Oldtimers forumas

Odos siuvimui kaip suprantu pas Jus šeimyninė ranga. Gal bendrai galėtumėm patarti kokios turi būti siuvimo mašinos tam reikalui, kad siutu odas ir gobelenus auto sėdynių siuvimui. Pardavime siūlo nebrangiai padevetu visokių. O ką naudojate, odą ar odos pakaitalą? Klausiu nes esu girdėjęs kad neva vieni pakaitalai geri, kiti ne.

kęstutis rašė:Odos siuvimui kaip suprantu pas Jus šeimyninė ranga. Gal bendrai galėtumėm patarti kokios turi būti siuvimo mašinos tam reikalui, kad siutu odas ir gobelenus auto sėdynių siuvimui. Pardavime siūlo nebrangiai padevetu visokių. O ką naudojate, odą ar odos pakaitalą? Klausiu nes esu girdėjęs kad neva vieni pakaitalai geri, kiti ne.

Pas mane viskas šeimos ranga, viską ką galiu padaryt stengiuos pasidaryt pats, kartais (kaip šiuo atveju) pasitelkdamas pagalbą. O iš šalies tai nebent cilindrų šlifavimo neatliekame patys.
Dėl siuvimo mašinų nenusimanau, tad patarti Jums nieko negaliu. Siuvama su paprasta sena tarybine siuvimo mašina, kurios pavadinimo taip pat net nežinau. Esame nusipirkę dar seną ale "pramoninę" siuvamąją su kuria galima storus dirbinius siūti kaip mašinų diržus ir pan. , bet dar nepasileidome, tad irgi nieko pasakyt negaliu.

Odą tai radau pirkti, deja, dirbtinę. Aš ne ekspertas, bet apžiūrėjus ji atrodo daug kokybiškesnė ir stipresnė negu ta dirbtinė oda, kuria kadaise aptraukiau savo pirmosios jawos (638) sėdynę. Kaip lopšiui manau bus pats tas.

Esant blogam orui ir turint šiek tiek laisvo laiko krapštomasi prie smulkmenų.

Kadangi variklio galvutės ir krūtinės dangtelis bei "monetkė" buvo nepergeriausio stovio, buvau sugalvojęs jas įduoti kam nors nuvibruoti į vibro vonią. Bet kadangi firma VIlniuje už šių detalių nuvibravimą užsiprašė 100€ ir dar pasakė, jog esant tokiam stoviui (esančios didelės išgraužos po poliravimo vistiek bus didelės ir labai kris į akį), o ir pats aliumas "senovinis" bus ne šviesus o pilkas, nusprandžiau bandyt gražinti pats.

Galvutės kadaise buvo smėliuotos, tai gilumoje kaip ir švaru. Pašias galvutes nušveičiau su siauru vieliniu šepečiu, pirktu "Senukuose", kuris sunkiai, bet įlįsdavo tarp sparnelių.

Krūtinės dangtelio išgraužas kad būtų gražiau iššlifavau su 320 švitriniu, o kad neliktų švitrinio šlifavimo žymių teko ir papoliruoti..

"Monetkę" jau įkėliau. Visumoj pažaisdamas, galima sakyti, sutaupiau 100€

Pasizaidei

Pasistumiama kartais dar po truputį...

Na, kagi, taip ir užbaigti patys baisiausi ir purviniausi, arba kitaip sakant "smaliniausi" virinimo darbai. Likę virinimo darbai bus jau nebe tokie murzini

Antras lopšio špakliavimo raundas ir kantrybės išbandymas

Užuojauta.......
Jei kantrybės pritrūks, prakišit ir antrą raundą.
Kai laukia tokie karščiai tai glaistymo darbai apsunkėja - nespėji sumaišęs užtepti, o jis jau pradeda kietėti ir nebelieka laiko nudailinti. Na ir šveitimas daugiau prakaito pareikalauja. Turbūt šveičiat su išcentriniu šlifuokliu -jis daug palengvina darbą.

Taip, dėl špakliaus kietėjimo tai maišausi po labai mažai ir daug sykių, kad spėti viską ištpepti kol pradeda traukti. Dėl šveitimo tai nepamaišytų išcentrinis šlifuoklis, reikės ateičiai pagalvot tokį įsigyt, bet pakolkas tenkinuosi šveičiant rankytėmis

Margučiai. Gražu.