Oldtimers forumas

Alkūninio veleno kamščiai puikiausiai tiko nuo VW variklio. Viską išplovus ir įstačius atgal kamščius patikrinau su oro kompresoriumi sandarumą. Na ir buvau nemaloniai nustebintas kai oras veržėsi lauk per juos abu. Išlupus lauk pamačiau, jog truputį paskubėjau ir ne iki galo sutvarkiau kernavimo vietas. Angos buvo ne visai apvalios ir todėl kamščiai deformavosi ir prarado sandarumą. Dėdamas naujus juos papildomai aptepiau sriegio klijais. Palikau kelias dienas džiūti. Šiandien vėl patikrinau kompresoriumi - šį kartą sandaru.
Patį sandarumą tikrinau ant kamščio užpylęs skysčio. Jei būtų buvę nesandaru, matytųsi burbulai.

Šiek tiek pasidomėjau kaip reikia balansuoti stūmoklių ir švaistiklių svorius ir supratau, kad mano pirmas svorių išdėliojimas visiškai niekinis. Daugelis Jūsų manau patys viską žinot ir jokia čia ne naujiena, na bet papasakosiu, kaip aš dariau.

1. Stūmoklis + pirštas + žiedai + fiksatoriai grupių bendri svoriai turi būti vienodi. Kadangi žiedų svoriai skyrėsi ~0.05 gr, tai jų į bendrą svorį neskaičiavau. Stūmoklių svoriai skyrėsi ~ 1-2 gr (vieną jų jau ankščiau lengvinau) pirštų apie 0.5 gr. Vėlgi pažaidęs dėlionę (lengviausią pirštą dėdamas prie sunkiausio stūmoklio ir pan.) gavau 4 svorius, 2 iš kurių buvo praktiškai identiški, o kitus du stūmoklius gavau lengvinti. 2 gr atrodo nedaug, bet kai reikia juos nuimti... Šiuose stūmokliuose nėra numatyta vietų, kurias būtų galima šveisti ir taip lengvinti svorį. Tad šveičiau vėlgi sijono apačią, ir dar papildomai gavau lengvai pagrežioti stūmoklio vidų. Neturėtų struktūra būti pažeista, ta vieta yra storiausia. Žodžiu tikiuosi nieko labai blogo nepridirbau. Piršto sienelės yra genėtinai plonos, todėl jo lengvinti jau nesiryžau.

2. Švaistiklių svorių derinimas. Matuojant maniškius svorių išsibarstymas buvo iki 4 gr. Tačiau vien tik to pamatuoti neužtenka. Reikia žinoti, kurioje vietoje tas svoris yra papildomas, ar viršutinėje ar apatinėje dalyje. Norint tai pamatuoti švaistiklį reikia patalpinti erdvėje horizontaliai, vieną jo galą pakabinti, o kito svorį galima matuoti. Taip teoriškai abi švaistiklio pusės turėtų savo svoriu neįtakoti viena kitos ir taip galima išmatuoti jų svorius.

Yra specialūs prietaisai tokiam balansavimui, bet nei aš jų turiu, nei ruošiuosi pirkti. Internete šiaip nemažai visokių savadarbių pavyzdžių, panašiai bandžiau daryti ir aš. Švaistiklis kabinamas horizontaliai ant dviejų strypų. Vienas jų yra nejudantis, kitas dedasi ant svarstyklių ir taip matuojama. Man taip nesigavo padaryti (labai plaukiojo rodmenys). Nesigavo todėl, kad reikia ištekinti/pritaikyti specialius cilindrus (ant jų užsimauna abu švaistiklio galai), juos reikia tvirtinti per guolius prie ankščiau minėtų stovų. Guolių reikia būtinai, nes kitu atveju, tarkim prisukus varžtu, švaistiklis nėra visiškai laisvas, trinties jėgos įtakoja svorio matavimo rezultatų plaukiojimą. Na ir savaime suprantama visas prietaisas negali turėti jokio klibėjimo, žodžiu turi būti padarytas genėtinai tvirtai ir tiksliai.

Nesigavus pirmam projektui, nusprendžiau daryti viską kiek kitaip. Švaistiklį ne kabinau tarp dviejų atramų, bet guldžiau, taip pat horizontaliai. Tam, kad kiek įmanoma sumažinti nejudančio stovo įtaką panaudojau peilio ašmenis. Švaistiklio apatinės dalies centro liniją labai puikiai parodo sujungimo vieta. Dedant švaistiklį ant peilio netgi galima pajausti tą sujungimą, ašmenys šiek tiek kimba. Suzukio švaistiklio abiejų galų storiai yra vienodi, tad tai palengvino peilio ir svarstyklių paviršiaus išlygiavimą pagal horizontalę. Tai padarius atsirado dar vienas niuansas. Svarbu, kad visi švaistikliai dėtųsi ant ašmenų lygiai toje pačioje vietoje, nes kitaip vėl gi kinta svorio matavimo rezultatai. Tam panaudojau papildomą kampą, į kurį per popieriaus lapą įremdavau kiekvieną švaistiklį. Lapą po to ištraukdavau, kad švaistiklis būtų laisvas.

Pagaminus tokią "chaltūrą" pagaliau gavau normalius, stabilius rodmenis. Ko gero ne tiek svarbu, kad jie būtų labai tikslūs, svarbu kad kas kartą matuojant nesikeistų. Taigi atlikęs matavimus gavau, jog visų keturių švaistiklių viršutiniai kakliukai yra panašaus svorio. Vieną šiek tiek pašveičiau, bet tiek ir tereikėjo. Reiškiasi visas svorių skirtumas buvo apačioje. Šiuo atveju jau šveičiau nuimamas švaistiklių dalis.

Gal kas nors iš Jūsų esat susidūręs ir turit praktikos su aliuminio variklio blokų, dangtelių dažymu? Ieškau žmogaus, kuris galėtų tai padaryti, ne už dyką savaime suprantama. Atskirų detalių pakankamai nemažai, viskas yra paruošta, saugomos vietos užklijuotos. Variklis šiuo metu yra išardytas į atskirus blokus.

Kaip ir neaktualu, lauksim rezultato

Man Dnepro variklio cilindrus ir galvas dažė tokiais juodais dažais. Rezultatas džiugino. Dažai nedegė, variklis nekaito.

https://www.vhtpaint.com/high-heat/vht- ... s-coatings

Išsiųsta naudojantis SM-G960F Tapatalk 4 Lt

Variklis vandeniu aušinamas, tad neužkais iki tokių aukštų temperatūrų. Bus naudojamas specialus gruntas, po to dažai, dažoma pulverizatoriumi. Na viskas dabar dažytojo rankose, tikiuosi geriausio:)

Išsiardžiau tepalo siurblį. Nesu daug čiupinėjęs jų, bet mano galva jis tiesiog suėstas. Nešvarumų variklyje būta tikrai daug, tai matėsi ir kitose vietose. Pirma galvojau kad trūkęs korpusas, bet pasirodo ne kiaurai.

Dalys pagaliau nudažytos. Prasidės smagiausioji dalis

Šios dienos darbai: