WANDERER rašė:
Kauno "siaurukui"sunkanka siemet 90 metu
Šiemet švenčiame jubiliejų – 90 metų sukanka garsiajam Kauno siaurukui, kursavusiam tarp Aukštosios Panemunės ir Senamiesčio. Šis traukinukas žmonių vadinamas "Kukuška" pradėjo važinėti 1919 m. pavasarį – nuo šių dienų galima skaičiuoti ir nepriklausomos Lietuvos geležinkelių istoriją, nes pirmasis plačiųjų geležinkelių traukinys pajudėjo tik liepos mėnesį.
Šančių ir Panemunės gyventojų mėgtas siaurukas važinėjo vos 6,4 km ilgio trasa su papildoma, tik vasarą veikiančia 3,5 km ilgio atšaka į Panemunės šilą. Siaurukas veikė 16 metų – tiek laiko jis kiekvieną dieną daugybę miestiečių kantriai vežė iš namų į darbą ir atgal.
Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių kariuomenės paskubomis įrengtas 600 mm pločio bėgių tinklas susidėvėjo ir, nepaisant to, kad buvo pelningas, jaunos Lietuvos Respublikos siaurųjų geležinkelių valdybai buvo per brangus rekonstruoti, todėl 1935-aisiais buvo uždarytas.
"Kukuška" nebuvo seniausias siaurasis geležinkelis Kaune: pirmasis siaurukas Kaune atsirado dar caro valdymo metais Kauno tvirtovėje, vėliau Kaune buvo gaminamos siaurojo geležinkelio automatrisės. O kur dar Ežerėlio ir Palemono siaurukai... Tačiau tai – jau visai kitos istorijos. Kauno siaurukas, kaip ir kažkada kursavusi "konkė", liko tik senose fotonuotraukose ir žmonių atsiminimuose.
Tarpukario Kauno kronika
Kviesdamas prisiminti šią svarbią Kauno transporto arteriją, istorikas Jonas Palys Kauno apskrities archyve ir to laiko spaudoje parinko įdomiausių faktų. Pamenančius "kukušką" istorikas kviečia pasidalyti šiais atsiminimais ir nuotraukomis.
1924 rugsėjo 1 d.
Kauno miesto Burmistro raštas Vidaus Reikalų ministrui
"Nuo vokiečių okupacijos laiku Kaune pasiliko siaurojo gelžkelio bėgiai, kurie tęsiasi per visą Juozapavičiaus prospektą, per dalį Čiurlionies gatvės, per visą Pramonės gatvę ir pro Karmelitus ir paskui eina Prieplaukos pakrante veik iki Aleksoto tilto. Visą tą geležinkeliuką yra perėmusi Siaurųjų geležinkelių Valdyba ir įtaisiusi nuolatiną susisiekimą, kursai jai duoda gana žymų pelną..."
1922 lapkričio 30 d.
"Lietuvos žinios"
Dramos teatras. Šiandien, ketvirtadienį, lapkričio m. 30 d. Tilmanso Teatre Valstybinė Drama, kaip jau buvo minėta, žinomąją Schillerio tragediją "Klasta ir meilė" (...) Po vaidinimo vidurmiesčio ir senamiesčio publikos laukia visada specialus traukinėlis. Taigi publikai yra visi patogumai.
1923 balandžio 29 d.
Dar apsileidimas. Iš Kauno į Šančius, traukinėliu, dažnai esti vežama mėsa. Pusjautis arba visas jautis, uždėtas ant stabdžių, apnešamas dulkėmis ir rūkomas garvežiuko dūmais - ir angliais. Kauno siaurais gelžkeliais bagažo važiojimų dar neįvesta, todėl siaurųjų gelžkelių Valdyba turėtų įvesti, arba - neleisti bagažų važioti. Gi už nešvarumą atsako miesto milicija, todėl milicija turėtų nors kartą sustatyti tokiems "kupčiams" protokolą.
1923 birželio 13 d.
"Lietuva"
Nauja pramoga. Siaurasis gelžkelis, kurį Susisiekimo M-ja kartu su siaurųjų gelžkelių Tarnyba gegužės mėn. 20 d. pradėjo tiesti Panemunės miškan jau pabaigtas. Šio gelžkelio pravedimu norima duoti kauniečiams galimybes bent šventadieniais iš Kauno išvažiuoti. Jis eina pusketvirto kilometro miško gilumon ir baigesi ant Nemuno kranto prieš Pažaislius. Tai graži vieta. Aplinkui miškas, o priešais, už Nemuno, vienuolynas, bažnyčia ir platūs laukai. Prie paskutinės gelžkeliuko stoties taisomas geras bufetas – valgykla su visokiais valgiais ir gėrimais. Tuo būdu duodama svečiams čia pat visos dienos aprūpinimas ir miško platumoje - poilsis.
Be to, Nemune rengiama geros vyrams ir moterims maudyklės, duodama pasivažinėti valtimis ir t.t. Norintieji, žinoma, galės persikelti ir aplankyti Pažaislius, į kuriuos iš čia visai arti. Prie bufeto daroma scena, kur kasdien popiet grieš dūdų orkestras ir protarpiais bus kviečiami artistai svečiams pakoncertuoti. Be to bus įtaisytos sporto aikštelės, įvesta elektros šviesa, telefono pasikalbėjimas su Kauno ir kiti patogumai. Traukinėliui iki tos vietos atvažiuoti nuo Aleksoto tilto kainuos tik 80 cnt. Nuo artesnių vietų dar pigiau. Sekmadieniais paskutinis traukinėlis išeis apie 12 val. nakties, taip kad pailsėti bus galima beveik kaip atostogose, nes ten tas triukšmas, kuris dabar vyrauja Mickevičiaus slėny, negalės gyventi. (...)
1925 sausio 29 d.
"Lietuvos žinios"
Apiplėšė. 26. I. Panemunėje paskutiniam siauriųjų gelžkelių traukinėliui ateinant iš miesto atsiliko sekanti istorija. Konduktoriams iš traukinėlio suėjus stotin už kelių minučių įėjo keli ginkluoti asmens, kurie tuojau sargą nuginklavo ir visiems liepę iškelti rankas aukštyn atėmė visą kasą.
1928 balandžio 2 d.
"Lietuvos aidas"
Ledai sugriovė Panemunės tiltą (...) Vakar vakarą sujudo ir Nemunas, bet ties Rumšiškiais labai susigrūdo ledai, kurie vėliau didele banga leidosi Kauno link. Ši ledų banga vakar apie 23 val. išlaužė panemunės tilto ledžaužą, po ko nupjovė vienoj vietoj tilto paramsčius ir tiltas vienu galu įkrito Nemunan (...) Susisiekimas su Panemune nutrauktas. Kauno pusėj liko tik du siaurojo gelež. traukinėliai. Tokiu būdu ir čia susisiekimas bus nenormališkas. Kiti traukinėliai liko Panemunėje.
1928 balandžio 3 d.
Susisiekimas su Panemune. Susisiekimo m-ja pėstiems ir važiuotiems leido keliauti per geležinkelio tiltą. Antroj Nemuno pusėj nuo geležinkelio tilto iki Panemunės kas pusvalandis eina traukinėlis
1931 gegužės 20 d.
Panaikins siaurajį traukinėli Kanto gtv. - Senamiestis? Šiomis dienomis susisiekimo ministeris p. Vileišis sušaukė tarpžinybinę komisiją dėl siaurojo geležinkelio traukinelio, kuris projektuojamas sustabdyti Kanto gatvės - Senamiesčio ruože, nes čia esą "siaura gatvė, ir traukinėlis trukdąs judėjimą. Pasitarime dalyvavo atstovai nuo susisiekimo, vidaus, krašto apsaugos ministerijų ir miesto valdybos. Komisija apsvarsčiusi iškeltą klausimą nutarė prašyti p. susisiekimo ministerį šiame ruože, sustabdyti dviem savaitėm traukinėlio susisiekimą ir pažiūrėti kokie bus finansiniai rezultatai, eksploatuojant visą linija be šio ruožo. Po to komisiją tarsianti galutiną savo žodį.
1931 birželio 24 d.
"Dienos naujienos"
Trys panelės, buvusios sekmadieni 21 d; Panemunės šile ir atsisveikinusios mosikuodamos važiuojant traukinėliu su dvejais jaunais studentais - atsiliepkite!. Kaunas, iki pareikalavimo Loterijos N*. 00654
1931 gruodžio 3 d.
Vėl progresininkas. Vokietijoj negirdėtiems atentatams planus rengė, traukinius sprogdino žymus vyras Matuška. Bet Lietuvos "atentačikas" jį nukonkuruoja, jei ne planais, tai amžiumi. Septynių metų, kaunietis Levinas buvo kaltinamas Kauno apygardos teisme, kad jis rengęs mažojo traukinėlio katastrofą - sukrovęs krūvą akmenų, ant bėgių. Bet. ir mūsų "atentačikas" gudrus, girdi, kiti, didesni vaikai sukrovė, o pamatę traukinį pabėgo, o aš, mažas, nespėjau. Bet aš žinau kas jie tokie. Būčiau ir tada pasakęs, tik nereikėjo mane mušti kai sugavo.
1933 rugpjūčio 8 d.
Kauno miesto Burmistro A. Graurogko raštas Siaurųjų geležinkelių valdybai
Sąryšy su padidėjusiu gatvių judėjimu ir tobulesniu autobusų susiekimo suorganizavimu kyla klausimas dėl siaurojo geležinkelio Senamiestis - Panemunė likvidavimo ar pertvarkymo. Prašau šiuo klausimu pareikšti savo nuomonę.
1933 rugpjūčio 23 d.
Siaurųjų geležinkelių direkcijos atsakymas
Į Tamstų raštą 31657 Nr., kuriuo buvo prašoma pareikšti nuomonę dėl siaurojo geležinkelio Senamiestis - Panemunė pertvarkymo arba likvidavimo pranešu, kad dėl stokos lėšų minėtą geležinkelį pertvarkyti nenumatoma. Susisiekimo ministerija yra nusistačiusi nuo 1934 metų liepos mėn. 1 d. minėtą geležinkelį visiškai likviduoti.
1933 gruodžio 8 d.
"ABC"
Trečiadienį, gruodžio mėn. 6 d. vakare traukinėlio, A. Panemunė - Senamiestis, mašinistas, pastebėjo tarp Daukanto ir Kanto g-vės gulintį skersai gelžk. bėgių pilietį. Traukinėlio konduktoriai ir mašinistai manė, kad šis pilietis suvažinėtas. Iššaukta greitoji pagalba. Jai atvykus pasirodė, kad pil. nesuvažinėtas, bet girtas ligi besąmonės.
1934 sausio 14 d.
Konduktorė sumušė mašinistą. Penktadienį, A. Panemunės stoties budėtojo kambaryje susiginčijo traukinėlio A, Panemunė - Senamiestis konduktorė Vasilijevienė su to paties traukinėlio mašinistu V. Griciu. "Konferencijos" pabaigoje konduktorė vožė mašinistui su bilietų dėže į krūtine.
1935 rugpjūčio 1 d.
"Lietuvos aidas"
Vakar vakare 11 val. Kauno siaurųjų geležinkelių ruože paskutinis traukinys iš senamiesčio pravažiavo į A. Panemunę. Gyvenantiems pagal traukinėlio ruožą jis nuolat gadino nervus ir maitino stipriais anglies dūmais. Daug kartų pasikėsinta jį likviduoti, bet Šančių ir Panemunės gyventojų, daugiausia neturtingųjų luomo, prašymai su tūkstančiais parašų jo gyvenimą vis prailgindavo. Pagaliau, Kauno miesto taryba nusprendė prašyti susisiekimo ministeriją jį panaikinti. Vakar vakare sustabdžius traukinėlį, Kaunas pasilaisvino iš dviejų okupantų paliktų transporto priemonių: prieš kelis metus triukšmingomis manifestacijomis palaidojo caro Rusijos paliktą konkę, o vakar vakare tyliai, tik keliems keleiviams tevažiuojant, likviduotas vokiečių okupantų didž. karo metu įrengtas traukinėlis. Šįryt kreipėmės į siaurųjų geležinkelių inž. V. Račkauską pasiinformuoti apie likviduotąjį traukinėlį.
Kauno traukinėlio bėgiai, garvežiai, vagonai ir kiti įrengimai bus sunaudoti kitiems ruožams, nes tokio platumo bėgiais siaurieji geležinkeliai yra Kazlų – Rūdoje, Jonava – Ukmergė ir dar keliose vietose. Bėgiai iš A. Panemunės pusės jau šiandien pradėti ardyti. Tarnautojų šiame ruože buvo apie 100, bet siaur.geležinkelių direkcija palaipsniui juos mažino. Vakar jų buvo 82. Kai kurie paleidžiami į pensiją, o kiti bus nukelti į kitus siaur. gele. ruožus ir keli užskaityti kandidatais tarnybai gauti.
Lietuvos nepriklausomybės metais traukinėlis yra pervežęs apie 35.000.000 žmonių. Paskutiniais metais padidėjus autobusų skaičiui ir pasunkėjus gyvenimo sąlygoms, kasmet pervežamų keleivių skaičius mažėjo, bet vis dėl to, kasdien Kauno pakraščiu pravažiuodavo 128 traukinėliai. Traukinėlio tarifas, tiesa, buvo žemas - nuolatinių bilietų už 12,80 lt mėnesiui galėjo keleivis važiuoti kiek norėjo. Autobusu važiuoti mėnesinis nuolatinis bilietas kaštavo 24 lt. Tačiau traukinėlis savo išlaidas padengdavo. Buvo mėginta juo vežioti ir prekes, bet praktika parodė, kad tai neįmanoma. Nuo to atsisakyta. Keleiviams buvo leidžiama vežtis ir didesnį bagažą.
Per visą laiką žymesnių katastrofų traukinėlis neturėjo. Tiesa, buvo nemažai susidūrimų su autobusais. Sunkvežimiais, vežimais ir dviratininkais, bet skaidžių tų susidūrimų pasekmių beveik nebuvo. Traukinėlis yra atėmęs nemažam žmonių skaičiui gyvybę, bet tie atsitikimai daugiausiai buvo ne katastrofų pasėka, o tik dėl keleivių neatsargumo, kurie važiuojant traukinėliui mėgindavo iš jo iššokti ir į jį įšokti. Daugiausia nelaimingų atsitikimų buvo su girtais keleiviais.
"Kauno Diena"2009.04.25
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
