Oldtimers forumas

Mielieji,jeigu matėte raudono kadilako nuotraukas temoje "Joninių vaizdai",tai tos mašinos ir sąvininko istoriją galite pasiskaityti adresu:
http://www.alietuvis.com/218/index.html

Vita MALINAUSKIENĖ

Vyriškas „žaisliukas“, prikeltas naujam gyvenimui

Niekas tikriausiai nepatikės, jog šiose nuotraukose - vienas ir ta pats automobilis. Taip, tas pats, besipuikavęs šių metų Joninėse: ugninis 1959 metų laidos dviejų durų kabrioletas „Cadillac“, reklamavęs “Savo Radijo” stotį ir traukęs kiekvieno akį. Pasirodo, prieš 9 metus fotomenininko Algio ˇuko jis buvo surastas kone šiukšlyne tikrai apgailėtinoje būklėje. Ir, kaip matote, prikeltas naujam gyvenimui.

Kai daiktai įgauna sielą
Netiesa, jog daiktai atitarnauja ir būna išmesti užmarštin. Tikrai ne visi. Kai kurie gyvena tikrą pilnakraujį gyvenimą, tampa žmonijos kultūros dalimi, įvaizdžiu, o kartais ir svajonių bei siekių išraiška. Amerika, kaip jokia kita šalis, turi susikūrusi begalę simbolių ir legendų, kurios visame pasaulyje asocijuojasi su šia šalimi. Tai ir „Coca-Cola“, ir Laisvės statula, ir net dolerio ženklas yra tapęs šios šalies turtingumo įvaizdžiu.
Vienas iš šių simbolių yra ir 1959 metų laidos Cadillac’as, sukūręs Amerikos aukso amžiaus įvaizdį. Šis automobilis nuo pat savo atsiradimo dienos kiekvienam amerikiečiui reiškė daug daugiau nei tik paprasta susisiekimo priemonė – tai buvo Amerikos sėkmės ir amerikietiškos svajonės įvaizdis, kurį sėkmingai gynė automobilio sparnai, kaip du vandens lašai panašūs į raketos uodegas, leidžiančias ugnį.
Kaip pasakoja Orland Park, IL, gyvenantis Algis Žukas, tai buvo amžius, pilnas optimizmo ir idealizmo, kada jau buvo į erdvę paleisti pirmieji Žemės palydovai ir, rodės, tuoj tuoj bus paleistos pirmosios raketos. Sparnai, simbolizuojantys raketas, ir buvo didysis fantazijos kūrinys. Ne viena Amerikos įžymybė, kaip Marilyn Monroe, Elvis Presley, Frank Sinatra, Jacqueline Kennedy, tuo metu vairavo šį „sėkmės simbolį“, tokiu būdu šiam automobiliui suteikdami dar daugiau žavesio ir įtvirtindami nepakartojamą įvaizdį.
Gaila tik, kad laikmetis, sužibęs tokiu ryškumu, tęsėsi neilgai – jis baigėsi kartu su Marilyn mirtimi, Vietnamo karu, prezidento Kennedy žūtimi. Jau 1960 metais vedančiajam GM dizaineriui Dave Holls, kūrusiam šį aukso amžiaus simbolį, buvo liepta “numesti garą”. Tad net kitais metais išėjęs „Cadillac“ modelis buvo kur kas kuklesnių formų.
Taigi, galima sakyti, kad jokia kita mašina nenusipelnė tokio istorinio įvertinimo, kaip šis „Cadillac“. Būtent jo žymiųjų sparnų atvaizdas buvo išleistas pašto ženklu su užrašu “American Heritage”.
“Visi gražūs dalykai
nepraktiški”
Taip apie savo raudonąjį „Cadillac“ sako ir Algis ˇukas bei palygina jį su vakarine suknele, kuri taip pat be galo puošni, bet siaubingai nepraktiška. Bet tai visiškai nereiškia, jog reikėtų kasdien nešioti vien tik sportinį kostiumą.
Šiandien šio automobilio kaina siekia net nuo 65 iki 100 tūkstančių dol. (tokias kainas galima pamatyti “Hemmings Motors News” – žurnale, kur galima surasti viso pasaulio įžymiausių automobilių kainas). Išleidimo metais (1959 m.) suma buvo, žinoma, kitokia, bet kaip tam laikmečiui – ne mažiau įspūdinga: už 5,5 tūkst. dol. tais laikais buvo galima įsigyti net 4 „Chevrolet“ automobilius!
Na, o mūsų aprašomame A.Žuko „Cadillac“ kabriolete nuo pradžios iki galo viskas įspūdinga: jo ilgis - 5,7 metro, plotis – 2 metrai, o sveria daugiau nei 2,5 tonos. Tokio automobilio variklis yra net 6,5 litrų, turi 325 arklio jėgas ir važiuojant sunaudoja apie 25 litrų degalų šimtui kilometrų.
Tačiau lyginti jį su šių dienų automobiliais tikrai būtų sunku. Kaip sako pats Algis, tai kito laikmečio mašina – anuomet nebuvo tokių greičių ir tiek daug automobilių keliuose. Nors šis „Cadillac“ lengvai išvysto 120 mylių į valandą greitį, dabartinės mašinos prieš senąjį gražuolį tikrai pasirodytų pranašesnės savo saugumu: jei šiuolaikiniai automobiliai avarijos atveju gesina smūgį, detalėms linkstant ir išsaugant kabiną, tai tų laikų automobiliai buvo gaminami iš labai storo metalo – galėjai atsistoti ant kapoto, nepaliekant jokios žymės. Viskas buvo gaminama taip, kad išsaugoti automobilį. Net tų laikų saugos diržai buvo tokie, kaip šių dienų lėktuvo saugos diržai: segami per liemenį ir net su tokia pačia sagtimi! Deja, smūgio atveju su tokiais diržais būta tikrai nesaugu – vairuotojo galva iš karto susmegtų į vairą.
Beje, to meto spidometrai matuodavo atstumą tik iki 100.000 mylių, tad šių dienų antikvariniuose automobiliuose esantys nežinia, kelintą gyvenimo ratą suka.
Iš salono stiebėsi... medelis
„Darau viską pats, nes tai - mano gyvenimas. Ir darau juos taip, kaip jie turėtų atrodyti”, - pasakoja Algis Žukas, kurio namuose ne vienas daiktas turi savo istoriją ir yra prikeltas naujam gyvenimui. Nors fotomenininkas sako, jog gamybinis procesas jam visiškai ne prie širdies, tačiau didelę laiko dalį jis praleidžia savo dirbtuvėse. Pradėjęs nuo miegamojo komplekto prieš 12 metų, šiandien Algis palaipsniui keičia visą savo namų interjerą, kuriame dominuoja raudona ir juoda spalvos. Tiesiog, jo įsitikinimu, daiktai aplink tave turi būti tokie, kokius įsivaizduoji, o vaizduotės kūrinius tik pats gali pagaminti. Taip ir gimsta vienas po kito baldai, buitinė technika ir namo dekoracijos.
Tad ir įspūdingasis 1959-ųjų „Cadillac“ atsirado iš didelio noro jį turėti. Tačiau mokėti už jį virš 50 tūkst. dolerių Algiui buvo nepateisinamas dalykas pramogai, tad jis nusprendė automobilį... pasidaryti pats.
Taip prieš devynerius metus, po pusės metų paieškų, Pietų Karolinoje buvo surastas surūdijęs ir sutrūnijęs „Cadillac“ su jau išpuvusiu ir įkritusiu stogu, kuris miško aikštelėje buvo prastovėjęs arti dvidešimties metų ir spėjęs gerokai „įaugti į žemę“. Ne tik pats įaugo, bet ir liaunas medelis stiebėsi iš jo salono!
Vaikiška svajonė išsipildė
Sumokėjęs už tokį “turtą” 2,500 dol. Algis su Dariaus Stankevičiaus pagalba kalnuotomis vietovėmis šiaip ne taip jį parsigabeno į Čikagą, kur darbas užtruko visus metus. Ir šiandien pašnekovas dėkingas vyrams, kurie ištikimai, detalę po detalės Algiui padėjo lipdyti originalų „Cadillac“ iš naujo pagal visas atitinkamas normas. Prie kėbulo darbavosi Giedrius Labinas savo paties įmonėje, kuro sistemą ir karbiuraciją tvarkė GM veteranas mechanikas Jonas Gudaitis, brolis Audrius prisidėjo prie poliravimo darbų, o Ernestas Kavoliūnas apsiėmė sutvarkyti startavimą bei elektros generacijos sistemas. Ir nors daugumą detalių Algis pirko ne naujas, tačiau joms dar papildomai išleido apie 18 tūkst. dolerių. Tikras menkniekis, sakysite, sugretindami su tuo, kokia šiandien yra šio automobilio vertė, tačiau tikrai nedaugelis ryžtųsi ir šiandien pirkti metalo laužą, kuris šiai dienai jau kataloguose kainuoja jau dešimt kartų daugiau - net 25 tūkst. dolerių!
Paklaustas, kodėl jis tuomet rinkosi „Cadillac“, Algis papasakojo, jog dar vaikystėje, apie 1965 metus, kuomet Vilniuje tevažinėjo keli „Moskvich“ klasės automobiliai, tėtis parvežė iš Maskvoje vykusios tarptautinės automobilių parodos bukletą, kuriame puikavosi ir gražuolis raudonas „Cadillac“ kabrioletas. Tuomet Algis išsikirpęs tą nuotrauką ir pasikabinęs virš lovos...
Jei tikėsi savo norų galia, jie būtinai išsipildys.
Ne parodoms, bet „kad siela nepasentų“
Algis ne kartą gavo pasiūlymų keisti šį automobilį į naujos kartos “Mercedes” arba tiesiog parduoti. Tačiau tam jis nemato tikslo. Juk šis „Cadillac“ ir buvo prikeltas naujam gyvenimui, kad suteiktų kasdienių įprastų malonumų – nuskrieti į restoraną ar pavėžinti draugę.
Ne veltui sakoma, jog ir vyrai, kaip vaikai, turi savo žaislus, tik jie šiek tiek brangesni. Su tuo sutinka ir Algis. Tačiau mažiausiai gyvenime jis nori pasenti – kūryba ir nauji netikėti įspūdžiai leidžia vyriškiui jaustis jaunatviškai.
Todėl ir į senovinių automobilių parodas jis niekuomet nevyksta su savo “gražuoliu” – ten susirinkę senosios kartos žmonės gyvena praeitimi ir aptarinėja tuos laikus, kai “viskas buvo gerai”. Tačiau tai - jų jaunystė, sako Algis, ir tai jau yra praeitis, o gyvenimas verda šiandien, ir nereikia paleisti jo iš rankų.
Gal būtent dėl tokios gyvenimo filosofijos ir Algio “Cadillac’as” toli gražu neprimena naftalinu kvepiančios senienos, o greičiau šiuolaikinį ekstravagantišką ir stilingą laisvos sielos automobilį. Ir nors parodose jis nedalyvauja, tačiau draugams vestuvių proga Algis mėgsta padaryti originalią dovaną – visą vestuvių dieną jis sutinka būti asmeniniu jaunųjų vairuotoju ir vežioti juos savo „Cadillac’u“.
Tačiau šiam prabangiam automobiliui yra tekę sudalyvauti ir kur kas rimtesniuose renginiuose nei vestuvės. Štai pernai jis buvo fotografuojamas naujai pasirodžiusiai Ry Cooder ir Manuel Calban kompaktinei plokštelei “Mambo Sinuendo”. O dar prieš kelerius metus jis buvo išnuomotas “Playboy” studijai dviejų savaičių video sesijai, po kurios automobilis savininkui buvo gražintas su visa įrašyta vaizdajuoste...
Tačiau jei perskaitę šį straipsnį sumanysite paprašyti Algio atrestauruoti kažką jums – verčiau net nebandykite. Algis tikrai nesutiks. Sėdėti dirbtuvėse jam - pats nuobodžiausias dalykas. Juk, anot jo, net ir pats maloniausias užsiėmimas, atliekamas dėl pragyvenimo, praranda žavesį.

gerbiu