Oldtimers forumas

Taip, diskusiją galima ir tęsti. Bet žodynėlis vienoje vietoje būtų tiesiog idealu.

_________________
1937 MB320 Pulmanlimousine
1957 M1M Minsk
1986 MB 190D

Matau, jog nutrūko diskusijos šia aktualia tema. Galbūt mano pastebėjimai paskatins tęsti diskusijas. Panorau pasižiūrėti, o kaip gi kalbines problemas sprendė XX a. pirmoje pusėje techninės (automobilinės) literatūros autoriai. Taigi, pasiėmiau vieną iš pirmųjų (bent taip teigia knygos autoriai) automechanikų vadovėlių, išleistą prieš 75 metus. Tai knyga ,,Automobilis teorijoj ir praktikoj" I dalis ,,Variklis ir elektra" 1930 m. Autoriai Pr.Šileika ir inž. kap. J.Gineitis. Knygos pratarmėje autoriai rašo: ,,Teko daug kliūčių nugalėti nustatant visų smulkiausių dalių pavadinimus. Didelė dalis pavadinimų buvo palikta taip, kaip yra priimta autotechnikų praktikoj. ..... Mes būsime dėkingi kalbininkams ir autotechnikos srityj dirbantiems specialistams už pastabas ir pasiūlymus". Taigi, dar ir šiandien mes diskutuojame apie tai kas buvo pradėta prieš tris ketvirčius amžiaus. Galbūt tai rodo, kad mūsų kalba gyva, vystosi, taikosi prie gyvenimo. Nenorėkime, jog ji būtų mirusi kaip lotynų. Išrinkau kelis įdomesnius lietuviškus detalių pavadinimus: vyturinis droselinis vožtuvas, švirkštuoklinis žikliorius, plūdės varpstelė, degiklių špūlės, rutulinės gulyklos, tepalui tikrinti varpstis, karbiuratoriaus dangtelyje yra įtaisyta maža adatėlė vadinama bakstuku. Knygoje yra atskiras skyrius ,,Padegimas ir padegimo aparatai". Aišku galima būtų išrinkti ir daugiau įdomių ar juokingai šiandien skambančių pavadinimų, tačiau tikiuosi, jog forumiečiai patys susiras minėtą knygą ir pasiskaitys. Tęsdamas klausimų, esančių kituose forumo skyriuose tradiciją (Koks tai automobilis? arba Koks tai motociklas?), noriu paklausti, apie ką ketino rašyti minėti autoriai antrojoje knygoje, kurios pavadinimas ,,Automobilio dranginiai"?

Nežinau, bet bandysiu spėti:
1 variantas: kadangi pirmojoje knygoje aprašytas variklis, tai toliau gal sektų transmisija.
2 variantas: žodis "dranginiai" galbūt kilęs nuo "drangos" (vežimo šonai). Tokiu atveju galima manyti, kad tai reikštų kėbulą ar karkasą.

Tokių senų knygų neturiu, bet pavadinimai tikrai įdomūs. Žiūrėjau knygutę ,,Vairuotojo-mėgėjo vadovas" 1960 m. ten yra parašyti žodžiai lietuviškai, o šalia skliausteliuose slengas-trampliorius, bobina. Vietomis automobilis rašomas-Moskvič 402 kitur rusiškomis raidėmis gaz-12. Man daugiau patinka originalo kalba auto pavadinimas. Radau labai gražų žodį-lankstas, t.y kardaninės pavaros flanšą(dabar taip vadina).
Mano manymu pokarinės knygos yra verstos iš rusų kalbos vadovėlių, o rusai išsivertė iš amerikiečių A. L. Daik ,,Dyke's Automobile Encyclopedia'' 1928 m. ir pavadino ,,spravočnaja kniga po konstrukcii, remontu i eksploatacii sovremenyx avtomobilej'' 1930 m. pirmasis leidimas. Ir visi sekantys leidiniai rėmėsi ta amerikietiška knyga aprašant, automobilio konstrukciją ir veikimą. Paėmus dabartinį amerikietišką vadovėlį apie auto ir nutrynus angliškus užrašus ir paėmus rusišką knygą, tai mažai kas atskirs. Bet visumoje ne mes išradom auto :,( tai turime nors po truputį taikytis prie išradėjų. Bet tačiau yra labai gražių lietuviškų pavadinimų kuriuos supranta dauguma.
rutulinės gulyklos-,,oboima'', o kaip ją vadinti? :o

Rutulinės gulyklos- rutuliniai guoliai. Beveik taip pat, ta pati žodžio šaknis.
Наружная обойма подшипника- išorinis guolio žiedas.
Внутренняя обойма подшипника- vidinis guolio žiedas.

Mano manymu, jeigu mes domimės sena technika, tai detalių pavadinimai jau senai yra vartojami tik dalis kolegų yra primiršę. O dėl naujų žodžių manau sukti galvos nereikia. Ir siūlau šia diskusiją baigti, bet būtų gerai padaryti naują skyrelį kuriame būtų lietuviškas terminas, o šalia slengas.
Galima tą skyrelį pavadinti biblioteka.

kas zino, kas tai tokio:

двигатель с форкамерно-факельным зажиганием.

Jeigu dėl lietuviško termino, tai verčiama kaip prieškamerinis variklis (variklis, kurio degimo kamera dar turi ir prieškamerę).
Konstrukcijos esmė ta, kad į pagrindinę degimo kamerą paduodama labai liesas mišinys (kurio žvakės kibirkštis neįstengtų uždegti), o į nedidelę prieškamerę- normalus arba pariebintas mišinys. Čia jis uždegamas žvakės kibirkšties ir degančio fakelo pavidalu per jungiamąjį kanalą įsiveržia į pagrindinę degimo kamerą taip uždegdamas visą liesojo mišinio porciją.
Šių variklių privalumas- kuro ekonomija.
Trūkumai- sudėtinga konstrukcija (galvutės konfigūracija, skirstymo mechanizmas- reikalingas papildomas vožtuvėlis prieškamerei, maitinimo sistema- reikia ruošti dviejų riebumų degiuosius mišinius).

aha, butent vertimo reikejo. aciu. kol kas dar neisigilinau i aprasyma ir eikima, bet foto pateikiu.

Klausykit o cia ar ne tas variklis, kuris montavosi i GAZ-51 su indeksu Z ar Ž?