Trabant 601 S De Luxe 1987
Parašytas: 08 Sau 2017, 01:00
Sveiki, Gerbiamieji Forumiečiai.
Šiek tiek rečiau užeinu į forumą, bet karts nuo karto žiūriu, kaip verda gyvenimas jūsų garažuose. Studijos šiek tiek spaudžia, bet vis vien tai nereiškia, kad manajame garaže veiksmas stingsta. Jis lėčiau, bet po truputį sukasi.
Pristatysiu savo šiek tiek rečiau sutinkamą, gan įdomų automobiliuką, kurį man pavyko „pažadinti“. Projektas jau yra baigtas, nors iš kitos pusės, vis vien aš karts nuo karto, kažką tai dar padarau, ar tai tiesiog pavadintume eksploatacine priežiūra, ar kažkokiu tai "navaroto" padarymu ar pan. (nuo originalumo nekrypstama). Projekto tikslas buvo sutvarkyti taip, kad automobilis praeitų griežtą Mažeikių techninę apžiūrą sava eiga .. Kadangi šiais metais automobiliukui sukanka 30-metų, tai forumui jau tinkamas.
Taigi Trabant 601 S De Luxe, 1987 metų gamybos, kitaip tariant, kaip ir vienas iš paskutiniųjų modelių Trabant'ų, kuris dar ėjo dvitakčiu, dviejų cilindrų, oru aušinamu, 600 kubinių centimetrų darbinio tūrio motoriuku, 4 pavarų greičių dėže. De Luxe modifikacija skaitėsi, kaip moderniausia/geriausia modifikacija, su visais privalumais, tokiais kaip 12v elektros sistema, elektroninis bekontaktis degimas, šildomas galinis langas, radija ir pan....
Taigi, jį aš radau.. Tiksliau šis Trabant'as pats mane rado. Jo buvęs savininkas, jau garbaus amžiaus pilietis iš Vilniaus, rado mano skelbimą, kad ieškau Trabant'o. Paskambino ir pasiūlė, sako yra Trabant'as, yra atsarginių dalių naujų ir t.t. Tuo metu ieškojau donoro savąjam Trabant'ui 601 S Universal'ui (senelio palikimas), tad sutarę, nedidelę kainą (žmogus atrodo norėjo garažą išsivalyti, taip pat, nelabai jau ir jėgų beturėjo remontams), aš su tėvu ir jo draugu, bei jo traliuku, išlėkėm į Vilnių. Atvirai sakant, tikėjausi, kad Trabis būtų bent jau mano senelio Trabio stovio (tokio pusėtino) ir, kad prasčiausios dalys esančios manajame būtų geros perkamame Trabant'e (manau visi to paties tikisi, pirkdami kokį tai donorą). Bet tas momentas, kai jau pardavėjas pravėrė garažo duris ir įjungė šviesą, apstulbino... Na, jei labai atvirai, gan greit apžiūrėjus Trabant'ą, pirmasis įspūdis buvo, kad šis perkamas Trabant'as mažiausiai apie 3-5 kartus geresnio stovio už mano senelio palikimą.. Aišku, kaina jau sutarta, pirkimo pardavimo sutartis pasirašyta, pinigai įduoti, pardavėjas entuziastingai papasakojo prisiminimus, bei įsigijimo istoriją, nuotykius su Trabiu. Ištraukėme apie 5 metus garažo dulkes uosčiūsį Trabant'ą į lauką. Tas gražus dulkių sluoksnelis, ta automobiliuko forma, tos išpūstos priekinės „akys“, ir kt. Būtent toks, automobilis „Trabant“ man iš gilios vaikystės reiškė kažką ypatingo. Vien jau pamatyti tokį antrą automobilį, man buvo kažkas įspūdingo, ką jau kalbėti apie jo pirkimą. Tikrai labai džiaugiausi matomu vaizdu, ir jaučiau, kad turbūt mano a.a. senelis Trabį šalia stovėdamas irgi nužiūrėjo nuo padangų iki stogo. Suspaudėme rankomis, patikrinome, ar trosais tvirtai Trabis prikabintas prie traliuko, atsisveikinome, padėkojome ir išlėkėme į Mažeikius, naujus Trabio namus. Visą kelią važiuodamas, kūriau planą, kaip ir kas dabar gi vyks su mano nauju „augintiniu“. Sumąsčiau, kad patikrinsiu variklio būklę ir Trabio tikrai neardysiu dalimis kaip donorą, na, nes manau tikrai būčiau pasielgęs neprotingai, kadangi automobilis buvo pilnas originalas, neskaitant kažkodėl tai mėlyna spalva nudažytų ratų, bei ant jų užautų padangų. Nusprendžiau, tvarkyti ir pravaryti Techninę Apžiūrą. Ši mintis kilo iš dalies ir dėl vaikystės svajonių, bei emocijų, bet manau klaidos nepadariau. Sena svajonė buvo, tik ką išsilaikius teises, suremontuoti senelio Trabant'ą ir važinėtis.. Na šią svajonę įgyvendinau šiek tiek kitaip, bet esmė važinėt su Trabant'u išliko. Teises jau 3 metus turėjau ir Trabant'as buvo netas, bet vistiek Trabant'as.
Foto iš pirkimo, toliau pratęsiu apie remontą.
Šiek tiek rečiau užeinu į forumą, bet karts nuo karto žiūriu, kaip verda gyvenimas jūsų garažuose. Studijos šiek tiek spaudžia, bet vis vien tai nereiškia, kad manajame garaže veiksmas stingsta. Jis lėčiau, bet po truputį sukasi.
Pristatysiu savo šiek tiek rečiau sutinkamą, gan įdomų automobiliuką, kurį man pavyko „pažadinti“. Projektas jau yra baigtas, nors iš kitos pusės, vis vien aš karts nuo karto, kažką tai dar padarau, ar tai tiesiog pavadintume eksploatacine priežiūra, ar kažkokiu tai "navaroto" padarymu ar pan. (nuo originalumo nekrypstama). Projekto tikslas buvo sutvarkyti taip, kad automobilis praeitų griežtą Mažeikių techninę apžiūrą sava eiga .. Kadangi šiais metais automobiliukui sukanka 30-metų, tai forumui jau tinkamas.
Taigi Trabant 601 S De Luxe, 1987 metų gamybos, kitaip tariant, kaip ir vienas iš paskutiniųjų modelių Trabant'ų, kuris dar ėjo dvitakčiu, dviejų cilindrų, oru aušinamu, 600 kubinių centimetrų darbinio tūrio motoriuku, 4 pavarų greičių dėže. De Luxe modifikacija skaitėsi, kaip moderniausia/geriausia modifikacija, su visais privalumais, tokiais kaip 12v elektros sistema, elektroninis bekontaktis degimas, šildomas galinis langas, radija ir pan....
Taigi, jį aš radau.. Tiksliau šis Trabant'as pats mane rado. Jo buvęs savininkas, jau garbaus amžiaus pilietis iš Vilniaus, rado mano skelbimą, kad ieškau Trabant'o. Paskambino ir pasiūlė, sako yra Trabant'as, yra atsarginių dalių naujų ir t.t. Tuo metu ieškojau donoro savąjam Trabant'ui 601 S Universal'ui (senelio palikimas), tad sutarę, nedidelę kainą (žmogus atrodo norėjo garažą išsivalyti, taip pat, nelabai jau ir jėgų beturėjo remontams), aš su tėvu ir jo draugu, bei jo traliuku, išlėkėm į Vilnių. Atvirai sakant, tikėjausi, kad Trabis būtų bent jau mano senelio Trabio stovio (tokio pusėtino) ir, kad prasčiausios dalys esančios manajame būtų geros perkamame Trabant'e (manau visi to paties tikisi, pirkdami kokį tai donorą). Bet tas momentas, kai jau pardavėjas pravėrė garažo duris ir įjungė šviesą, apstulbino... Na, jei labai atvirai, gan greit apžiūrėjus Trabant'ą, pirmasis įspūdis buvo, kad šis perkamas Trabant'as mažiausiai apie 3-5 kartus geresnio stovio už mano senelio palikimą.. Aišku, kaina jau sutarta, pirkimo pardavimo sutartis pasirašyta, pinigai įduoti, pardavėjas entuziastingai papasakojo prisiminimus, bei įsigijimo istoriją, nuotykius su Trabiu. Ištraukėme apie 5 metus garažo dulkes uosčiūsį Trabant'ą į lauką. Tas gražus dulkių sluoksnelis, ta automobiliuko forma, tos išpūstos priekinės „akys“, ir kt. Būtent toks, automobilis „Trabant“ man iš gilios vaikystės reiškė kažką ypatingo. Vien jau pamatyti tokį antrą automobilį, man buvo kažkas įspūdingo, ką jau kalbėti apie jo pirkimą. Tikrai labai džiaugiausi matomu vaizdu, ir jaučiau, kad turbūt mano a.a. senelis Trabį šalia stovėdamas irgi nužiūrėjo nuo padangų iki stogo. Suspaudėme rankomis, patikrinome, ar trosais tvirtai Trabis prikabintas prie traliuko, atsisveikinome, padėkojome ir išlėkėme į Mažeikius, naujus Trabio namus. Visą kelią važiuodamas, kūriau planą, kaip ir kas dabar gi vyks su mano nauju „augintiniu“. Sumąsčiau, kad patikrinsiu variklio būklę ir Trabio tikrai neardysiu dalimis kaip donorą, na, nes manau tikrai būčiau pasielgęs neprotingai, kadangi automobilis buvo pilnas originalas, neskaitant kažkodėl tai mėlyna spalva nudažytų ratų, bei ant jų užautų padangų. Nusprendžiau, tvarkyti ir pravaryti Techninę Apžiūrą. Ši mintis kilo iš dalies ir dėl vaikystės svajonių, bei emocijų, bet manau klaidos nepadariau. Sena svajonė buvo, tik ką išsilaikius teises, suremontuoti senelio Trabant'ą ir važinėtis.. Na šią svajonę įgyvendinau šiek tiek kitaip, bet esmė važinėt su Trabant'u išliko. Teises jau 3 metus turėjau ir Trabant'as buvo netas, bet vistiek Trabant'as.
Foto iš pirkimo, toliau pratęsiu apie remontą.