Oldtimers forumas

1970 metai liepa, Palanga Basanavičiaus gatvės - Vytauto prospekto sankryža.
Tam kampe kur bažnyčia, už gintaro prekiautojų nugarų, žemiau, ant Ronžės upelio buvo akmenų sienelė.
Gale nuotraukoj matyt kaip kalamas ant akmenų užrašas "hipiai-1970". Po keleto metų tie akmenys buvo išardyti.

1970 metais vasarą ten susirinkom jauni iš visos Lietuvos, pabendraut, pasėdėt, parūkyt ir padainuot.
Niekas negėrė tada jokio alkoholio. Nebuvo nei poreikio nei mados.
Ten leidom dienas ir beveik naktis. Buvo labai smagu. Grojom gitarom ir dainavom Gintarėlių ir Kertukų dainas.
Tokie susiburimai varė į neviltį vietinę miliciją. Jie viso suko ratais - bet vaikyt mūsų nebuvo už ką.
Iki Romo Kalantos susideginimo dar buvo du metai. Dar buvo ramu..

Dabar mums, čia nuotraukose esantiems gerokai, virš 50 metų jau..
Parodykit mamoms ir tėčiams. Gal save kuris pažins...

tęsinys

tęsinys

Labai gražios nuotraukos..Gal galite papasakoti kaip ištiesų visus jus, hipius ir panašius, palietė R.Kalantos susideginimas? Kas pasikeitė? Būtų įdomu tai sužinoti iš žmonių, kurie su tuo susidūrė, nes filmai ir liks filmais. Juk močiučių ir senelių pasakojimai apie karą perteikia visai kitą vaizda, nei parodoma filmuose.
Dar kartą ačiū už nuostabius ir tikrus kadrus iš Lietuvos

_________________
Ieškau IMZ M-52 (ir pirmos laidos M-61) dalių.
8-626-11660

idomios nuotraukos. idomu butu isgirst daugiau sios subkulturos susidurimu su milicija, bei maisto motyvu.

_________________
862288203

įdomu ką kompanija rūkydavo. Ir Tarybų Sajungoje vadinamos žolės gaut kiek žinau nebuvo bėda...

Kompanija rūkydavo cigaretes "Kastytis", "Juratė" arba bulgarų "Opal".
1971 metais manau jokios "žolės" net mintyse niekas ten neturėjo. Kvaišalų tada mums kaip ir nereikėjo. Linksmi, pakankamai laimingi buvom ir be jų
Gyvenom meile, saule, jūra, dainom ir šokiais. Į šokius vakarais eidavom pėsti - pajūriu į Šventają.
Vietiniai mus kartą po šokių užpuolė - vieningai pamenu apsigynėm

Žolę pimakart pamačiau sekančiais, 1971 metais Rusijoj, Kryme, būdamas jų kurorte Sudak.
Ten vietiniai traukė kažkokias suktines ir pasiūlė pabandyt. Laabai nepatiko.
Dūmas buvo siaubingai kartus ir daugiau gyvenime traukt to neteko. Mano aplinkoj "žolių" niekas tada nerūkė.
Vėliau - jau motociklų laikais, vertinom bulgarų sausą vyną - Rkacitelli, Risling, Staryj Zamok... Sovietmečiu tai buvo pagrindinis mūsų alkoholinis gėrimas.

O labai sušalę gerdavom konjaką, iš mažųjų 100 gramų buteliukų. Jų visada vežiojomės su savim.
Kai per lietų važiuoji motociklu, o po to drabužiai važiuojant džiūsta ant kūno - jausmas neišpasakytas.
Tik konjakas tada atstato kūno ir dvasios balansą.