Oldtimers forumas

Sveiki, praeitos žiemos pabaigoje, vieną vakarą nuobodžiaudamas ir žiūrinėdamas senas vaikystės nuotraukas, aptikau tėvo buvusio K750M nuotraukas, to pačio, kuriuo tėvas mane pirmą kartą mokė važiuot. Tai sukėlė didelę nostalgiją (jis buvo perdarytas į solo ir seniausiai parduotas) ir norą vėl užsėst ant tokio sunkiasvorio. Ir tada nusprendžiau, jog visai smagu būtų prikelti pačiam tokį, nes garaže stovėjo dar vienas apleistas, buvusio veterinorio (amžinatilsi) K750M su lopšiu (Jau kažkada kalbėta apie jį: viewtopic.php?f=36&t=54144 ) . Dar prie to paties pažiūrėjus internete tokių motociklų video kaip dirba motoras, važiuoja dar labiau pakilo azartas ir noras tokiu pasivažinėt.

Taigi nuo to ir prasidėjo mano penktasis projektėlis... Darbai jau šiek tiek pažengę į priekį, bet vistiek juos aprašysiu, turiu ir daug nuotraukų. Motociklą nebandau padaryti 100 proc. originalo (nesu tas fanatas) nes paskaičiavau jog tai man nelabai apsimokės, nes daug svetimų dalių. Tiesiog bandysiu padaryti iš išorės kuo panašesnį į originalą, bet nepersistengsiu, nes pažiūrėjęs bet koks žmogus (nekalbu apie ekspertus), kad ir iš įvairių detalių surinktą motociklą su K750M varikliu vistiek ten matys "emką"...

Taigi, šioje temojė bandysiu pateikt kuo daugiau darbų eigos, bet tuo pačiu ir prašysiu kokių nors patarimų jei iškils klausimų.

Na o dabar nuotraukos nuo ko viskas prasidėjo... Ne pats maloniausias akiai vaizdas...

Galit palinkėt sėkmės, o kas iš viso to gausis bus matyt...

Lopšio būklė dar baisesnė... Daugiausia prie jo būklės suprastėjimo prisidėjo laikymas ant tiesioginės žemės atkabinus nuo motociklo, bei nuėmus ratą...

Dar keletas to puveko nuotraukų. Visur kiaura kur tik pažiūrėsi...

Prie to paties, pradžiai, kol dar rimtai nepradėjau, užbėgant darbams už akių, iš malkinės parsivarytas MT11 donoras (dėl tam tikrų detalių). Jis aišku išardytas iki galo. Taip pat parsineštos turimos donorinės dalys.

Na ir savaime aišku, kaip ir pas visus, prasidėjo ardymo darbai. Daug nesismulkinant nuimti ratai, nuardytas galas ir t.t. Ilgiausiai ko gero teko pasportuot kol išlupau vieną užkibusį galinio amortizatoriaus varžto (per amortizatorių pjaut nenorėjau, kaitint taip pat), taip pat teko pavargti kol ištraukiau galinės šakės kaištį su nusuktu varžtu... Na taip pat daugiau nei pusę valandos "audžiau su kūju ir pliauska priekinės šakės štokus kol tie "prikepėliai" išjudėjo iš savo vietos. Apie detalių stovį dar pakalbėsiu eigoje.
Na ir dar aprinkus kitas smulkmenas beliko ištraukti variklį.

Pats variklis su visais aprėdymais svėrė 72,5 kg, tai kaip gi neįsiamžinus su juo, kaip kūdikiu, ant rankų

Na, pradžiai, po išaardymo, tokie lengvi darbeliai įsivažiavimui. Pradėtos ruošti įvairios smulkios detalės cinkavimui. Šveičiama mechaniniu būdu su kampiniu šlifuokliu, gręžimo staklėmis užsidėjus įvairius diskus ir t.t. Ilgas ir nuobodus procesas... Tiesa, detales paruošiau tik per du sykius, nes pritrūkau laiko...

Aišku, prie to paties, kadangi ardžiau visus ratus stipinų cinkavimui, negaliu nepaminėt jog vienas ratas buvo labai "meistriškai" patobulintas liaudies meistrų, kurie vietoje originalių stipinų sudėjo 5mm storio vinis, ir gana atmestinai (foto). TIk labiausiai nustebino stipinų galvustės, nes jos lyg fabrikinės, su visais kantų nufrezavimais ir t.t. (sakyčiau standartinės nuo kažkokios technikos, bet nematęs dar niekur kad būtų originalių 5mm stipinų). Na, suma sumarum, viskas vistiek buvo išmesta lauk, nes visos skylės pradidintos storesniems stipinams.

O iš likusių trijų ratų paruošiau porą komplektų stipinų.


Na, o kas liečia kitas detales, tai ka nucinkuoti tuo pačiu nutekinta nauja priekinė ašis iš spyruoklinio plieno bei nauji lopšio bumbulų užveržimo varžtai.

Ir paskutinės cinkuojamų dalių nuotraukos.

Prie šių dalių papuolė ir šiek tiek ne nuo to motociklo (kaip sakant urmu pigiau tai kodėl nepridėjus prie to pačio? )

Aišku, bako dangtelio bei atbulinio rankenėlės cinkuot nepriėmė, nes pasakė , jog nusilydys plastmasė.

Taip pat pasirodo špyžius irgi nesicinkuoja... Variklio bloko viršutinė veržlė atgavus dalis buvo kaip apdegusi.... Na, kaip sakant gyveni ir mokaisi... Kitam kartui jau žinosiu

Aišku, po savaitės gautas atgal naujas cinkas. Ne visų detalių stoviu esu patenkintas (kaltas pats, nes neiššveičiau iki galo sunkiau prieinamose vietose)

Reiškia, kur bus įmanoma blogai nusicinkavusias detales pakeisti kitomis, būtinai jas pakeisiu, kur neišeis, - tai ko gero teks nušarminus dažyti...

Nieko įspūdingo, bet darbai po biškutį juda į priekį.

Pradėti rėmo tvarkymo darbai. Pragręžti ir prasriegti naujai visi užlaužti varžtai, prareiboriuotos centrinės pastatymo kojelės skylės naujai ašiai, pagaminta ir pati ašis iš tvirto legiruoto plieno, naujai pradrožti pakojų šlitsai, padarytos naujos sėdynės ir amortizatorių gumuotos įvorės bei pagamintas naujas akumuliatoriaus laikiklis, su skersiniais sutvirtinimais apačioje (kurių ft. nesimato), kad antrą kartą jau niekada nebenulūžtų...

Kai rėmas buvo pilnai sutvarkytas, ėmiausi priekinio ir galinio sparnų.

Galinis sparnas buvo galutinai perpuves. Iš pradžių ieškojau pirkti kito atverčiamo sparno, bet neradęs tinkamo varianto ir susirinkęs visus turimus (vienas ne atverčiamas, bet irgi blogos būklės (čiut geresnis nei tas kurį nuėmiau), bei kitas - trumpasis, nuo donorinio dnepro kurį išardžiau). Kadangi esminių skirtumų tarp sparnų nepastebėjau (turint omenyje išlinkimą) tai už bazę paėmiau dneprinį, nes jis mažiausiai supuvęs. Iškart nupjoviau jo galą, nugręžiau visus laidų griovelius ir kitas privirintas skardas, bei pradėjau gaminti atverčiamą galą. Nupirktas iš ūkinių prekių parduotuvės lankstas, ganėtinai panašus į buvusį. Taip pat nugręžtas nuo kito sparno (nuo to neatverčiamo) laidų griovelis , jis nebuvo pačios geriausios būklės, bet pakankamai geras. Ties sėdyne reikėjo jį dar šiek tiek susiaurinti, nes jis platesnis nei originalus ir neišėjo po apačia įsprausti galinio sparno laikiklio. Taip pat iš naujų skardų pagamintos įvairios privirintinės detalės, tokios kaip buvo ant originalaus sparno.

O kalbant apie priekinį sparną, tai senasis vėlgi perpuvęs kiaurai. Imtas kitas (kuris yra pradinėse foto su visa priekine šake). Nuo jo nugręžtas skardinis pastorinimas (pakankamai daug taškinio suvirinimo taškų), šiek tiek palygintas.


Darbai, kad ir lėtai, bet po truputį juda