Iš savo visokios patirties (darbinės ir asmeninės) galiu pasakyti tiek: kuo didesnį pavyktų sukelti triukšmą, tuo daugiau šansų, kad jį bent kas nors iš tų, nuo ko priklauso sprendimai, išgirs. Jei sėdėti ir laukti, kad gal nieko blogo nebus, tai galima ir nesulaukti (kad nebus)...
Oficialūs klubų kreipimaisi, raštai - gerai, reikalinga. Jei tie raštai dar turėtų kojas (t.y. būtų įteikti tiesiai ten, kur reikia, o ne nusiųsti kokiu nors paštu) - dar geriau.
Asmeniniai pokalbiai su pažįstamais Seimo nariais - būtinai reikalinga (dažnai ir veiksminga). Jie bent išklausys, kažkiek į situaciją įsigilins, ir balsuojant jau žinos, kas vyksta, o nebus kaip iš medžio iškritę. Verta pakalbėti net ir su nepažįstamais, bet tiesiog jūsų apygardoje išrinktais seimūnais, kad ir užsirašius į paprasčiausią eilinį priėmimą. tegu išgirsta informaciją iš pirmų lūpų, o ne iš kažkur pašalies...
Triukšmas žiniasklaidoje - kuo didesnis, tuo geriau. Vėlgi praverčia asmeniniai kontaktai, bet ir be jų, manau, galima sudominti žurnalistus tokia tema.
Reikia pasinaudoti visais šansais, visomis progomis. Antai organizuojamas "Baltijos kelias" su senais automobiliais. Tikėtina, kad papozuoti prie automobilių apsireikš kokie nors valdžios vyrai. Kad papozuos, viskas Ok, bet pagavus už skverno, jau galima lengvą įdirbį daryti.
Ir t.t., ir pan.
.