kęstutis rašė:Įdomu būtų sužinoti kaip pasisekė renginys.
Kiek kelionės metu sugedo transporto priemonių, kurios turėjo nutraukti žygį? Kiek pasekė finišą? Koks buvo kolonos vidutinis judėjimo greitis, ar tai nebuvo problema važiuojant bendra kolona prieškariniam transportui?
“Baltijos kelias 30” – pirmoji žygio dienaVilnius, Katedros aikštė Rugpjūčio 18 d, (sekmadienį) į “Baltijos kelias 30” – senovinės technikos žygio Vilnius-Ryga-Talinas startą Katedros aikštėje, susirinko 150 istorinių transporto priemonių. Į Katedros aikštę ketino atvažiuoti 155 senoviniai automobiliai ir motociklai. Neatvyko 5 transporto priemonės: dvi dėl gedimų ir trys dėl nežinomų priežasčių. Seniausias automobilis, dalyvavęs parodoje Vilniuje – Ford T Touring, pagamintas 1921 m., o seniausias motociklas – 1928 m. pagamintas Indian Scout 101. Atvažiavo ir sunkioji technika – 1972 m. pagamintas autobusas Ikarus 55 LUX.
Sugiedojus trijų Baltijos šalių himnus, renginio iškilmingąją dalį pradėjo Senovinių automobilių klubo “Klasika” prezidentas Egidijus Einoris, pristatęs “Baltijos kelias 30” žygio esmę, tikslus ir dalyvius. Katedros aikštėje sveikinamąjį žodį tarė LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranskietis, Estijos ambasadorė Lietuvoje Jana Vanaveski, Latvijos Liaudies Fronto pirmininkas Romualdas Ražukas. Garbingi svečiai, trijų šalių atrinktų automobilių vairuotojams įteikė valstybines vėliavas, kurios buvo vežamos visą istorinį Baltijos kelią nuo Vilniaus iki Talino.
Lietuvos Respublikos vėliavą įteikė LR seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Estijos – Estijos ambasadorė Jana Vanaveski, Latvijos – Liaudies Fronto pirmininkas Romualdas Ražukas.
Po to kalbėjo LR Seimo narys Laurynas Kasčiūnas ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas Romas Pakalnis. Susirinkusiuosius sveikino Latvijos senovinių automobilių klubo pirmininkas Agris Šmits ir Estijos senovinės technikos klubų atstovas Veiko Praks. Klubas „Klasika“ visus pasisakiusiuosius apdovanojo Baltijos kelio atminimo medaliais. Po iškilmingos renginio dalies koncertavo modernaus folkloro grupė „Navija“ iš Biržų, buvo demonstruojamos istorinės Baltijos kelio nuotraukos.
Lygiai vidurdienį, senovinės technikos kolona organizuotai paliko Katedros aikštę ir pradėjo istorinį Baltijos kelio žygį Vilnius-Ryga-Talinas
Įdomūs faktai iš senovinės technikos parodos Vilniuje:Parodoje Katedros aikštėje dalyvavo ir Istorinį Baltijos kelio 30-mečio žygį pradėjo 150 istorinės transporto priemonės
Apie Baltijos kelio senovinių automobilių žygio pradžią Vilniuje reportažus parengė ir visuomenę informavo visos pagrindinės Lietuvos televizijos ir Europos naujienų agentūros.
Šalių dalyvių vėliavas nuo Vilniaus iki Talino vežė:
Lietuvos – Arūnas Adomaitis su 1939 m. BMW 327 Sport Cabrio;
Latvijos – Agris Šmits su 1951 m. Citroen 11 B ir Andrejs Rode bei Janis Oskerko su 1937 m. Horch 853;
Estijos – Tarmo Uffert su 1938 m. Packard 1608.
Klubo „Klasika“ vėliavą vežė Stanislovas Bartkevičius su 1935 m. gamybos Mercedes Benz 290 Cabrio D.
Visiems dalyviams buvo išduotos kelio knygos, kuriose preciziškai buvo sužymėtas Vilnius-Ryga-Talinas žygio maršrutas ir laikas.
Dalyviams buvo išduoti renginio katalogai su visų dalyvių transporto priemonių nuotraukomis ir jų savininkų informacija. Tai labai palengvino ne tik organizatorių darbą, bet ir pačių dalyvių bendravimą.
Visi 150 istorinės technikos vienetai puikiai ir erdviai sutilpo Katedros aikštėje.
Labai gerai buvo organizuotas technikos įvažiavimas, parkavimas ir išvažiavimas iš Katedros aikštės. 150 senovinių automobilių ir motociklų iš Katedros aikštės išvažiavo per 8 minutes!
Pirmą kartą istorinės technikos parodoje, norint išvengti tepalo ir aušinimo skysčio teršalų, buvo panaudoti kartono lapai. Puikiai pasiteisinęs sumanymas! Kaip nebūtų keista, daugiausia teršalų paliko ne prieškariniai, bet sovietiniai automobiliai.
Išvykus paskutinei transporto priemonei, “Klasikos” tvarkdarių komanda operatyviai išvalė Katedros aikštės grindinį. Priekaištų iš Vilniaus m. savivaldybės ir gamtos apsaugos pareigūnų – nesulaukta.
Išvykstant iš Vilniaus, nesugedo nei vienas automobilis ar motociklas. Bent jau negauta nė vieno skambučio į techninės pagalbos telefonų numerius.
Pakeliui į Panevėžį, dėl variklių perkaitimų ar smulkių gedimų autostradoje sustojo keletas automobilių, bet visi jie vėliau sėkmingai pasiekė Panevėžio Cido areną.
Kolonos greitis autostradoje Vilnius-Panevėžys buvo 55 km/val. Visi suspėjo, tik šiek tiek atsiliko motociklistai. Prie įvažiavimo į Panevėžį pagrindinė kolona trumpam stabtelėjo ir palaukė visų atsilikusiųjų.