Oldtimers forumas

Na ir toliau, pagal ramią relaksuojančią joponų muziką baigiam surinkinėti variklio dešinę bei kairę puses.
Kairėje, kaip ir visur, sankaba. Įtartinai didelis tarpas, tarsi trūktų dar veno disko. Bet ne, taip ir turi būti.
Sankabą turėjau ir geresnę, patikimesnę, su tekstolito diskais, ir net patikimąją "ramunėlę", bet ne. Net ir viduje, kur be ardymo nieko nepamatysi, stengiuosi dėti tik originalias Jawa dalis.
Dešinėje pusėje dedasi du guoliai. Nutariau vėl būti racionalistas-atradėjas, ir išorinės guolio apsaugos nenuėmiau. Ir ant viršaus užpresavau antrą guolį, ir toliau skambant ramiai japoniškai muzikai - riebokšlį.
Užbėgsiu įvykiams už akių, bet eidamas miegoti susimasčiau, ir supratau, kad klaida kai arklys. Riebokšlis nebus tepamas vidaus kameroje iš benzino tepalo mišinio išsiskiriančiu tepalu, ir dirbdamas "ant sauso" susvils gana greitai. Riebokšlio išoperavima - vėliau.
Veržlės 10x1 prastos kokybės rasti neįmanomas. Suklastojimas vienintelis: tekinimo staklėmis (ar bulgarke) nutekinti nailoninį žiedelį, ir tokiu būdų sugadinant puikų šių laikų išradimą gauti blogesnę, bet panašią į autentišką veržlę. Na bet ar čia kažkas naujo oldtimer pasaulyje. Kiek mūsų tekino M10 varžtų galvutes ir su "lobziku" pjovė "minusą"?
Degimas. Visas apvyniotas legendine mėlyna izoliacija ir purvinas. Viską išvalius - puikiausiai veikia. Nors yra dar viena, aukščiau rodyta bobina, patikimai padaryta, užlieta laku, perdengta ftoroplasto juostelėmis (karinė pramonė), bet čia - originalas. Reikia dėti, ir tikėtis, kad veiks patenkinamai. Pabandžiau ant stendo - veikia puikiai. Bet gi mes žinome, kas vyksta lauko sąlygomis. Kur vibracija, karštis, prasisunkiantys benzino garai...?

Tai gi, va tokiu barbarišku metodu, kito nežinau, išoperuojamas riebokšlis. Suprantama, jis nukreipiamas į Šiaulių regiono atliekų centrą Įpresuojamas naujas.

Detaliau apžiūrėjus suprantu, kad iki manęs jau buvo keista viršutinė švaistiklio įvorė. Išpresavus aišku, kad pagaminta iš paprasto varinio vamzdelio su išilgine siūle. Na, iš ko turėjo, iš to ir darė žmonės. Ačiū Dievui - darė. O kiek tokių buvo, kur važinėjo iki pergalės (makalavimas iki iškritimo).

Grįžtu prie skardų ir sparnų. Nepernešu šio darbo. Viskas, kas sulankstyta, praskylėję, ištižę, susukta... Perkūnas griebtų tas skardas, jau lengviau du variklius surinkti ir penkis elektroninius degimus sulituoti. O čia ... nenuspėjama mistika, kur plojant plaktuku skarda išsilenks. SKarda aliuminio, argono virintojas pasakė - nepadės, per plona skardelė. Nieko geriau nesugalvojau kaip lopo kniedijimas. Išvirkščioje pusėje - pornografija, bet pasirinkimo nėra. Tiesa, dar galima pagamminti naują, iš naujos skardos, bet kaip su autentika?

Na, ir jei jau kniedijame, tai tuo pačiu ir transporto priemonės lentelę. Priminsiu, šiame modelyje numeris nebuvo iškalamas lentelėje. Tik ant vairo kolonėlės, ant paties rėmo. Tai vėliau mums visiems padėjo klastojimo pamatus: perkalei lentelę pagal turimus dokumentus - ir tu jau savininkas

Dėl skardų.
Kažin kur tas autentiškumas daugiau nenukenti - kai atsiras krūva kniedžių ir svetimi lopai, ar pagaminti naujadarą.......
Jei be juokų, tai ar ši skarda nebuvo jau dažyta milteliniu būdu? Jei buvo, tai dabar užlopius bus kažkuo glaistoma, šveičiama ir kuo paskui dažoma?, nes miltelinis dažas tai su eiliniai glaitais turbūt nelabai draugauja. Sukniedyta vieta turės daug metalo jungimo paviršiaus nesujongto tarpusavyje kaip virinant. Ir dėl viracijų ir temperatūrų svyravimų gali glaistas per siūles trūkti. Gal reikėtų su stiklo audiniu ir derva perdengti tas vietas.
Iš praktikos - skardas reikia šiek tie pamilti, kad jos taptų bent daraugėmis .

kęstutis rašė:Dėl skardų.
Kažin kur tas autentiškumas daugiau nenukenti - kai atsiras krūva kniedžių ir svetimi lopai, ar pagaminti naujadarą.......
Jei be juokų, tai ar ši skarda nebuvo jau dažyta milteliniu būdu? Jei buvo, tai dabar užlopius bus kažkuo glaistoma, šveičiama ir kuo paskui dažoma?, nes miltelinis dažas tai su eiliniai glaitais turbūt nelabai draugauja. Sukniedyta vieta turės daug metalo jungimo paviršiaus nesujongto tarpusavyje kaip virinant. Ir dėl viracijų ir temperatūrų svyravimų gali glaistas per siūles trūkti. Gal reikėtų su stiklo audiniu ir derva perdengti tas vietas.
Iš praktikos - skardas reikia šiek tie pamilti, kad jos taptų bent daraugėmis .

Iš praktikos - skardas reikia šiek tie pamilti, kad jos taptų bent daraugėmis
Mano supratimu skardas geriau virinti, blogiausiu atveju kaip gaunasi, atkaitinti, atkalti, bet ne kniediti.

Ačiū už atsiliepimus. Po to tie lopai buvo lituojami spec.lydmetaliu. kažkas gavosi, kažkas kiauriai prasilydė. Viskas taip susidėjo, kad tikrai galvoju apie naujos skardos gamybą. Tik turima aliuminio skarda per plona. Surask tu man karantino metu aliuminio skardos 1,2 mm...

Kaip sekasi darbai su RIGA-1?, ar kas pastūmėta į priekį?

Ačiū, Kęstuti. Kiekvienas spyris į užpakalį verčia mus žengti žingsnį į priekį Jei ne Jūs, gal ne būčiau žengęs

Ratai. Nors visi galvoja, kad tinka paprasti Riga 11, 13 padangos, jos truputį kitokios. Šriftas didesnis. Labai menkas skirtumas, bet tikrų profų neapmausi. Turiu omeny, tie, kas nusimano Riga1 mopeduose, pirmiausia pažiūri šį lengvai akimi įžiūrimą klastotę.

Troseliai turi būti pintame apvalkale. Gaminuosi pats. Visa diena tokiai smulkmenai. Rezultatas mane labai tenkina.

Apvalkalas gumine pirštine ištepamas juodu silikonu, ir į jį kišamas troso šarvas. Reikia įgūdžių.

Galima pažiūrėti video.

https://youtu.be/KW1Jqw6jbXY

Pradedamas rinkti rėmas. Priekinė šakė. Priekinis amortizatorius.

Vyksta darbai