Raimis rašė:spoileriz rašė:...planuojame aplankyti Vilko irštvą, t.y. Hitlerio būstinę, netoliese esantį motorizacijos muziejų bei karinės technikos muziejų...
Kurioje būtent vietoje yra tie abu muziejai?
Atsiprašau. Šie muziejai yra Gdynėje.
Sveiki, apgailestaujame už laikinus nesklandumus, forumas yra atnaujinamas, kad veiktų geriau, saugiau ir paprasčiau.
Ačiū
Ačiū
Turistinė kelionė su JAWA į Gdanską
Moderatoriai: Moderatoriai, Moderatoriai
Re: Apmąstymai: Turistinė kelionė su JAWA į Gdanską
Atsiprašau. Šie muziejai yra Gdynėje.
Re: Apmąstymai: Turistinė kelionė su JAWA į Gdanską
Aha, Gdynėje... 
Tai ten jau būta, pirmame temos puslapyje yra mano rekomendacija aplankyti. 
Tai ten jau būta, pirmame temos puslapyje yra mano rekomendacija aplankyti. Forume rašome lietuviškai. 
!!!
!!! Re: Apmąstymai: Turistinė kelionė su JAWA į Gdanską
Na, vakar jau pradėjome savo kelionę. Startavome Jurbarke, buvome Gižycko, Kečyne, Olštyne, dabar esam Malborke ir remontuojam sprogusią padangą. Daugiau infomacijos https://www.facebook.com/lostonroad
Keletas foto
Keletas foto
- Prikabinti failai
-
Re: Apmąstymai: Turistinė kelionė su JAWA į Gdanską
Sveiki. Gal kiek per vėlai informuoju, bet įdedu straipsnį apie mūsų pernykštę kelionę.
Kur važiavot?
Važiavome laiku atgal iki kryžiuočių laikų pakeliui užvažiuodami į Trečiojo Reicho laikus. Norėjome pažiūrėti, kaip Lenkijoje saugomas kryžiuočių, prūsų, Trečiojo reicho palikimas.
Mūsų maršrutas prasidėjo tradiciškai Skirsnemunėje. Klubo nariai išlydėjo mus per Nemuno tiltą į kitą upės pusę, ir toliau vykome į Kentšyną užsukdami miestelyje Gižycko. Toliau maršrutas driekėsi per visą Mozūriją, pro jos sostinę Olštyną, pro kryžiuočių sostinę Malborką iki maršruto tolimiausio taško, kuris buvo prie Baltijos jūros esantis uostamiestis - Gdynė. Grįždami pabuvojome Lenkijos kurorte - Sopote, Pamario vaivadijos sostinėje - Gdanske, kuris ilgą laika buvo labiau žinomas kaip Dancigas. Toliau maršrutas driekėsi per Štuthofą, Fromborką, Varmės Lizdbarką, Srokovą, Vištytį ir taip grįžome atgal į gimtąjį Jurbarką.
Kiek laiko truko kelionė?
Mūsų kelionė prasidėjo rugpjūčio 14 d. (trečiadienį) vakare, ir grįžome rugpjūčio 18 d.(sekamdienį) pavakarėje.
Kokiais motociklais važiavote?
Vykome mūsų senelių, tėvų ir mūsų pačių patikrintais motociklais - JAWA 350. Seniausioji pagaminta 1968-aisiais, kita - 1973-aisiais, o jaunausioji - 1976-aisiais metais.
Kodėl tokį maršrutą pasirinkot?
Šis maršrutas mane jau seniai viliojo. Prieš keletą metų brolis buvo aplankęs šį kraštą, o pamatęs kelionės nuotraukas iš karto panorau tai pamatyti savo akimis. Šis kraštas ypatingas tuo, kad jame labai graži gamta. Mozūrija - ežerų kraštas. Taip pat, šis kraštas daugelį metų priklausė turtingiems vokiečiams, dėl to visa krašto architektūra, infrastruktūra gerokai skiriasi nuo mūsų krašto. Kadangi vokiečiai statė mūrinius namus, dauguma jų išlikę iki šių dienų. Šis kraštas daugelį metų buvo startegiškai svarbus visai europai. Malborkas buvo kryžiuočių sostinė, Dancigas - vokiečių ordino uostamiestis. Trečiojo reicho gyvavimo laikais, šiame krašte buvo pastatyta daug slaptų karinės paskirties objektų, tokių kaip "Vilko irštva" - vieta kur Hitleris slėpėsi nuo Raudonosios armijos 800 dienų, karo pramonės gamyklų, koncentracijos stovykla, Elblongo bei Mozūrijos kanalai ir jų šliuzai, kurie buvo slapti Trečiojo reicho objektai. Šie objektai yra išlikę iki šių dienų. 8-ame dešimtmetyje Gdansko laivų statykloje susibūrė profesinė sąjunga "Solidarumas", kuri iniciavusi politinį judėjimą, pakeitė politinę santvarką.
Kiek kilometrų nuvažiavot?
Iš viso - 1300 km.
Ką pamatėt?
Jau po pirmųjų kelionės pradžios valandų didelį įspūdį padarė pasienio Lietuva-Lenkija kirtimas prie Vištyčio. Tik pravažiavus ženklą, rodantį, kad prasideda Lenkijos respublika, kelias susiaurėjo perpus ir pamanėme, kad įvažiavome į dviračių taką. Vėliau supratome, kad tai normalūs Lenkijos keliukai.
Jau kelionės pradžioje pamatėme gražią gamtą: kalnus, medžiais apaugusias pakeles bei daugybę ežerų. Miestelyje Gižycko užlipome pasižvalgyti į krašto panoramą iš vandens bokšto. Tame pačiame miestelyje yra įrengtas pasukamas tiltukas, prie kurio teko prastovėti su motociklais tol, kol praplauks jachtų paradas. Aplankėme Hitlerio būstinę - Vilko irštvą, Olštyno pilį, Malborko pilį, Gdynės bei Sopoto pajūrius. Nemažą laiko dalį praleidome Gdanske bei jo pasididžiavime - Ilgojo turgaus gatvėje, kurioje net ir vidurnaktį buvo gausybė žmonių ir buvo daug prekybininkų. Aplankėme Štuthofo koncentracijos stovyklą, į kurią 1943 m. kovą buvo išsiųstas rašytojas Balys Sruoga, vėliau parašęs apie tai knygą "Dievų miškas". Važiuodami Lenkijos ir Kaliningrado srities pasienio keliais užsukome apžiūrėti pilis Fromborke, Varmės Lizdbarke bei Mozūrijos kanalo šliuzus Sorokove, ant kurių viršūnių iki šių dienų išlikę Trečiojo reicho simboliai.
Kas padarė didžiausią įspūdį?
Didžiausią įspūdį mum sudarė Malborko pilis, kuri kaip ir buvo, taip ir atrodė - neįveikiama, išlikę vokietijos architektūriniai paminklai ir lenkų draugiškumas.
Kur nakvojot?
Pirmoji naktis buvo apie 60 km nuo Lenkijos-Lietuvos pasienio. Tik sutemus pasukome prie pirmojo pakeliui pasitaikiusio ežero. Pirmoji naktis ir buvo įsimintiniausia, nes teko pasitelkt išradingumą - kaip po lietaus užkurti laužą ir išsikepti lietuviškus šašlykus turint tik degtukų dėžutę. Dvi naktis praleidome kempinguose Malborke ir Gdanske, o paskutinę - netoliese Mozūrijos kanalo - vėl prie ežero.
Kokie keliai, kokia eismo kultūra, kaip apskritai važiuoti ir keliauti Lenkijoje?
Keliaudami per Lenkiją apie kelius susidaromę tokią nuomonę: Lenkijoje keliai arba labai geri, arba labai blogi. Būtent šiame krašte yra būdingi siauri ir vingiuoti keliukai. Tačiau daugumos jų kelio danga buvo nepriekaištinga, o kelių siaurumas važiuojant motociklu didelių keblumų nesudaro. Priešingu atveju būtų keliaujant automobiliu. Automobiliams tenka sustoti pakelėje, kad praleisti priešpriešais atvažiuojantį automobilį. O ant kelio išnirus žemės ūkio technikai, gali tekti pavažiuoti keliolika kilometrų bėgančio žmogaus greičiu. Blogesnė nuomonė susidarė apie Lenkijos kelius grįžtant atgal nuo Fromborko. Pakliuvome į tokius kelius, kur negalėjome pavažiuoti greičiau negu 50 km/h. Pastebėjome, kad Lenkijoje blogos būklės keliuose atsiverusių duobių niekas neremontuoja. Vietoj jų tiesia naujus arba visiškai keičia kelio dangą.
Eismo kultūra likome sužavėti. Tik įvažiavus į Lenkiją pajutome, kad mus lenkia mažiau automobilių, o jeigu ir lenkia - tai taisyklingai, be baimės kad su automobilio veidrodžiu kliudys motociklo vairą, kaip būna Lietuvoje. Didžiuosiuose miestuose vairuotojai taip pat vairuoja kultūringai. Miestuose jautėmės labai saugūs ir gerbiami automobilių vairuotojų. Visi motociklininkai griežtai laikosi motociklininkų kultūros - visada pasisveikina prasilenkdami, aplenkę, ar stabtelėje degalinėje.
Maršrutas kuriuo keliavome yra pritaikytas turizmui. Labai daug kempingų turistams, viešbučių, motelių, nuorodų į lankytinus objektus. Šis kraštas labai tankiai apgyvendintas, o vietiniai gyventojai labai paslaugūs.
Degalų kainos?
Degalų kainos labai skiriasi nuo krašto. Miestuose degalai brangesni negu užmiestyje. Tačiau degalų kokybė daug geresnė negu mūsų šalyje, o degalų kainos panašios kaip ir Lietuvoje. Juokėmės, kad mūsų motociklai per savo 40 metų eksploatavimo laikotarpį pirmą kartą paragavo Shell degalų.
Kokių buvo gedimų?
Pirmasis gedimas buvo pastebėtas Olštyne. Simonui dėl per sunkaus bagažo išsinėrė amortizatoriaus spyruoklė, o veliau nulūžo visas amortizatorius, o sustojus Malborke pastebėjome, kad išsileidusi jo motociklo galinė padanga.
Sorokovo miestelyje pastebėjome, kad prakiuro mano motociklo bakas. Pats seniausias - Tomo motociklas atlaikė kelionę be jokių gedimų.
Kokių nuotykių buvo?
Didžiausias nuotykis ir buvo padangos remontas Malborke. Iškart pastebėjus gedimą Simonas su Tomu ėmėsi ardyti ratą, o aš ėjau ieškoti veikiančios parduotuvės ir nupirkti maisto. Grįžęs išvydau du policijos motociklus stovinčius prie išardytos Jawos ir dar vieną motociklininką, kuris pasisūlė padėti. Įsikalbėję sužinojome, kad ir trečiasis privažiavęs motociklininkas - policininkas. Šie padėjo mums suremontuoti padangą, nuvežė ratą pripūsti. Suremontavus motociklą palydėjo mus iki Malborke esančio kempingo.
Kitas nuotykis nutiko šeštadienio naktį. Važiuodami link Mozūrijos kanalo, patekome į labai prastos būklės kelią. Jis buvo labai duobėtas, pakelės apaugusios medžiais, matomumas buvo labai blogas, o Simonas buvo likęs tik su vienu amortizatoriumi. Dėl to negalėjome pavažiuoti greičiau negu 50 km/h greičiu. Tokiu keliu važiavome gal 30 km. Bevažiuojant galvoje sukosi įvairios mintys, nes jau artėja vidurnaktis, o šiame kelyje nė gyvos dvasios nėra, ženklai seni, pravažiuojančių automobilių taip pat nėra. Tačiau bevažiuodami šiuo keliu išnirome į labai gražų miestelį Sorokovo, kuriame visos gatvės grįstos akmenimis, sena architektūra, ir važiuodami išgirdome muziką. Važiuodami link jos, pamatėme, kad čia vyksta koncertas ir miestelio šventė. Sustojome, ir iškart sulaukėme vietinių lenkų dėmesio. Jie pasveikino šaudymo rungtyje dalyvavusį Lost On Road narį Tomą, kuris tris kartus su pneumatiniu šautuvu pataikė į vieną skylę - tiesiai per viduriuką. Vėliau pradėjo žmonės būriuotis aplink mūsų motociklus. Jie paaiškino mum kaip rasti Mozūrijos kanalo šliuzus, bet labiau siūlė pasilikti pas juos šventėje. Prieš išlydėdami mus link kanalo, palinkėjo gero kelio, bei į prie motociklų pritvirtintus gėrimų laikiklius prikišo lenkiško alaus.
Ar daug dėmesio sulaukėte Lenkijoje?
Ooo taip. Mums važiuojant Lietuvoje, net ir pačiame Jurbarke dėmesio netrūksta. Jau mums yra įprasta, kad grįžę prie paliktų motociklų randame nostalgiškais žvilgsniais motociklus nužiūrinčius vyresnio amžiaus žmones. Tačiau Lenkijoje tokių akių buvo dar daugiau. Jau nuo pirmojo sustojimo ūžplūsdavo žmonės klausdami "Kelintų metų? Iš kur atvažiavote? Kur vykstate?". Fotografavo mūsų motociklus ir fotografavosi kartu su mumis. Fotografuodavomės ir filmuodavomės net ir važiuodami greitkeliu - iš pralenkiančių automobilių langų išnirdavo objektyvai nukreipti į mus. Sopote vienas žmogus mum beieškant kur pastatyti motociklus, parodė vietą kur sustoti. Su juo buvo ilgas pokalbis apie mūsų kelionę ir motociklus.
Daugumai motociklų vairuotojų Jawa markės motociklai asocijuojasi su nepatikima ir nuolat reikalaujančia remonto technika, ar taip yra iš tikrųjų?
Dauguma žmonių pamatę mūsų motociklus mum iškart puola pasakoti istorijas, kaip dažnai tekdavo remontuoti šiuos motociklus. Tačiau tuo pačiu pasigirdavo, kad remontui užtekdavo tik gero kūjo ar kirvio. Daugkas retoriškai klausia, kas kiek kilometrų remontuojame, bet kad ir koks mūsų atsakymas bebūtų, dauguma vistiek laikosi savo nuomonės. Keliaudami mes siekiame paneigti pasklidusią nuomonę apie šios technikos nepatikimumą. Šie motociklai nors ir seni, tačiau jų patikimumas ir degalų sąnaudos lygiuojasi į šiuolaikinių motociklų. Mūsų motociklai nėra pritaikyti ilgoms kelionėms, tačiau bet kur sustojus žmonių dėmesys atpirks bet kokį diskomfortą patirtą ilgame kelyje.
Ar pernykštė kelionė į Latviją davė patirties?
Pernykštė kelionė buvo geriausia mūsų pamoka. Šį kartą buvome daug geriau pasirūpinę ir susiplanavę. Prieš išvykstant į šią kelionę meteorologai prognozavo lietų, dėl to galbūt persistengėme pasiimdami didelį kiekį drabužių. Turėjome daugiau turistinės ekipiruotės: primusą, kedutes, iešmus, šašlykų, valgymo įrankius, tad maistą gaminomės kelionėje patys.
Šį kartą daug geriau buvo paruošti motociklai. Pasigaminome daiktadėžes iš senų kanistrų. Šios nėra didelio svorio, tačiau jos talpios ir nepraleidžia vandens, bei atitinka mūsų motociklų stilių. Šioje kelionėje nebeturėjome problemų su elektra – visuose trijuose motocikluose sumontuota moderni krovimo ir degimo sistema, kuri yra ne 6 V kaip buvo anksčiau, o 12 V. Dėl to galėjome naudotis GPS navigacija, pasikrauti mobiliuosius telefonus. Taip pat galėjome naudoti galingesnes lemputes.
Ar jau spėjote pagalvoti, kur bus kita kelionė?
Be abejonės, jau grįždami pagalvojome apie tai. Galvoje sukasi mintys apie Ukrainą. Labai norime pamatyti Černobylį. Tikimės, kad užteks ambicijų pasiekti užsibrėžtą tikslą.
Kur važiavot?
Važiavome laiku atgal iki kryžiuočių laikų pakeliui užvažiuodami į Trečiojo Reicho laikus. Norėjome pažiūrėti, kaip Lenkijoje saugomas kryžiuočių, prūsų, Trečiojo reicho palikimas.
Mūsų maršrutas prasidėjo tradiciškai Skirsnemunėje. Klubo nariai išlydėjo mus per Nemuno tiltą į kitą upės pusę, ir toliau vykome į Kentšyną užsukdami miestelyje Gižycko. Toliau maršrutas driekėsi per visą Mozūriją, pro jos sostinę Olštyną, pro kryžiuočių sostinę Malborką iki maršruto tolimiausio taško, kuris buvo prie Baltijos jūros esantis uostamiestis - Gdynė. Grįždami pabuvojome Lenkijos kurorte - Sopote, Pamario vaivadijos sostinėje - Gdanske, kuris ilgą laika buvo labiau žinomas kaip Dancigas. Toliau maršrutas driekėsi per Štuthofą, Fromborką, Varmės Lizdbarką, Srokovą, Vištytį ir taip grįžome atgal į gimtąjį Jurbarką.
Kiek laiko truko kelionė?
Mūsų kelionė prasidėjo rugpjūčio 14 d. (trečiadienį) vakare, ir grįžome rugpjūčio 18 d.(sekamdienį) pavakarėje.
Kokiais motociklais važiavote?
Vykome mūsų senelių, tėvų ir mūsų pačių patikrintais motociklais - JAWA 350. Seniausioji pagaminta 1968-aisiais, kita - 1973-aisiais, o jaunausioji - 1976-aisiais metais.
Kodėl tokį maršrutą pasirinkot?
Šis maršrutas mane jau seniai viliojo. Prieš keletą metų brolis buvo aplankęs šį kraštą, o pamatęs kelionės nuotraukas iš karto panorau tai pamatyti savo akimis. Šis kraštas ypatingas tuo, kad jame labai graži gamta. Mozūrija - ežerų kraštas. Taip pat, šis kraštas daugelį metų priklausė turtingiems vokiečiams, dėl to visa krašto architektūra, infrastruktūra gerokai skiriasi nuo mūsų krašto. Kadangi vokiečiai statė mūrinius namus, dauguma jų išlikę iki šių dienų. Šis kraštas daugelį metų buvo startegiškai svarbus visai europai. Malborkas buvo kryžiuočių sostinė, Dancigas - vokiečių ordino uostamiestis. Trečiojo reicho gyvavimo laikais, šiame krašte buvo pastatyta daug slaptų karinės paskirties objektų, tokių kaip "Vilko irštva" - vieta kur Hitleris slėpėsi nuo Raudonosios armijos 800 dienų, karo pramonės gamyklų, koncentracijos stovykla, Elblongo bei Mozūrijos kanalai ir jų šliuzai, kurie buvo slapti Trečiojo reicho objektai. Šie objektai yra išlikę iki šių dienų. 8-ame dešimtmetyje Gdansko laivų statykloje susibūrė profesinė sąjunga "Solidarumas", kuri iniciavusi politinį judėjimą, pakeitė politinę santvarką.
Kiek kilometrų nuvažiavot?
Iš viso - 1300 km.
Ką pamatėt?
Jau po pirmųjų kelionės pradžios valandų didelį įspūdį padarė pasienio Lietuva-Lenkija kirtimas prie Vištyčio. Tik pravažiavus ženklą, rodantį, kad prasideda Lenkijos respublika, kelias susiaurėjo perpus ir pamanėme, kad įvažiavome į dviračių taką. Vėliau supratome, kad tai normalūs Lenkijos keliukai.
Jau kelionės pradžioje pamatėme gražią gamtą: kalnus, medžiais apaugusias pakeles bei daugybę ežerų. Miestelyje Gižycko užlipome pasižvalgyti į krašto panoramą iš vandens bokšto. Tame pačiame miestelyje yra įrengtas pasukamas tiltukas, prie kurio teko prastovėti su motociklais tol, kol praplauks jachtų paradas. Aplankėme Hitlerio būstinę - Vilko irštvą, Olštyno pilį, Malborko pilį, Gdynės bei Sopoto pajūrius. Nemažą laiko dalį praleidome Gdanske bei jo pasididžiavime - Ilgojo turgaus gatvėje, kurioje net ir vidurnaktį buvo gausybė žmonių ir buvo daug prekybininkų. Aplankėme Štuthofo koncentracijos stovyklą, į kurią 1943 m. kovą buvo išsiųstas rašytojas Balys Sruoga, vėliau parašęs apie tai knygą "Dievų miškas". Važiuodami Lenkijos ir Kaliningrado srities pasienio keliais užsukome apžiūrėti pilis Fromborke, Varmės Lizdbarke bei Mozūrijos kanalo šliuzus Sorokove, ant kurių viršūnių iki šių dienų išlikę Trečiojo reicho simboliai.
Kas padarė didžiausią įspūdį?
Didžiausią įspūdį mum sudarė Malborko pilis, kuri kaip ir buvo, taip ir atrodė - neįveikiama, išlikę vokietijos architektūriniai paminklai ir lenkų draugiškumas.
Kur nakvojot?
Pirmoji naktis buvo apie 60 km nuo Lenkijos-Lietuvos pasienio. Tik sutemus pasukome prie pirmojo pakeliui pasitaikiusio ežero. Pirmoji naktis ir buvo įsimintiniausia, nes teko pasitelkt išradingumą - kaip po lietaus užkurti laužą ir išsikepti lietuviškus šašlykus turint tik degtukų dėžutę. Dvi naktis praleidome kempinguose Malborke ir Gdanske, o paskutinę - netoliese Mozūrijos kanalo - vėl prie ežero.
Kokie keliai, kokia eismo kultūra, kaip apskritai važiuoti ir keliauti Lenkijoje?
Keliaudami per Lenkiją apie kelius susidaromę tokią nuomonę: Lenkijoje keliai arba labai geri, arba labai blogi. Būtent šiame krašte yra būdingi siauri ir vingiuoti keliukai. Tačiau daugumos jų kelio danga buvo nepriekaištinga, o kelių siaurumas važiuojant motociklu didelių keblumų nesudaro. Priešingu atveju būtų keliaujant automobiliu. Automobiliams tenka sustoti pakelėje, kad praleisti priešpriešais atvažiuojantį automobilį. O ant kelio išnirus žemės ūkio technikai, gali tekti pavažiuoti keliolika kilometrų bėgančio žmogaus greičiu. Blogesnė nuomonė susidarė apie Lenkijos kelius grįžtant atgal nuo Fromborko. Pakliuvome į tokius kelius, kur negalėjome pavažiuoti greičiau negu 50 km/h. Pastebėjome, kad Lenkijoje blogos būklės keliuose atsiverusių duobių niekas neremontuoja. Vietoj jų tiesia naujus arba visiškai keičia kelio dangą.
Eismo kultūra likome sužavėti. Tik įvažiavus į Lenkiją pajutome, kad mus lenkia mažiau automobilių, o jeigu ir lenkia - tai taisyklingai, be baimės kad su automobilio veidrodžiu kliudys motociklo vairą, kaip būna Lietuvoje. Didžiuosiuose miestuose vairuotojai taip pat vairuoja kultūringai. Miestuose jautėmės labai saugūs ir gerbiami automobilių vairuotojų. Visi motociklininkai griežtai laikosi motociklininkų kultūros - visada pasisveikina prasilenkdami, aplenkę, ar stabtelėje degalinėje.
Maršrutas kuriuo keliavome yra pritaikytas turizmui. Labai daug kempingų turistams, viešbučių, motelių, nuorodų į lankytinus objektus. Šis kraštas labai tankiai apgyvendintas, o vietiniai gyventojai labai paslaugūs.
Degalų kainos?
Degalų kainos labai skiriasi nuo krašto. Miestuose degalai brangesni negu užmiestyje. Tačiau degalų kokybė daug geresnė negu mūsų šalyje, o degalų kainos panašios kaip ir Lietuvoje. Juokėmės, kad mūsų motociklai per savo 40 metų eksploatavimo laikotarpį pirmą kartą paragavo Shell degalų.
Kokių buvo gedimų?
Pirmasis gedimas buvo pastebėtas Olštyne. Simonui dėl per sunkaus bagažo išsinėrė amortizatoriaus spyruoklė, o veliau nulūžo visas amortizatorius, o sustojus Malborke pastebėjome, kad išsileidusi jo motociklo galinė padanga.
Sorokovo miestelyje pastebėjome, kad prakiuro mano motociklo bakas. Pats seniausias - Tomo motociklas atlaikė kelionę be jokių gedimų.
Kokių nuotykių buvo?
Didžiausias nuotykis ir buvo padangos remontas Malborke. Iškart pastebėjus gedimą Simonas su Tomu ėmėsi ardyti ratą, o aš ėjau ieškoti veikiančios parduotuvės ir nupirkti maisto. Grįžęs išvydau du policijos motociklus stovinčius prie išardytos Jawos ir dar vieną motociklininką, kuris pasisūlė padėti. Įsikalbėję sužinojome, kad ir trečiasis privažiavęs motociklininkas - policininkas. Šie padėjo mums suremontuoti padangą, nuvežė ratą pripūsti. Suremontavus motociklą palydėjo mus iki Malborke esančio kempingo.
Kitas nuotykis nutiko šeštadienio naktį. Važiuodami link Mozūrijos kanalo, patekome į labai prastos būklės kelią. Jis buvo labai duobėtas, pakelės apaugusios medžiais, matomumas buvo labai blogas, o Simonas buvo likęs tik su vienu amortizatoriumi. Dėl to negalėjome pavažiuoti greičiau negu 50 km/h greičiu. Tokiu keliu važiavome gal 30 km. Bevažiuojant galvoje sukosi įvairios mintys, nes jau artėja vidurnaktis, o šiame kelyje nė gyvos dvasios nėra, ženklai seni, pravažiuojančių automobilių taip pat nėra. Tačiau bevažiuodami šiuo keliu išnirome į labai gražų miestelį Sorokovo, kuriame visos gatvės grįstos akmenimis, sena architektūra, ir važiuodami išgirdome muziką. Važiuodami link jos, pamatėme, kad čia vyksta koncertas ir miestelio šventė. Sustojome, ir iškart sulaukėme vietinių lenkų dėmesio. Jie pasveikino šaudymo rungtyje dalyvavusį Lost On Road narį Tomą, kuris tris kartus su pneumatiniu šautuvu pataikė į vieną skylę - tiesiai per viduriuką. Vėliau pradėjo žmonės būriuotis aplink mūsų motociklus. Jie paaiškino mum kaip rasti Mozūrijos kanalo šliuzus, bet labiau siūlė pasilikti pas juos šventėje. Prieš išlydėdami mus link kanalo, palinkėjo gero kelio, bei į prie motociklų pritvirtintus gėrimų laikiklius prikišo lenkiško alaus.
Ar daug dėmesio sulaukėte Lenkijoje?
Ooo taip. Mums važiuojant Lietuvoje, net ir pačiame Jurbarke dėmesio netrūksta. Jau mums yra įprasta, kad grįžę prie paliktų motociklų randame nostalgiškais žvilgsniais motociklus nužiūrinčius vyresnio amžiaus žmones. Tačiau Lenkijoje tokių akių buvo dar daugiau. Jau nuo pirmojo sustojimo ūžplūsdavo žmonės klausdami "Kelintų metų? Iš kur atvažiavote? Kur vykstate?". Fotografavo mūsų motociklus ir fotografavosi kartu su mumis. Fotografuodavomės ir filmuodavomės net ir važiuodami greitkeliu - iš pralenkiančių automobilių langų išnirdavo objektyvai nukreipti į mus. Sopote vienas žmogus mum beieškant kur pastatyti motociklus, parodė vietą kur sustoti. Su juo buvo ilgas pokalbis apie mūsų kelionę ir motociklus.
Daugumai motociklų vairuotojų Jawa markės motociklai asocijuojasi su nepatikima ir nuolat reikalaujančia remonto technika, ar taip yra iš tikrųjų?
Dauguma žmonių pamatę mūsų motociklus mum iškart puola pasakoti istorijas, kaip dažnai tekdavo remontuoti šiuos motociklus. Tačiau tuo pačiu pasigirdavo, kad remontui užtekdavo tik gero kūjo ar kirvio. Daugkas retoriškai klausia, kas kiek kilometrų remontuojame, bet kad ir koks mūsų atsakymas bebūtų, dauguma vistiek laikosi savo nuomonės. Keliaudami mes siekiame paneigti pasklidusią nuomonę apie šios technikos nepatikimumą. Šie motociklai nors ir seni, tačiau jų patikimumas ir degalų sąnaudos lygiuojasi į šiuolaikinių motociklų. Mūsų motociklai nėra pritaikyti ilgoms kelionėms, tačiau bet kur sustojus žmonių dėmesys atpirks bet kokį diskomfortą patirtą ilgame kelyje.
Ar pernykštė kelionė į Latviją davė patirties?
Pernykštė kelionė buvo geriausia mūsų pamoka. Šį kartą buvome daug geriau pasirūpinę ir susiplanavę. Prieš išvykstant į šią kelionę meteorologai prognozavo lietų, dėl to galbūt persistengėme pasiimdami didelį kiekį drabužių. Turėjome daugiau turistinės ekipiruotės: primusą, kedutes, iešmus, šašlykų, valgymo įrankius, tad maistą gaminomės kelionėje patys.
Šį kartą daug geriau buvo paruošti motociklai. Pasigaminome daiktadėžes iš senų kanistrų. Šios nėra didelio svorio, tačiau jos talpios ir nepraleidžia vandens, bei atitinka mūsų motociklų stilių. Šioje kelionėje nebeturėjome problemų su elektra – visuose trijuose motocikluose sumontuota moderni krovimo ir degimo sistema, kuri yra ne 6 V kaip buvo anksčiau, o 12 V. Dėl to galėjome naudotis GPS navigacija, pasikrauti mobiliuosius telefonus. Taip pat galėjome naudoti galingesnes lemputes.
Ar jau spėjote pagalvoti, kur bus kita kelionė?
Be abejonės, jau grįždami pagalvojome apie tai. Galvoje sukasi mintys apie Ukrainą. Labai norime pamatyti Černobylį. Tikimės, kad užteks ambicijų pasiekti užsibrėžtą tikslą.
- Prikabinti failai
-
-
-
-
-
-
Re: Apmąstymai: Turistinė kelionė su JAWA į Gdanską
Labai ačiū už nuoseklų ir įdomų pasakojimą. Gerų Jums kelionių.
Forume rašome lietuviškai. !!!
!!! 