Spaudžiu dešinę Verslovui ir pritariu visu 100 %.
Pradžia šio reiškinio, aišku, buvo rožinė ir idiliška. Bet... labai čia tinka tas lietuviškas jumoristinis posakis - ,,Kai tu gimei, buvai kaip mažas rožinis paršelis, kai išaugai - pavirtai į didelę purviną kiaulę''. Deja... Pas mus Lietuvoj visada sugebama sušikt gerą idėją, atleiskit už mano prastą prancūzų kalbą. Bent jau man pirmas prastas kvapas atsirado, kai priviso visokių ,,istorinių'' ,,legendinių'' IŽ'ų, Moskvičių ir t.t., kuriems JAU VIRŠ 30 METŲ, VALIOOO!!!
Visiškai gi pasmirdo, kai pardavimuose pradėjo rodytis tie rudi istoriniai numeriai.
Ir dar, šnekant apie vertintojus - primena man laikus, kai vežant seną motociklą į užsienį (mano atveju Zündapp K800) reikėjo pasirašyt ,,pasižadėjimą, kad parveši atgal''. Jame buvo būtina įrašyti daikto kainą, atseit, kiek sumokėsi valstybei, jei neparsiveši atgal. Ir turėjo būt Kultūros ministerijos (!)įvertinimas. Kaip dabar pamenu - atvariau jį prie Operos teatro, atėjo iš ministerijos komisija (!), rimtais veidais pavaikščiojo ratais apie motociklą, kažkas iš jų , perskaitę pavadinimą ant bako, autoritetingai ištarė ,,a... zundap'' , ir reikalas buvo baigtas. Romanas Senapėdis neduos sumeluot, o gal dar ir patikslins ką, jei kiek nugrybavau, jis dalyvavo toj komedijoj.
Kas tie tokie vertintojai ? Aš pats negaliu pasakyt, kad apie savo techniką viską žinau 100 %, o čia, matai, ateis koks JAWOS ar ,,kaškės'' specialystas, ir nuspręs...
Iš pat pradžių nenorėjau to ,,statuso'', o dabar tuo labiau. Kad mano daiktas yra istorinė transporto priemonė, puikiai žinau aš pats, ir ratas tokių pačių Lietuvoj, o ir aplink Lietuvą. ,,Istoriškesnis'' jis nepasidarys, jei prisuksi prie jo ,,istorinį numerį''
Sėkmės ,,vertintojams''
Nebūtinai pagarbiai
Fon