Oldtimers forumas

Geriau sakyk, kad neturi ką paklaust.

"Pofke78" ižvelgiu, kad visiškai neturite ka veikti

Aš prie automobilių naudoju 0,6mm vielą ir kitiems primygtinai siūlau. 0,8mm yra labiau įprasta, tačiau virinant kėbulą su ja kiek sunkiau virinti - nepradeginti skylių. Aš su 0,6mm be didesnių problemų virinu ištisinėmis siūlėmis kėbulų elementus, kai kitiems gi tenka virinti taškais. Kažkas gali pasakyti, kad reikia kėbulus virinti tiktais taškais, bet tai erezijos paremtos tik tuo, kad dauguma tik taip ir moka. Kuo daugiau suvirinimo "startų" ir "finišų" (pradžių ir pabaigų) tuo daugiau porų (tuštumų) lieka sujungime, o tuo pačiu ir rūdijimo židiniai. Lopant, "lopinė" skarda turėtų būti storesnė už automobilio tada nereiks lopyti lopo po kažkurio laiko. Labai svarbu po suvirinimo užteplioti suvirinimo siūles, kad nerūdytų, nes to nepadarius suvirinimo darbai laiko neilgiau metų. Nemažiau svarbus yra paviršių paruošimas prieš virinant - suvirinti galima ir dažais ar rūdimis padengtą metalą, tačiau labai nukenčia siūlės ir suvirinimo kokybė. Reikia nušveisti visus dažus ir rūdis iki metalo nemažiau 3cm pločio juostos palei detalės kraštą ir bent 5cm juostą virinant detalės viduryje siūlę liejant per vidurį. Jei nebus tinkamai nušveisti dažai tai po virinimo jiems sudegus liks degimo metų susidarę oksidai kurie katastrofiškai paspartins metalų koroziją (rūdijimą). Beje, reikia nepamiršti, jog dažai būna ir kitoje skardos pusėje ir jų nenušveitus jie pradės degti, ko pasekoje išsiskirs deginiai kurie pablogins/apsunkins suvirinimo procesą, o neretai sukels ir gaisrą. Automobilių kėbulų virinimas pavojingas užsiėmimas ir dažnai neapsieina be didesnio ar mažesnio gaisro, todėl virinant būtinai reikia šalia savęs turėti vandens "bambalį" su skylutėmis dangtelyje, kad esant reikalui užgesinti ugnies židinį, kol jis neišsiplėtė ( o plečiasi/įsidega, labai greitai, patikėkite manimi). Pravartu turėti gesintuvą kažkur po ranka, tačiau juo naudotis reiktų tik tuo atveju, jei jau pūtimas ir/ar vandens pilstymas bei visos kitos įmanomos priemonės nepadėjo. Po gesinimo milteliniu gesintuvu reikės iššluoti, išvalyti, išsiurbti ir išplauti patalpas kuriose dirbta, išvalyti visus įrankius ir įranga, bei greičiausiai išmesti automobilį, nes tie šarminiai milteliai kuriais užtaisyti gesintuvai sureagavę su ore esančiai ore drėgme viską supūdo negailestingai ir tai padaro labai greitai. Iš esmės, tai milteliniai gesintuvai yra lyg Pandoros skrynia. aš linkęs turėti kelis gesintuvus: anglies dvideginio ir miltelinį. Angliarūgštinis gesintuvas nepridaro žalos, tačiau rečiau pasitaiko ir nėra tinkamas kai kurioms medžiagoms. Mano veiksmų planas gaisro atveju; pūčiu, pilu vandenį, pūčiu angliarūgštę, atidarau Pandoros skrynę (panaudoju miltelinį gesintuvą). Jei kam kada teks susidurti su gesinimo milteliais, tai aš jų neutralizavimui naudojau valgomąją citrinos rūgštį ištirpintą vandenyje (kadaise teko prisiminti visko ko mokė mokykloje per chemijos pamokas ir atrasti priešnuodį, nes nei gaisrininkai, nei gesintuvų pardavėjai negalėjo nieko parekomenduoti, kai to laba reikėjo).
Kas dar dėl virinimo, tai lopams geriau naudoti nerūdijantį plieną. Jį galima imti plonesnį nei kėbulo skardos dėl dviejų priežasčių: nerūdija ir yra tvirtesnė nei "paprasta" plieninė skarda. Virinasi "nerža" kuo puikiausiai ir su "paprasta" vielą. Būtų idealu jei virinimui būtų naudojama brangesnė, nerūdijančiam plienui skirta viela. Aš visada norėjau, bet niekad taip ir nepavyko gauti 0,6mm nerūdijančio plieno vielos. Baisiai jau ji brangi, nors reiktų kada įsigyti; ji išspręstų vielos suraizgymo problemą kuri kankina virinant su paprasta 0,6mm ir išspręstų skardų deginimo problemą kuri būna naudojant 0,8mm paprastą vielą bei išspręstų drastišką deginimą naudojant 0,8mm nerūdijančio plieno vielą.
Dujas vertėtų naudoti tik "miksuotas", mišinius - tai palengvina virinimą, bei pagerina kokybę. Anksčiau buvo tik AGA "mix" 'as, bet dabar ir kitos įmonės gamina. AGA firma gera, bet kiek brangi ir iš gatvės žmogui (be sutarties) niekuo padėti negali (naudoja tik savo balionus).
Iš suvirinimo aparatų tai optimaliausias variantas tai Vilniečių SP suvirinimo aparatų seriją. Puikūs aparatai (na, bent prieš šešis metus buvo). Geriausia imti trifazį, kuris turi galimybę tapti vienfaziu.

Dėl kėbulų virinimo ištisinėmis siūlėmis. Virinimas gaunasi gražus ir korozija į tokį metalų junginį kimba mažiau. Tik kaip tada pavyksta nesudeformuoti likusio sveiko sparno dalies prie lopo? Virinant ištisine siūle į metalą įsiveda vienu metu daug temperatūros ir metalas (sparnas) įtraukiamas. Gaunasi duobė prie siūlės kur prieš virinimą buvo lygu.

Liuks.
Vat dėl virinimo vientysumo daug kur skaičiau, kad deda taškiukus ir po to juos sujungia, arba lieja punktyrini linija kas 5cm po 5cm ir po to sujungia, žinoma mačiau kaip virina po kelis cm ir palieka tarpus po to deda špakliu su stiko pluoštu. Tiesa pasakius yra man net taip suvirinę tai taip ir dariau. Kolkas nelenda rūdys.
Kiek teko dometis kempais SP taip, juos daug kas giria, bet kiek žinau imti min 200tini, o jis gan brangus, nes esma ir pigesnių, kurio gal man ir užtektų savam naudojimui? O gal net dvifazio uztektu?
Dėl siūlės apdirbimo jau panašiai žinau ką darysiu-vietos kur eis skarda ant skardos sutepsiu cinku ir virinsiu, kuo greciau po virinimo viska susveisiu ir tepsiu kad ir nenuplaunomu rūdžių surišėju, po to epoksidiniu gruntu, po to gal suvirinimo siūlių hermetiku?
Bet gal pradžioi išsiaiškinkim kaip geriau ar pjauti pažeistas vietas ir po to viska šveisti ( smėluoti) ar smėluoti ir po to virinti?
Aš manau, kad geriau smėluoti po virinimo, nes po smėliavimo reikio ko grečiau gruntuoti, o virinant vel tektų šveisti, pliusas tas, kad pasimatytų visos pažeistos vietos

Nusipirk antikoroziniu lenkisku juodu dazu is senuku banke o,9l berods 26lt pan. ar kiek pinigu.nereiks gruntu,cinku ar dar kazko nerudiis.tik reik purksti 2 kartus.tirsti.skiesk benzu geresnio varianto neradau.ir pigesnio...

Dėl "kempo". Kad būtų dvifazis neteko susidurti,gal ir yra (turėtu būti viena grandinė ir jungtis 2 fazės iš 3). Suvirinimo aparatų elektrodais - tokių yra.
Vienfazis 220V, tai grandinė tarp fazės ir nulio - 1 ritė.
Trifazis 380V, tai 3 grandinės tarp fazių - 3 ritės.
Kaip ir minėjo trifazis daug geriau, nes virinant įtampa tarp fazių pasiskirto tolygiau. Būna ir vienfazių kurie gražiai virina (nesisnargliuoja), bet jie greičiau užkaista - įsijungia apsauga, turi laukti kol atvės. Perkant vienfazį loterija - ar liksit patenkintas pirkiniu.
Dėl dujų. Naudoju angliarukštę, virinimu nesiskundžiu. Toks pastebėjimas, kad virinti negalima lauke vėjuotą dieną, nes vėjas nupučia dujas.

Taip, del mig vienareiksmiškai visi pataria trifazi.
Dabar klausimėlis kaip pačiam lankstyti nesudėtingas dalis iš naujos skardos. Na sakykim kaip mano atvėjui GAZ 24tai kiauri galiniai posparniai, jie yra lenkti, kazkaip gabaliukis, juostelėm virinti, ar kažkokiu būdu stengiantis ko didesnę dalį pakeisti, ivirinti. Kaip tokia dalį išlankstyti?

Įpjauna ją, sulenkia ir suvirina.

normaliai virina ir vienfazis... turiu alia austriska suptec 175 amperu, kol ismokau virint, buvo niuansu, dabar dzin.. isvirinau jau kokia 5 vielos rites, is ju dvi 0.6 mm ant skardu... Pagrindine problema vienfaziuose tai itampa rozeteje, pas mane pvz itampa geriausia sekmadieniais, kempas virina kaip bite, penktadieniais sunkiau bet eina, kadangi virinu tik savaitgaliais tai pajauciau skirtuma, aplamai dabar yra apratai kur plazma, kempas ir elektrodine viskas viename aparate, turguje maciau apie 1000 lt kainuoja,kai sudrosiu supteka, jamsiu toki