Oldtimers forumas

Iš tų keleto bandymų dažyti savo kailiu patyriau, ką reiškia "dar truputėlį užpūsiu..." ir... Varveklis!
Nusipirkau grunto. Pardavėjas skubėjo išgrūsti mane iš parduotuvės, tik leptelėjo, kad skiesti jeigu yra poreikis. Skiediklio neturėjo.
Kuo skiesti, ir kaip nuspręsti, kad skiesti reikia. Patyrę dažytojai pilant iš akies mato tirštumą. Tiksliau žiūri pagal skleidžiamą debesį. Kokie požymiai?

Ar užrašas wet-on-wet reiškia, kad reikia dažyti ant nesudžiūvusio grunto?

Dažų klampumui nustatyti yra spec. indelis su skyle. Pripili pilną ir atidarius skylę skaičiuoji per kiek sek. išbėga. Apie tuos klampumus rašo ir dažų dėžutės nugaroje. Aišku gruntus prasiskiedi iš akies ir tiek. Epo gruntui yra spec. skiediklis. O ar galima iš bėdos pilti akrilinį aš nežinau. Norint dažus skystinti, galima prieš pučiant pašildyti el. fenu purkštuvo bakelio turinį. Tas tarybinis purkštuvas turi dvi pozicijas - dažo su pilna šluota arba be jos. Pas dabartinių purkštuvų šluotos plotį galima reguliuoti.

Ačiū, bet apie dažus dar net nesvajoju.
Kol kas gruntas. Lyginimas. Akies krašteliu - glaistymas.
O dabar, reikia sukti galvą, kuo atskiesti gruntą, nes kai dalys kabės, skiediklio ieškoti bus vėlu. Bet to, tai bus apie 18 val., niekas nedirbs.

Gal gausite, jei ne tai bent akrilinio nusipirkite blogiausiam atvėjui jei reiks. Bet gal jo ir nereiks, nes skiedimas 2:1 gausis su kietikliu. Kaip ir minėjau, jei gruntas bus tik truputį per tirštas (neturint skiediklio), prieš dažant galima pašildyti, galima šluota mažinti, galima oro slėgį kelti.

Kaip sekėsi smėliuoti ir gruntuoti? Ar gruntą reikėjo papildomai skiesti?

Smėliuoti atidaviau tuo užsiimančiam žmogui. Ir paskabino jis man, tuoj pat po mano avarijos, kai priimamajame laukiau, kol mane susius Sugebėjau paprašyti, ir jis man dalis po smėliavimo pats nugruntavo epoksidiniu gruntu. Ir atvežė namo. Už visas skardas - 40 eur, sakyčiau nedaug.
O dabar... gydausi. Vis dėl to galvos trauma. Stuburo ataugų lūžiai, vaikštau su kaklo įtvaru. Na ir pusė veido buvo susiūta, tai dabar randas ir dalis viršutinės lūpos nejaučiu, nutirpusi nutraukus nervus.
Kažkaip daug prirašiau ne į temą Stebiu Jūsų darbą, kiekvieną dieną tikrinu, ar nėra ko nors naujo

Temos pagyvinimui keletas nugruntuotų skardų foto.
Nežinau, ar matosi palankstymai nuotraukose, bet aš aplink juos vaikštau jau savaitė laiko. Niekaip rankos nesitiesia daryti to, ko nemoku...

Skardas pradėjau taukšėti, ir netgi nusipirkau glaisto. Meistras, kuris padeda, sakė pirkti su aliuminio pudra. Nežinau, ar tokia nupirkau, ryt važiuosiu toliau taukšėti, ir gal jau uztepliosim... Jei turite pastabų dėl nupirkto glaisto, būkite geri, ikelkite nuotrauką "teisingo" glaisto, nes parašyti: "Šlamštas, toks netinka" yra labai mažai informatyvus.

Ir pasiėmiau keletą nudažytų dalių. Amortizatoriai Schwalbe, ir galų gale.... Riga1 variklio gaubtai. Labai retas daiktas. Net nuotraukos internete retai sutinkamos, nekalbant apie gyvą egzempliorių. Iš karto perspėju visus smaližius: NEPARDUODAMOS. Ir negaminamos. Bet kokie pinigai prieš jas - tik popiergaliai

Judu toliau, vyksta glaistymas , šveitimas, gruntavimas.
Viską daro draugas, aš - mokausi. Didelė bėda, kad draugas visur daro kaip sau. Labai... Laaaabaaaai skrupulingai... Kiekviena iškilimą, kiekvieną duobelę, viską glaistome mažiausiai du kartus (nors jau idealiai iškalinėta), gruntuojame, ir vėl glaistome. Vienu žodžiu, jau mėnuo kaip trypčiojame prie tų pačių skardų. Seubas!
Iš miltelinio dažymo grįžo rėmas ir viskas, kas po skardomis. Irgi beveik du mėnesius laikė. Bet padaryta.

Jums leidus, pratesiu.
Šiais laikais retas žmogus moka skaityti. Ta prasme, raides visi pažįsta, bet jei yra nuotraukų - tekstas tampa neįdomus Taip ir padarykite. Foto