Oldtimers forumas

O čia negalima nesustoti. Pagrindinė Lietuvos arterija kerta mūsų kelią. Automagistralė Kaunas-Klaipėda.

augism rašė:DĖL APVERSTŲ NUOTRAUKŲ BANDYSIU TAISYTI, NES KOL KAS NEPAVYKSTA APGAUTI SISTEMOS

Paprasčiausia niekad nereikia vartaliot fotoaparato ar telefono , ir nebus jokių bėdų .
Šaunuoliai , turėjot gerą atrakciją

Paskutinė fotkė - jau kelias link Vilkijos. Lygutėlis asfaltas. Kelios įkalnės, kurias įveikėme padėdami varikliams... kas pedalais, kas kojytėmis
https://youtu.be/9J3jp-a5WWo


Dar prieš tai, turėjome gedimą, ir gana rimtą. Tuoj už Ilgižių yra Žibuliai, už jų baigėsi asfaltas. Dancė rėkia, kad nėra gazo. Privažiuoju. Aš to ir bijojau. Matyt reiktų atsiprašyti senųjų gazo rankenėlių. Aš dėjau naują ir troselį litavau. Troselis ištrūko iš sklendės. Nėra gazo, nėra kelionės Reikia varžtelio ant 5. Kur tu tokį rasi, gana retas... Bandžiau išsukti iš turimo atsarginio karbiuratoriaus tvirtinimo. Per trumpas. Važiuoju į Žibulius pagalbos, Dancę palikau.
Užsukę į angarą, kuriame matosi tvarkomi traktoriai, radau žmogų! O juk šventės. Ištraukė didelę dėžę varžtų, bet kur tau, pats mažiausias ant 6. Po to nuėjo kažkur, atnešė gal 10 cm ilgio varžtą ant 5, net du. Dar davė KEMP'inės vielos (galvojau, panaudosiu vietoje gazo troselio). Yra gerų žmonių ant svieto. Kiekvienoje kelionėje tenka prašyti pagalbos, visada padėjo.
Susitvarkėme, nebūtume lietuviai

Ir privažiavome praktiškai pagrindinį kelionės tikslą. Tai Radviliškiai. Privažiavus radome daugiau, nei tikėjomės. Aš galvojau, kad tai bus tik taškas žemėlapyje, o ne - yra autobusų stotelė.
Ne viskas taip prastai. Krekenavos Radviliškiuose yra Radviliškių duonos kepykla, čia stotelė, reiškia, vardas nepamirštas

O neilgai trukus (visgi asfaltas), čia jau ir Vilkija.

O čia jau Vilkija, ir pats keltas. Atvykus vėl subjuro oras. Baisiausiai apsiniaukė, pakilo vėjas ir ėmė lyti. Nešėm kudašių į kavinę 'Pasagėlė' ir toliau aptarėme kelionės maršrutą.

Lietus lijo niūriai, todėl nutarėme, kad reikia grįžti namo greičiausiu maršrutu. Neaplankysime Žemaitkiemio, nei Pilionių piliakalnio. Gal kitą kartą.
Greičiausias kelias - ne arčiausias, bet per tą pačią Ariogalą, lankas per Betygalą. Už tai vien asfaltas. Varom.

Už Ariogalos nuokalnė, o va toliau - įkalnė. Čia mus pavijo lietus. Tai sulaistė mus... kaip šviežius agurkėlius.

Atvažiavus į Betygalą pamačiau, kad mano kišenėse teliūskuoja vanduo. Nejuokinga, nes ten buvo Iphone, kurio nuotraukas šiuo metu žiūrite. Išsipylėme iš kišenių vandenį.

https://youtu.be/xcRLTZ656Oo

Na, o toliau, kai oras pasitaisė ir spausti reikėjo užgulus gazą, vien tik ir pjovėme. Asfaltas... Nieko įdomaus.

https://youtu.be/d7hA6r5_X_Q

Vaizdo įraše matyti, kaip Dancei skauda subinę, todėl jis važiuoja tai išsiskėtę, tai atsistojęs

Atvažiavę apsižiūrėjome sužeidimus, pasikrovėme, ir į Baisogalos degalinę, kur užkandome ir atsigėrėme kavos.

Namuose pasižiūrėjome duomenis. Naujas rekordas, beveik 149 km. Važiuodamas į Kaišiadoris, nuvažiavau 147 km. Kaip tas mano treneris sakydavo, rekordus reikia pamušinėti saikingai, pridėdavo, kad už tai prie sovietų mokėdavo premijas sportininkams, todėl rutulio stūmikai per olimpiadas pagerindavo rekordą tiek kiek reikia... pvz., 5-7 cm

..

Titaniškomis pastangomis suvarčiau nuotraukas. Už tai dabar paspaudus kreivai atsiverčia. Bet čia jau nepadėsiu