Oldtimers forumas

Sveiki.

Pribrendo toks metas, kai manajame garaže nebepakako vien naujo motociklo. Nuo senų laikų žavėjausi senomis transporto priemonėmis, o visų labiausiai motociklais. Dažnai internete peržiūrinėdamas forumus "varvindavau seilę", kai kiti restauruodavo tuos gražuolius. Nors šioje srityje ir naujokas, nusprendžiau parodyti ir aš kai ką. Galbūt darbai nevyks didele sparta, bet pasistengsiu ir ilgai neužlaikyti. Tikiuosi sulaukti pasiūlymų, komentarų, galbūt netgi šiokios tokios pagalbos. Tad į darbą ir žiūrim kas gausis...

Darbai prasidėjo nuo motociklo paieškos. Manau daugumai nusprendusių prikelti naujam gyvenimui seną transporto priemonę, teko susidurti su šia problema. Po ilgų dvejonių, svarstymų bei paieškų, buvo apsistota ties motociklais iki 1970 metų. Taigi, atkrito visi lengvieji motociklai, nes išvis į tokius nežiūrėjau, atkrito ir Dneprai bei Uralai, atkrito ir visi vakarietiški moto. Nežinau kodėl, bet asmeniškai man, labai gražiai pasirodė k750 serijos motociklai. Patinka man jų variklio išvaizda, formos. Kai kas galbūt paklaus, kodėl nepasistojau ties BMW, nes būtent nuo jų viskas prasidėjo, bet manau ir taip aišku, kad viska įtakoja kaina.
Šiuo metu net ir tokių motociklų pasiūla nėra didelė, o ir kainos, kaip už "metalo krūvą" tikrai nemažos. Radau viena k750M, 1969 metų Marijampolėje. Pats esu klaipėdietis, tad nusimatė geras kelias. Pasiskolinau iš brolio auto su kabliu, pasiskolinau iš draugo priekabėlę ir į kelią. Kelionė buvo sunki, atrodo mašina galinga, bet kai velki apie 300 kilogramų, o dar ir su tentu priekabą, toks įvaizdis, jog turėtum užpakalyje parašiutą... Mašina netraukia, kuro sąnaudos didelės, tad visai kelionei "suvalgiau" 60 litrų kuro, o kainas patys žinot...
Į Klaipėdą parsivežiau pačia emką ir dvejus vežimėlius, arba kaip liaudiškai sakant - liūlkas. Ant Moto užmoviau deltos ratus, kad galėtų perstumdyti iš vietos į vietą.

Pradžioje aiškinimasis kas ir kur, ir iš ko kojos dygusios. Internete netgi radau to motociklo pradinę buvusią išvaizdą...
Ankščiau jis yra buvęs mėlynas. Nors ir iš foto motociklas gan neblogai atrodo, iš esmės, tai didelis rūdžių kalnas. Pusę varžtų užpuvę, bandant senajam šeimininkui perdažyti, dažyta atmestinai, nuo sparnų net žibintai nenuimti ir aplink apdažyta... Apačioje tiesei ant seno purvo ir tepalo dažyta... Detalės, kurios buvo chromuotos, vien rūdys... Žodžiu darbo nusimato per akis :)

Prasidėjo ardymas. Nežinau kodėl, bet viską pradėjau nuo ratų. Darbai vyko pas mane rūsyje, bo jis šildomas, o dabar dar orai žvarboki, garaže šaltoka :) Kadangi jau nusprendžiau iš pagrindų viska tvarkyti, ardžiau ir visus keturis ratus visiškai. Su motociklu ir jo liūlka buvo tik trys ratai, tad ketvirtąjį ratą sukau iš antrosios liūlkos. Iš esmės viskas buvo baisu... Ratai nelygūs, supuvę, padangos sutrūnijusios, prakiurusios. Tad jau matau, kad teks ieškoti ir kitų padangų. Dar neapsisprendžiau ar jos bus naujos ar reikia dar SSR gamybos senų ieškoti.

Nusprendžiau naudoti senus špikius, tad stengiausi visus gražiai išsukinėti. Pradžioje bandžiau sukinėti paprastai... Baisiai suvargau, ko pasekoje buvo nutraukti 13 špikių. Priėmiau išvadą, jog geriau negadinti stipinų galvučių ir ėmiau su riezaku kaitinti, o paskui į vandens vonęlę, kad rūdys išdegtų. Špikius šveičiau su vadinamąja bulgarke ir dratiniu šepečiu. Dulkių kalnas buvo sklepe didelis :) , bet rezultatas gavosi neblogas. Vėliau visų špikių sriegius persriegiau ir sutepiau, kad nerūdytu. Turiu idėją, jog reikės vežti juos cinkuoti. Klaipėdoje viena įmonė užsiiminėja šaltu cinkavimu, bet kai skambinau, sakė, jog dar jų vonios užšalusios ir pradės dirbti tik kažkur nuo balandžio mėnesio, tad nežinau kaip čia bus, gal reikės siųsti kur kitur...
Galiausiai apšveičiau ir pačių ratų skardas. Kadangi jie metaliniai, tai kaip ir rusų laikais, su geru kūjeliu ir ištiesinau visus įlenkimus :)

Sveikinu susirgus "rūdžių'' liga Keletas pastebėjimų:greičių dėžė( gal ir pats žinai) nuo dniepro,nes su atbuliniu bėgiu,galinio sparno laikiklis irgi dniepro,posūkiai šiam modeliui nepriklauso,stopas irgi ne jo .Variklis lyg ir komplekte,išskyrus degimo dangtį(gal jis yra).Tai tam kartui tiek.Sėkmės.
P.S.O puodelyje rūdžių surišėjas ar arbata?

Kai ratai paruošti, perėjau prie vežimėlio ardymo. Manau ir taip supratot, jog ėmiau už pagrindą, tą, juodąjį vežimėlį. Tiesa, jis nevisada buvo juodas, internete iš senojo šeimininko radau, jog jis buvęs kiek kitoks :) Dėl puodelio, tai ten arbata. Gerklę skalavau, bo nuo dulkių ir šveitimo užsikišus visai buvo :) Dėl greičių dėžės tai žinau, dėl posūkių irgi. Degimo dangtelį gavau kibire su krūva kitokiu dalių... Priedo nepaminėjau, gavau pirkdamas dar ir dvejus nikeliuotus ratus, tiksliai nežinau nuo ko jie, bet neesme... Komplekte buvo ir dar vienas emkos ratas, bet jau kiek patobulintas :) Vietoje špikių ten buvo sudėtos didelės vinys :)
Hmmmm, tesiam pasakojima apie liulka... Taigi. ji nudažyta nors ir gan neblogai, bet vėlgi, man perprastai, matosi jog buvo pervirinėta, šveista su šepečių, tos amortizacinės gumos suplyšusios, sudėti nauji varžtai, o aš pasistengsiu garaže, dar iš tėvuko atsargų, pririnkti tų originalių sovietinių varžtų. Toliau - sėdynė visiškai suplyšusi, reikės gaminti naują ir persiūti. Aplamai, matosi tas "sovietinis palikimas"... suvirinimai negražūs pačių vamzdžių, lempos užpuvusios, ir kaip ankščiau minėjau, juodai dažant net nebuvo nuimtos, sparnas nevisai lygus, o laidų kanaliukai visiškai supuvę, ir tiesiog pritrambuoti žemių :) Ilgai vargau kol senus originalius laidus iš ten iškrapščiau, o per patį sparną einantį laidų lataką, teko net ir išpjauti, nes naudos tai absoliutus nulis... Nuėmiau ir tuos sparno galuose bei per vidurį esančius metalinius sutvirtinimus, bo po jais buvo rūdžių kalnas bei tie metalai visi sulankstyti buvo, tad tiesinau.
Baisiai suvargau kol išėmiau liūlkos šakę, bo besukant tuos varžtus, kurie ją laiko rėme, vienas užlūžo, tai nei privirinsi ten, nei ką... Bandžiau išgręžti varžte skylę ir išsriegęs įsukti strypelį, bet bandant atsukti ir jis nulūžo. Gręžiau dar vieną kartą... kreivokai nusigręžė, bet ačiu dievui sriegio nepažeidžiau. To pasekoje pradėjo tas nulūžęs važtas klibėti. Šiaip ne taip su kirstuku jį sugebėjau bekaldamas išsukti.

Sėkmės darbuose!
Beje, įdomu, bet galėjo būt ir taip, kad čia vienas paskutiniųjų K750m modelių ir jie jau galėjo turėti greičių dėžę su atbuliniu.

Tai va, išardžius vežimėlį, kiekvieną šaibelę ir varžtelį perčiupinėjus, nušveitus ir sutepus bei persriegus, buvo pereita prie motociklo ardymo. Tai sakyčiau ilgai neužtruko. Dirbau greitai ir per viena vakara, po darbo, visos detalės jau buvo dėžėse atskirai. Tiesa, nieko nešveičiau ir negražinau, tiesiog arždžiau, o visas valymas ir taisymai pasidės kiek vėliau. Motocikle irgi panaši situacija kaip ir liūlkoje... Gluškai sulankstyti, tai nežinau kaip čia su jais bus, tiesa, įdaužimai tik iš vienos pusės, tai mastau jei juos restauruosiu, apversiu ir nieko ten is vidaus nesimatys, o sudegusius išmetamuosius vamzdžius mastau iš niržaveikos išlankstyti ir nupoliravus turėtų neblogai atrodyti. Tiesa, niržaveika nuo karščio mėlynuoja, bet manau vis vien gerai sueitu. Kaip manot?
Kaip ir ankščiau minėjau, visi nikeliai nusilupę, tad net internete ėmiau ieškoti, kas čia man galėtų nunikeliuoti... Klaipėda kaip visuomet, nieko negausi, nieko nerasi - Niekas nenikeliuoja. Iš visų forumų, kaip suprantu tai tik Vilniuje kažką galima gauti. Maščiau apie Galvanta, bet man problematiška tiek iki Vilniaus "trenktis", kad tas detales nuvežus, o kur parsivežti. Gal siuntų tarnyba susitarus siusti, na nežinau, dar pažiūrėsim... Buvau čia susirašęs ir su vienu vilniečiu, kur atseit siunčia į Norvegiją nikeliavimui, bet kainos nemažos, bet labai ir nesispyrioju, primečiau, jog man atsieitu apie 1000 lt + - už norimas dalis, bet kažko tas žmogus man savo kontaktu nebeatsiuntė, tai taip ir likau nežinioj...

Tiesa. Vairą irgi mastau, jog reikės iš niržaveikes lankstyti ir gerai nupoliruoti, vaizdas turėtų būti neblogas. Kaip manot?

Visų pirma netikiu ,kad rasi tokio diametro vamzdžio.Antra-neįmanoma rankiniu būdu,be šablono (kaip gamykloj)išlankstyti