nusiteikusiems, šį tą raukiantiems apie automobilius rygiečiams. Latvijoje ""Chrysler"" pradėjo, sakytum, antrą gyvenimą. Mums nereikalingas nevažinėtas mersas. Na o jeigu ir reikalingas, tai tik ne vietoje automobilio, kurio formose ir dvasioje visa epocha. Jis be galo puikus, ar ne?

Žvilgsnis į ateitį

Ten kur buvo daromi kėbulo bandymai "Chrysler" vadovybė surado jauną talentingą dizainerį Virgil Eksner. Gavęs teisę dirbti laisvai, naujasis kėbulų dizaino skyriaus vedėjas greitai ėmė kilti sėkmės laipteliais tempdamas paskui save visą koncerną. Taip visi 1955 metų koncerno išleisti automobiliai įgijo naują stilių - Forward Look - "Žvilgsnis į ateitį".
1957 metų "Chrysler" pasidarė žemesni dar 6 coliais ir atrodė tiesiog nesąmoningai. Bet tai dar ne pabaiga.

Sparnai ir uodegos

Pirma, ką pastebėdavo pirkėjas įeidamas į "Chrysler" parodų salę 1961 metų vasarą, buvo žinoma automobilių galinių sparnų linijos - su kiekvienu sezonu jos kilo viršun ir darėsi vis įmantresnės.
Tokia uodegų mada nelabai patiko automobilių gamintojams - bet kuri firma su malonumu būtų jų atsisakiusi. Tačiau pirkėjams penkiasdešimtųjų pabaigoje - šešiasdešimtųjų pradžioje patiko viskas, kas susiję su kosmosu. O kaip gi kitaip. Pirmasis palydovas, Belka & Strelka… Ir autokoncernai puolė konstruoti tikrus raketoplanus, keldami automobilių galus arčiau žvaigždžių.
Pirmieji uodegos požymiai pasirodė ant 1948 metų "Cadillac" automobilių. Netgi yra pasakojama, kad pastarieji uodegas paveldėjo iš "Lodhid P-38" naikintuvų. Sakoma, kad vienas aukštas pareigas užimantis estetas tiesiog įsimylėjo tą lėktuvą ir gavo Pentagono leidimą jį parodyti savo dailininkams, atseit, kad pažadintų jų vaizduotę.
Nuo Cadillac neatsiliko ir "Chrysler". 1961 metų New Yorker uodegos linijos prasidėjo nuo pat priekio. Žiūrint profiliu automobilis panešėjo į strėlės antgalį. New Yorker'61 tapo paskutiniuoju uodeguotu kosminiu "Chrysler" kūriniu. Iš pradžių automobilių gamintojai savo uodeguotą stilistiką stengėsi ne pateisinti užgaidžia mada, bet ir saugumu: aukščiau nuo kelio dangos pakelti galiniai žibintai leido kelio kaimynams geriau matyti automobilio, lekiančio pirmyn, stabdymo ir manevravimo signalus. Tačiau, praėjus kuriam laikui paaiškėjo, kad kaip tik yra nesaugiau - ant aštrių, išsikišusių "žemės raketoplanų" detalių pasivėrė ne vienas metras amerikietiškų vidurių.

Auksinis liūtas

Gali pasirodyti, kad "Chrysler" New Yorker'61 skirtas labai brangiam keleiviui. Tokiam, kuris išsidrėbęs ant užpakalinės sėdynės susuktu į ritinėlį New York Times paliečia juodo vaikino, pirštinėtomis rankomis laikančio vairą, petį, atseit , - važiuojam. Būtent paliečia, o ne sako, nes, pirmiausiai burna užimta cigaru, antra,"apie ką galima kalbėti su šituo afro-amerikiečiu?" Pasakysiu jums, kad tai netiesa. "Chrysler" pirmiausiai skirtas vairuotojui.
Nuo penkiasdešimtųjų vidurio "Chrysler" pradėjo pirmauti Amerikos rinkoje. Amerikiečių širdis ir čekių knygeles tada užvaldė ilgi, žemi, aptakūs ir baisiai galingi automobiliai. Koncernas stengėsi iš paskutiniųjų. 1995 metų vasarą buvo sukonstruotas masyvus ir galingas Chrysler 300. Būtent apie tokį automobilį svajojo entuziastingi amerikiečiai, mėgstantys didelį greitį. O "Chrysler" taip tęsė ir toliau: 1956 metų modelio variklis buvo 340 ….. AG galingumo, o 1957 - jau 375!
Po "New Yorker" 1961 metų pavyzdžio kapotu buvo aštuonių cilindrų V formos variklis Golden Lion, 413 kubinių colių didumo variklis - beveik 6,7 litro ir 350 arklio jėgų! Golden Lion leido dvi tonas sveriančiam automobiliui išvystyti 200km/h, o 100km/h greitį išvystydavo per 10-12 sekundžių. Sunaudojamų degalų kiekis kaip tokios klasės automobiliui buvo visai nedidelis: apie 15-18 litrų 100 kilometrų. "New Yorker" galėjo lėkti greitkeliu daugelį mylių išlaikydamas tokį patį federalinių saugumo įstatymų leidžiamą greitį. Važiuojant pastoviu greičiu, lygiu keliu variklis naudodavo tik dvidešimt procentų savo tikrosios galios. Dabar tai atrodo keista, kam pagaminti tokią galingą pabaisą, jeigu tėra išnaudojama tik penktadalis jos galios. Tačiau penkiasdešimtaisiais Amerikoje į tokie dalykai turėjo ir savų priežasčių. Pirmiausiai karo metais labiau išsivystė visos pramonės šakos: tada niekas negailėjo pinigų moksliniams tyrimams. Autokoncernai nieko nelaukdami taip pat ėmėsi įgyvendinti savus atradimus lengvųjų automobilių pramonėje. Antra, nestovėjo vietoje ir naftos perdirbimo pramonė: atsirado benzinas su aukštais oktaniniais skaičiais, tas benzinas buvo pigus, ir niekam neatėjo į galvą jį perkant sutaupyti pinigų. Trečia, Amerikos miestai troško nuo gatvėse susidarančių kamščių, ir tik galingi automobiliai, kurie greitai pajudėtų iš vietos, galėjo padėti išspręsti tą problemą.
Ir ketvirta, žinoma, mada, dideli, ilgi, galingi. Kur gi be tos mados.

Šviesus aukštyn, tamsus žemyn

Kaip ir kiekvienas nepigus amerikietiškas automobilis 1961 metų "Chrysler New Yorker" turėjo gerą krūvą visokių papildomų prietaisų, padidinančių važiavimo komfortą, jie taip pat buvo įskaičiuojami į bazinę automobilio kainą. Vairo ir stabdžių stiprintuvas, automatinė greičių dėžė valdoma mygtukais, kaip ir visai šalimais esantis radijas, elektriniai langų stiklų nuleidimo-pakėlimo mechanizmai, durų užraktai, blokuojami iš vairuotojo vietos, elektroninis laikrodis… Tačiau pats įdomiausias automatinis patobulinimas buvo priekinės sėdynės reguliuojamos šešiomis kryptimis, ir sistema, kurią šiandien vadiname "Crouise control". Įdomu tai, kad "Crouise control" - "kadilakiškas" žodelis. "Chrysler" automobilyje šitokia sistema buvo vadinama "auto-pilot". Ir dar viena įdomi detalė. Vidinis galinio vaizdo veidrodėlis buvo įtaisytas ne kaip paprastai - priekinio stiklo viršuje -, bet ant "torpedos", o kadangi galinis stiklas buvo itin didelis , tai šis patobulinimas žymiai padidino matomumą. Na ir žinoma kondicionierius, platūs balti šoniniai ratų diskai, grūdinto stiklo langai - visa tai irgi buvo standartiniai dalykai visiems 1961 metų "Chrysler" automobiliams.
Galima buvo pasirinkti vieną iš šešių interjero apdailos kombinacijų, kurios buvo gaminamos iš odos arba iš odos audinio derinio. Labai norint buvo galima užsisakyti kombinuotą kėbulo spalvą. Tai irgi buvo madinga - šviesus viršus ir tamsi apačia, atskirti linija.

Some like it hot!

New Yorker' is - Niujorko gyventojas. Tačiau Geltonojo Velnio mieste jų tikrai nebuvo daug. Kitas reikalas - šiltos Arizonos, Floridos ir Kalifornijos erdvės. Ten jie važinėja ir dabar, kai kada atskrisdami ir į siaurus Senojo Pasaulio keliukus. Žmonėms, vertinantiems greitį, pasitikėjimą savimi, prestižą, o svarbiausiai - originalumą, šis automobilis jiems tikras atradimas.
Automobilio skaitliuke 750 mylių. Tai daugiau nei milijonas kilometrų. Įjungiate variklį. Prietaisų skydelis šviečia nežemiškomis šviesomis. Per didelius, nuleistus langus įsiveržia vidun ledinis vėjas. Aštrūs kiliai rėžia orą. Jūs lekiate į tamsą nustatydami kursą
Į Paukščių Taką ir Kasiopėją…

(paimta iš www.lithill.lt )