Oldtimers forumas

Sveiki, Gerbiamieji Forumiečiai.
Šiek tiek rečiau užeinu į forumą, bet karts nuo karto žiūriu, kaip verda gyvenimas jūsų garažuose. Studijos šiek tiek spaudžia, bet vis vien tai nereiškia, kad manajame garaže veiksmas stingsta. Jis lėčiau, bet po truputį sukasi.
Pristatysiu savo šiek tiek rečiau sutinkamą, gan įdomų automobiliuką, kurį man pavyko „pažadinti“. Projektas jau yra baigtas, nors iš kitos pusės, vis vien aš karts nuo karto, kažką tai dar padarau, ar tai tiesiog pavadintume eksploatacine priežiūra, ar kažkokiu tai "navaroto" padarymu ar pan. (nuo originalumo nekrypstama). Projekto tikslas buvo sutvarkyti taip, kad automobilis praeitų griežtą Mažeikių techninę apžiūrą sava eiga .. Kadangi šiais metais automobiliukui sukanka 30-metų, tai forumui jau tinkamas.
Taigi Trabant 601 S De Luxe, 1987 metų gamybos, kitaip tariant, kaip ir vienas iš paskutiniųjų modelių Trabant'ų, kuris dar ėjo dvitakčiu, dviejų cilindrų, oru aušinamu, 600 kubinių centimetrų darbinio tūrio motoriuku, 4 pavarų greičių dėže. De Luxe modifikacija skaitėsi, kaip moderniausia/geriausia modifikacija, su visais privalumais, tokiais kaip 12v elektros sistema, elektroninis bekontaktis degimas, šildomas galinis langas, radija ir pan....
Taigi, jį aš radau.. Tiksliau šis Trabant'as pats mane rado. Jo buvęs savininkas, jau garbaus amžiaus pilietis iš Vilniaus, rado mano skelbimą, kad ieškau Trabant'o. Paskambino ir pasiūlė, sako yra Trabant'as, yra atsarginių dalių naujų ir t.t. Tuo metu ieškojau donoro savąjam Trabant'ui 601 S Universal'ui (senelio palikimas), tad sutarę, nedidelę kainą (žmogus atrodo norėjo garažą išsivalyti, taip pat, nelabai jau ir jėgų beturėjo remontams), aš su tėvu ir jo draugu, bei jo traliuku, išlėkėm į Vilnių. Atvirai sakant, tikėjausi, kad Trabis būtų bent jau mano senelio Trabio stovio (tokio pusėtino) ir, kad prasčiausios dalys esančios manajame būtų geros perkamame Trabant'e (manau visi to paties tikisi, pirkdami kokį tai donorą). Bet tas momentas, kai jau pardavėjas pravėrė garažo duris ir įjungė šviesą, apstulbino... Na, jei labai atvirai, gan greit apžiūrėjus Trabant'ą, pirmasis įspūdis buvo, kad šis perkamas Trabant'as mažiausiai apie 3-5 kartus geresnio stovio už mano senelio palikimą.. Aišku, kaina jau sutarta, pirkimo pardavimo sutartis pasirašyta, pinigai įduoti, pardavėjas entuziastingai papasakojo prisiminimus, bei įsigijimo istoriją, nuotykius su Trabiu. Ištraukėme apie 5 metus garažo dulkes uosčiūsį Trabant'ą į lauką. Tas gražus dulkių sluoksnelis, ta automobiliuko forma, tos išpūstos priekinės „akys“, ir kt. Būtent toks, automobilis „Trabant“ man iš gilios vaikystės reiškė kažką ypatingo. Vien jau pamatyti tokį antrą automobilį, man buvo kažkas įspūdingo, ką jau kalbėti apie jo pirkimą. Tikrai labai džiaugiausi matomu vaizdu, ir jaučiau, kad turbūt mano a.a. senelis Trabį šalia stovėdamas irgi nužiūrėjo nuo padangų iki stogo. Suspaudėme rankomis, patikrinome, ar trosais tvirtai Trabis prikabintas prie traliuko, atsisveikinome, padėkojome ir išlėkėme į Mažeikius, naujus Trabio namus. Visą kelią važiuodamas, kūriau planą, kaip ir kas dabar gi vyks su mano nauju „augintiniu“. Sumąsčiau, kad patikrinsiu variklio būklę ir Trabio tikrai neardysiu dalimis kaip donorą, na, nes manau tikrai būčiau pasielgęs neprotingai, kadangi automobilis buvo pilnas originalas, neskaitant kažkodėl tai mėlyna spalva nudažytų ratų, bei ant jų užautų padangų. Nusprendžiau, tvarkyti ir pravaryti Techninę Apžiūrą. Ši mintis kilo iš dalies ir dėl vaikystės svajonių, bei emocijų, bet manau klaidos nepadariau. Sena svajonė buvo, tik ką išsilaikius teises, suremontuoti senelio Trabant'ą ir važinėtis.. Na šią svajonę įgyvendinau šiek tiek kitaip, bet esmė važinėt su Trabant'u išliko. Teises jau 3 metus turėjau ir Trabant'as buvo netas, bet vistiek Trabant'as.
Foto iš pirkimo, toliau pratęsiu apie remontą.

_________________
Nupirkčiau dalis šiai technikai (ar donorus):
Trabant 601; 600; 500
Volkswagen Passat B2 Syncro
Ford Transit MK1
Jawa 353;354
+37062436168

Kaip visada, Virginijus dosnus sklandaus ir nuoširdaus teksto. Smaguma skaityti. Ir pagrindinis istorijos „herojus“ neeilinis. Šaunu, sveikinu su geru pirkiniu ir teisingu apsisprendimu dėl jo likimo.

_________________
Forume rašome lietuviškai. !!!

Kažko literatūros pamokose nelabai reikšdavausi - temos matyt neįdomios būdavo, o čia gerokai įdomesnės
Taigi, toliau šiame projekte sekė darbų vietos pasirinkimas ir aišku darbų eiga, apie ką dabar ir bandysiu papasakoti.
Kai tik vežėme Trabį į Mažeikius, matyt iš to džiaugsmo, nežinojau kur jį dėti. Senelio Trabis buvo mieste garaže (kaip Senelio Trabis ten atsidūrė ir kas per daiktas, galite rasti ir paskaityti čia viewtopic.php?f=40&t=60372) , taigi garažas kaip ir užimtas. Taigi, galvojau, laikinai pastatysiu naująjį Trabį sodyboje, gal sureksiu jam kokią taip pašiūrę, kur jis galėtų peržiemoti. Dar tada svarsčiau, ar jį laikyti kaip donorą, ar visgi jį bandyti gaivinti. Bet kai jau pargabenome, naktis jau buvo, jau galėjau laisvai ramiai viską apsižiūrėti. Na ir būtent tada anksčiau šovusi mintis užvaldė - Trabį gaivinti. Bandžiau jį ten tik parvežtą užkurti. Maišiau kelis litrus benzino su tepalu, dėjau akumuliatorių - gyvybės ženklai matėsi tik šviečiančiose lempose ir lemputėse. Balso neišgirdau. Besukdamas starterį gan ilgai - kad išgirsi kaip sukasi variklis, ar kas nekala, ar dar kas, bet neperilgai - kad starteris nekeptų, pajaučiau vieną dalyką, kas mane šiek tiek nuliūdino. Senojo Trabio, nors ir šešių voltų, variklio sukimas starteriu buvo kitoks, o šio, kažkuo keistas. Atrodė ale kompresija tarsi vienam cilindre tik. Nustojau sukaliojęs raktelį, išlipau ir kaip kažkada buvau pratęs tikrinti kibirkštį už aušinimo sparnuotės prasukau variklį ranka. Tikrai atrodė, kad kompresija netokia, dar labiau. Išsukau žvakes, užkišau pirštą vienam cilindrui ir kitam, prasukau. Na tikrai, antras cilindras kažką tai pučia, o pirmasis tarsi tuščias. Netgi pasišviečiau į vidų, ir įkišau kažkokią drotę, stūmoklis ten vis dėl to buvo .
Tada pradėjau istoriją išrišinėti, stovėdamas ir žiūrėdamas kas po pakeltu kapotu. Trabis stovėjęs 5 metus. Pagal pasakojima: užkurtas tada paskutinį kartą, ko tai labai sunkiai dirbo vienas cilindras, netraukė (bet ratelį aplink garažus ir gyvenamuosius namus ramiai dar prasuko). Atsarginių dalių pridėta perkant Trabį - nauji cilindrai, nauji stūmokliai su žiedais, bei pirštais ir fiksatoriais, keturi nauji amortizatoriai, salono apšildymo „dūda“ ir kt smulkmenos.. Na, situacija pradėjo aiškėti. Supratau, kad visgi tos grupės nepasiliksiu ir nepanaudosiu restauruojant Senelio Trabį, jeigu su naujuoju Trabiu noriu važiuoti. Šiek tiek liūdna, bet vilties dar nepraradau - visgi viltis durnių motina (nieko neįžeidžiant - kiekvienas pasakymą pasirenka pagal save/savo situaciją)
Taigi taigi. Ant lauko pasidarbavęs prie geros minusinės temperatūros apsirgau. Gavau dvi savaites gero veiksmų apgalvojimo lovoje su temperatūra. Supratau, kad žiemos metu, tikrai remontai nevyks, o norėjosi tepaluotis rankas greičiau. Kilo idėja. Sukeisti Trabant'us vietomis. Senelio Trabį atgal į sodybą, o naująjį į garažą. Prasveikau, taip ir padariau. Dar garaže pasiorganizavau tvarką, instrumentus ir pradėjau darbus.

_________________
Nupirkčiau dalis šiai technikai (ar donorus):
Trabant 601; 600; 500
Volkswagen Passat B2 Syncro
Ford Transit MK1
Jawa 353;354
+37062436168

Ir pagaliau, su dideliu susidomėjimu, kokios dalys naujesniame Trabije skirsis nuo seno, pradėjau variklio ardymo darbus. Išardžiau variklį iki alkūninio veleno tikrai gan greitai, ir visi varžtai puikiai atsisuko, nesipriešino.

_________________
Nupirkčiau dalis šiai technikai (ar donorus):
Trabant 601; 600; 500
Volkswagen Passat B2 Syncro
Ford Transit MK1
Jawa 353;354
+37062436168

Akistata - pirmojo cilindro stūmoklis smarkiai sudilęs, žiedai prikepę mirtinai. Bandžiau stūmoklį mirkyti žibale.... Beprasmis reikalas..
Antrojo cilindro stūmoklis, dar pusėtinas, vidurinysis žiedas užkepęs. Vis gi, šių stūmoklių panaudoti jau nebepavyktų vienaip ar kitaip, cilindruose jie jau per dideliu laisvumu. Pirmojo švaistiklio apatinis guolis irgi smarkiai išklibęs, o antrasis švaistiklis, dar palyginus nieko. Bet betkokiu atveju alkūniniui taip pat reikalingas remontas.

_________________
Nupirkčiau dalis šiai technikai (ar donorus):
Trabant 601; 600; 500
Volkswagen Passat B2 Syncro
Ford Transit MK1
Jawa 353;354
+37062436168

Pagal foto tai Vilnius, Asanaviciutes g. Ten kazkur pirktas? O kaip del 2 "Trabantu"kur kazkada rasiau - neieskojote?

Nepaminėjau, Trabį iškarto prieš ardant pakėliau aukščiau, ant kaladžių ir nuėmiau priekinius ratus - patogiau išiminėti variklį ir apskritai prie jo dirbti.
Taigi dar keletas nuotraukų. Neskubėdamas, apžiūrėdamas, per kelis vakarus pilnai išardžiau variklį. Smagratis kaip užvakar uždėtas atrodė, ir nusiėmė taip pat lengvai, o pergyvenau, galvojau, be spec. nuėmėjo, aš čia tikrai paprakaituosiu. O nusiėmė lengvai gal ir ne šiaip sau, o dėl defekto (išmalta smagratį šplintu fiksuojanti vieta).

_________________
Nupirkčiau dalis šiai technikai (ar donorus):
Trabant 601; 600; 500
Volkswagen Passat B2 Syncro
Ford Transit MK1
Jawa 353;354
+37062436168

Druskio gatvė ten skaitosi, požeminiuose garažuose, iš gerb. Povilo.
Dėl tų Trabant'ų.. Mačiau, skelbimą dabar nesenai jie vėl įdėjo, tą patį.. Vis mąstau tam žmogui skambinti, bet matau, kad kainą jis prilaiko.. Pavyzdžiui šį Trabant'ą aš nupirkau tikrai už studentui, dantis prikandus, priimtiną kainą. Na, tiesiog, aš neturiu dabar didelių finansų, kurie didelius norus galėtų patenkinti. Šiaip, tas senesnis mane domina, vėlgi, tik dėl gal būt senesnių dalių. O šiaip, tuos kainų laužėjus galiu nuraminti, kad turiu planą senesnio modelio Trabant'ą iš lenkijos parsigabenti, lenkijoje turiu pažįstamų, ten Trabių kainos priimtinesnės, tuo labiau, kai man tereikia donoro. Bet ačiū už rūpestį, kolega.

_________________
Nupirkčiau dalis šiai technikai (ar donorus):
Trabant 601; 600; 500
Volkswagen Passat B2 Syncro
Ford Transit MK1
Jawa 353;354
+37062436168

Atsiprašau jei užskaitysite kaip ne į temą, galėsite ištrinti, bet apie tokį legendinį automobiliuką (Trabant) pasidalinsiu prieš kelias dienas internete paleistu įdomiu straipsniu:

Trin tin tin tin tin tin tin tin tin, trin tin tin tin tin. Ne, tai ne ištrauka iš 2005-aisiais negyvai visus užknisti sugebėjusios Axel F atliekamos Durnos varlės. Iki pat Berlyno sienos griuvimo taip tratėjo beigi žoliapjovės dūmais smirdėjo visos socialistinės Vokietijos gatvės ir keliai.

Viskas prasidėjo 1958-aisiais. Vakarų Vokietijos ekonomika čiurškė purslais it pavasarinis upokšnis ir Bonos, Frankfurto ir kitų miestų gatvėse kasdien daugėjo nedidelių, tačiau naujų BMW, Opelių ir visų laikų vokiečių kelių karalių - Vabalų. O tuo tarpu rytinėje sienos pusėje...na, bent Stalinas jau buvo miręs. Visais darbo žmonėmis besirūpinanti (bando įsivaizduoti, kokiu kandžiu tonu šis tekstas skambėtų perskaičius balsu) Vokietijos vieningoji...vietinė kompartija nusprendė, kad darbo liaudžiai reikia paprasto ir nebrangaus automobilio, sugebanti nuvežti keturis žmones ir jų bagažą iš taško A į tašką B, jeigu tik tas taškas nebuvo vakarų Vokietijos teritorijoje. Bandymas sukurti socialistinį Vabalo atitiktimenį kelius pasiekė pakrikštytas labai kūrybingu pavadinimu – P50, pridėjus vardą Trabant, vokiškai reiškiantį palydovą. Taip norėta pasigirti sovietų kosminiais laimėjimais – prieš metus aplink žemę pradėjo maltis Sputnikas...Tačiau, daug logiškiau skambėtų tai, kad neklystanti partija norėjo priminti liaudžiai apie kitą palydovą – visur savo akis ir ausis turinčią STASI.

Objektyvumo vardan pasakytina, kad mažylis buvo pakankamai progresyvus savo laikmečiui. Madingas, laiko stilių atitinkantis dizainas, paprasta konstrukcija, priekiniai varantys ratai, tuo metu buvę modernumo ženklu, pakankamai komfortiškas važiavimas...ir (kaip ir Zapo atveju) – kaina, už kurią ploti reikėjo visą metinį darbininko atlyginimą, prieš tai dar atstovėjus eilę paskyrai gauti. Tiesa, P50 dar nebuvo tas tikrasis Trabantas, kurį įsivaizduoja bent kiek automobiliuose nusimanantis žmogus.

Tas tikrasis gimė 1964-aisiais ir buvo pavadintas dar kūrybiškiau – P-601. Mažylis turėjo 26 arklių motorą, paimtą iš motociklo, keturias vietas, stogą virš galvos, du kėbulo tipus – sedaną ir kombi...na tai ir viskas. Prabangesnė versija D (Deluxe!) turėjo chromuotus buferius ir....ne, ne televizorių, nuolatos transliuojantį draugo Honekerio kalbas, o kuro lygio rodyklę. Salone! Visos darbininkės ir kolūkietės tuomet galėjo būti tavo. „Ei mažule, nori, parodysiu tau kiek dvitakčio mišinio yra mano bake?“. Taip, būtent dvitakčio mišinio, o ne benzino – dvitaktis variklis naudojo tą patį birzgalą, kuris šiandien pilamas į žoliapjoves. Kuro bakas buvo įtaisytas virš variklio, kadangi kuro siurblys buvo neregėta prabanga socialistiniam automobiliui, ir avarijos atveju gesindavo užsidegusį variklį tepalo ir benzino mišiniu. Volvo ir po penkiasdešimties metų nepasieks tokių saugumo technologijų. Kartu su tuo nervinančiu tratėjimu ir nemetaliniu kėbulu dvitaktis mišinys kurui buvo toks pat išskirtinis Trabio ženklas, kaip vienstipinis vairas Citroenuose.

Beje, apie kėbulą. Priešingai, negu pasakojamose mituose (apie Trabantą, o ne apie tai, kaip komunizmas lyg šiol nebuvo išbandytas) Trabis buvo ne kartoninis, o iš duroplasto. Ši medžiaga sukurta prieškariu Cvikau gamyklose, kurios tada priklausė Auto union koncernui (ir tada mes važinėjome keturiais žiedais) ir buvo daug, daug patogesnė eksplotuojant automobilį, nei lyg tolei DKW markės naudota mediena. Duroplastas sudarytas iš chemijos pramonės atliekų ir perdirbtos medvilnės (taip, medvilnės. Automobiliukas buvo enviromental friendly dar tada, kai niekas negalvojo apie perdirbamas medžiagas), kuri masiškai būdavo importuojama iš SSRS. Medžiaga gavosi patogesnė už stiklą pluoštą, nes buvo lanksti kaip metalas ir lengva kaip Katunskytė po skrandžio žiedo operacijos. Beveik Korvetė. Trabantas buvo arčiausiai Korvetės įmanomas įsigyti daiktas rytų bloke.

Nors „įmanomas“ vėlgi sąlyginai. Iš begalinio partijos rūpesčio darbo liaudimi darbo liaudis turėjo laukti eilėje Trabiui maždaug penkioliką metų ir lavinti savo sveikatą vaikščiodami pėsčiomis. Na, taip bent sunkiau iš rytų Vokietijos pabėgsi. Paskyra Trabantui, atėjusi iš Cvikau, buvo ne ką mažesnis gyvenimo įvykis, nei universiteto diplomas ar pirmosios dukros gimimas. Filme „Viso gero, Leninai“ vaikams pranešus iš komos atsibudusiai motinai, kad atėjo jų paskyra iš Cvikau Trabantui, mama nuoširdžiai nusistebėjo, kad tai įvyko tik po trejų metų. Savaime supranta, šitiek išlauktu ir išmylėtu mažyliu ir buvo rūpinamasi kaip tikru vaiku. Nors ir buvęs tragiškos kokybės, tačiau vidutinis Trabantas išgyvendavo apie 29 metus. Na, maždaug panašiai, kiek ir pati DDR.

Beeeeeet...DDR neišgyveno. 1989-ųjų lapkričio 9-ą (ta diena ryškiai kažkuo mylima istorijos mūzų) griuvo Berlyno siena ir pasaulis pamatė mažą dumijantį automobiliuką, pilną laimingų vokiečių, švenčiančių susijungimą. Milijonai Trabantų uždūmijo ir užtratino vakarų Berlyno ir kitų vakarų žemių gatves beigi šešiajuosčius autobanus. Nors pastaruosiuose turėjo atrodyti gan komiškai, maždaug „kiek daug BMW, kokie visi gražūs“ bandydami ištratėti 100 kilometrų per valandą. Sienos griuvimas ir Vokietijų susivienijimas tapo smūgiu į kiaušus iš kerzavo bato mažam duroplastiniam stebuklui. Trabantai tapo praktiškai beverčiai ir mėtėsi visur. Kaip dar vakar svajone buvusio banano žievės. Buvusios rytų Vokietijos daugiabučių kiemus tvarkingai užėmė pavažinėti kadetai ir golfai iš vakarų. Nepadėjo net naujo modelio su VW Polo varikliu ir tokiu pat tragiško dizaino paleidimas į pasaulį. Tačiau, Trabis prisikėlė. Dešimtmečio pabaigoje pradėjus bambėti „kaip prie ruso buvo geriau“ Trabantas tapo socializmo idilės simboliu. Kažkaip pamiršus, kad dėl jo eilėje reikėjo stovėti beveik visą darbingą gyvenimą.

Vietoj epilogo. O pasirodo, Trabantas kažkada galėjo tapti ne tik rytų Vokietijos, bet ir Uzbekistano automobilizmo pradžia. 1998-aisiais buvo deramąsi pradėti automobilio gamybą, įvardinus jį Olimp, tačiau kupranagariai visgi pasirodė patikimesnė transporto priemonė, ir tebuvo pagamintas tik vienas egzempliorius. Deja? Ne deja. Deja.

Pravežė Virgis su šiuo mašiniuku - afigienai rieda, šarminis užtaisas

_________________
Sovietinė technika-rūdžių kalnas su siela iš neržaveikos