Svarbiausia – „žiguliuku“ praktiškumas
Vilkaviškio ligoninės chirurgas Vladimiras Jelisejevas ir šios įstaigos traumatologas Ignas Plukas kasdien į darbą važinėja senais „Lados“ modelio automobiliais. Abu vyrai tikina nesivaikantys prabangos, o mašinas naudojantys tik praktiškiems tikslams.
Nekeistų į nieką
V. Jelisejevas raudoną „žiguliuką“ vairuoja nuo 1984-ųjų metų, kai šią transporto priemonę įsigijo pagal paskyrą. Prieš tai chirurgas vairavo taip pat „Lados“ markės automobilį, priklausiusį jo tėvui. Su šiomis dviem mašinomis V. Jelisejevas iš viso nuriedėjęs jau ne vieną šimtą tūkstančių kilometrų ir, pasak jo, keisti transporto priemonės tikrai neketinantis.
„Kam keisti? Tai labai praktiškas automobilis, su kuriuo galima nuvažiuoti ten, kur mažai kas nuriedėtų. Net jei pasiūlytų keisti naujausią „Lexus“ markės automobilį į maniškį, vargu ar sutikčiau. Juk man mašina reikalinga kasdieniniam naudojimui, o ne kitiems poreikiams patenkinti“, – tvirtino Vilkaviškio ligoninės chirurgas.
Jis netgi palygino savo automobilį su naminiu gyvūnėliu, kurį auginant nuo mažų dienų taip prie šio prisirišama, kad paskui būna sunku skirtis.
Praktiška važinėti
Traumatologas I. Plukas nėra taip prisirišęs prie savojo „Lados“ automobilio, bet taip pat tvirtina, kad transporto priemonė jam turi būti praktiška.
Traumatologas šiuo metu į darbą važinėja baltu 1991 m. „žiguliuku“. Kaip jis pats tvirtino, tai paskutinis rusiškas automobilis mūsų rajone, gautas pagal paskyrą.
I. Plukas, be šios senos transporto priemonės, šiuo metu taip pat dar vairuoja „Peugeot 406“. 1996 m. vairuotojo teises įgijęs pašnekovas seniau dar turėjo automobilius „Ford“ bei „Mazda“.
„Nežinau geresnės ir praktiškesnės mašinos nei „Lada“. Po miestą važinėti tikrai nėra geresnio varianto nei šis. Su naujomis vakarietiškomis mašinomis smagiau važiuoti į tolimas keliones. Vairo stiprintuvas, minkštas salonas, nepalyginamas komfortas – tai, ko nėra sename automobilyje. Nepaisant to, „žiguliuko“ atsisakyčiau turbūt tik tuomet, jei tektų kasdien važinėti dirbti į kitą miestą“, – prisipažino I. Plukas.
Beveik negenda
Abu pašnekovai patvirtino, kad viena iš priežasčių, dėl kurių nežada atsisakyti savo senų automobilių, yra jų patikimumas.
V. Jelisejevas pasakojo, jog per 27 metų praktiką jo transporto priemonė tik vieną kartą rimčiau buvo sugedusi, bet ir tuomet ją taisant neprireikė meistrų pagalbos.
„Mano šiuo metu kitas vairuojamas automobilis per šešerius metus turėjo daugiau gedimų, nei „žiguliukas“ – per dvidešimt. Naujos mašinos yra „saloninės“. Joms sutaisyti reikia ne tik daug laiko, bet būtina turėti ir specialius įrankius“, – sakė I. Plukas.
Gydytojai tvirtino, jog pasitaisyti sugedusią „Ladą“ ypatingų gabumų nereikia, nes tai yra paprasta, naujovėmis „neperkrauta“ mašina. Be to, net ir šalčiausią žiemą nereikia baimintis, kad ji neužsives, kaip dažnai nutinka naujoms vakarietiškoms mašinoms.
„Ji tiesiog pritaikyta mūsų klimatui. Kaip „Volkswagen“ ar „Opel “ automobiliai pritaikyti šiltesniems kraštams, taip „Lada“ idealiai tinka mūsų sąlygoms. Vienintelė bėda ta, kad dabartinis benzinas jai yra jau per geras“, – tvirtino I. Plukas.
Ilgos kelionės
V. Jelisejevas pasakojo priklausantis Alvito bei Virbalio medžiotojų klubams, todėl laisvalaikiu dažnai mėgstantis su draugais nuvažiuoti pamedžioti į miškus. Šiam tikslui jo vairuojama transporto priemonė yra idealus pasirinkimas.
„Tai lengva mašina, sverianti gal tik 800 kg. Tačiau, nepaisant to, su ja galima įvažiuoti net į tokius kampelius, į kuriuos ne kiekvienas džipas įlįstų. Net ir kur nors užklimpus nekyla problemų: dviese galima šią mašiną pastumti, keturiese – išnešti“, – šypsojosi V. Jelisejevas.
Pasak pašnekovo, su savo „žiguliuku“ jis ne kartą buvo nuvažiavęs iki Krymo. Su šiuo automobiliu vis dar galima pasiekti 160 kilometrų per valandą greitį.
„Dabartinės mašinos visai kitokios. Su jomis baisu išsiruošti į ilgesnę kelionę, nes nesinori, kad kelyje sugestų. Pamenu, su tėvais vaikystėje automobiliu išmaišėme Kaukazo, Karpatų regionus. Nebaisu būdavo, net jei kas sugesdavo, – dabar tai sunkiai įsivaizduoju“, – samprotavo I. Plukas.
Pavyzdingi vairuotojai
Abu pašnekovai tikino esantys pavyzdingi vairuotojai ir didesnių baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus negavę.
„Dažnai kelyje kam nors užkliūva mano raudonas „žiguliukas“ ir jaunimas dažnai signalizuoja šviesomis ar garsu, ragindamas pasitraukti į šoną. Kadangi esu patyręs vairuotojas, tai sykiais numanau, kuriose vietose stovi policijos pareigūnai.
Kartais, norėdamas specialiai pamokyti kelių „erelius“, padidinęs greitį leidžiu jiems mane aplenkti. Kai jie pravažiuoja, aš šiek tiek sumažinu greitį. Juos pareigūnai sustabdo, o aš sau ramiai nuvažiuoju tolyn“, – šypsojosi V. Jelisejevas.
I. Plukas taip pat tikino niekada neskubantis kelyje, nes, pasak jo, bandant sutaupyti 10 minučių, galima prarasti daug daugiau laiko.
„Per 15 vairavimo metų turėjau dvi nedideles avarijas. Vieną kartą aš įvažiavau į kitą mašiną, kitą kartą įvažiavo į manąją. Abu kartus tai buvo neatidumo pasekmės. Manau, kad skubantys žmonės dažniausiai ir sukelia avarijas, todėl stengiuosi anksčiau išvažiuoti ir kelyje nelėkti kaip akis išdegęs“, – tvirtino I. Plukas.
Šaltinis -
http://www.suduvosgidas.lt/index.php?ci ... _id=136905
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
