K750M improvizacija

[feniksas]

Seku tamstos projektą. Gal būsiu ką praleidęs - ar kai kurios dalys nudažytos ta pačia spalva po du vienetus?

[gkeleris]

:labas: Seku tamstos projektą. Gal būsiu ką praleidęs - ar kai kurios dalys nudažytos ta pačia spalva po du vienetus?

Na čia jau taip gavosi kai turėjau kelis vienetus

[Ledūklis]

Tai lempos ir signalai bus žali? O kodėl sakai "Žaliu sodu" nesąmonė būt buvę dažyt? Ar dėl to, kad RAL - labiau standartas?

[gkeleris]

Tai lempos ir signalai bus žali? O kodėl sakai "Žaliu sodu" nesąmonė būt buvę dažyt? Ar dėl to, kad RAL - labiau standartas?

Tai visas motocikals žalias
O dėl dažų tai todėl, nes parduotuvėje pasakė jog standartinis "žalias sodas" kurį jie gali užsakyti - sintetika. Tuo viskas ir pasakyta

[gkeleris]

Nusmėliuotos ir kitos dalys. Aišku jos aplygintos, suvirintos kur reikėjo.

Baisiausia dalis ko gero po smėliavimo buvo lopšio rato apsauginė skarda - nusmėliavus gavosi visiškas "duršliokas". Tai teko galimybė pasipraktikuoti plonų iškiaurėjusių skardelių virinime kol visas skyles užvirinau. Gavosi visai dailiai. O visus nelygumus ant tos skardelės, kurie buvo neprakiurę kiaurai išlyginau špakliumi. Na ir viskas nugruntuota.

Galbūt keiksite, jog neišardžiau sėdynių "varlių" ir nenusmėliavau pilnai visų strypų, o tik tiek kiek priėjau. Bet kadangi nesu ardęs sėdynių, o kiek forume prisiskaičiau jog jos mėgsta trūkti, o mano sėdynių gumos jau tikrai kietokos, vietomis gan stipriai paskirdusios, pamaniau jog tikrai beardydamas suplėšysiu. Taigi kad neprisidaryti bėdos nusmėliavau kiek priėjau ir nugruntavau.

[kęstutis]

Rašote kad visos detalės smėliuojamos. Bet smėliuotu paviršių foto nesimato. Būtų įdomu matyti kaip iš smėliuotas atrodo lopšys, ratlankiai ir t.t. Tai malonus akiai procesas kai iš surudyjusio metalo virsta kaip ir nauju.

[gkeleris]

Rašote kad visos detalės smėliuojamos. Bet smėliuotu paviršių foto nesimato. Būtų įdomu matyti kaip iš smėliuotas atrodo lopšys, ratlankiai ir t.t. Tai malonus akiai procesas kai iš surudyjusio metalo virsta kaip ir nauju.

Malonus tai malonus, bet stengiausi metalo niekuo nepadengto nelaikyt. Jeigu visą dieną prasmėliuodavau tai stengdavausi iškart po ir nugruntuot nusmėliuotas dalis. Nelabai atsirasdavo tame tarpe laiko fotosesijoms

[kęstutis]

Taip nusmėliuotą paviršių būtina tą pačią dieną nugruntuoti. Bet remonto pats cinkelis kaip paruoši metalą , kiek sugebi jį išvalyti, kas dabar gali įvertinti kokia smėliavimo kokybė.

[gkeleris]

Taip nusmėliuotą paviršių būtina tą pačią dieną nugruntuoti. Bet remonto pats cinkelis kaip paruoši metalą , kiek sugebi jį išvalyti, kas dabar gali įvertinti kokia smėliavimo kokybė.

Ačiū už patarimus, bet nevisada išeina skirti tiek laiko fotografavimui, iš kurio vistiek nieko nesimatys. + dar ir šiaip per skubėjimą pasimiršta.
Man, asmeniškai labai nepatinka rūdys, todėl stengiuosi su jomis kovoti kaip tik išeina, kad kuo ilgiau jų nebūtų (turbūt pastebėjote iš ankstesnių pranešimų). Dėl smėliavimo kokybės įvertinimo, nenoriu pasirodyti storžievis, bet įsivertinti galiu pats geriau nei bet kas kitas šiame forume iš padarytų nuotraukų, kuriose nusmėliuotos dalys atrodys kaip nugruntuotos (na galbūt šiek tiek šviesesnės, bet nieko detaliau). Aš regėjimu dar, tfu tfu tfu, nesiskundžiu ir pats matau, - jeigu rūdžių išgraužtose duobutėse po smėliavimo yra koks tamsesnis taškelis tai nėra gerai. Aišku, vietomis tokių gal pasitaikė, bet iš esmės stengiuosi jog tokių nebūtų. Todėl pats viską smėliavau, nes pats galiu užtikrinti sau norimą rezultatą, kuris kiek pastebėjau, mano nuomone yra kone geresnis nei 2/3 šio forumo "restauratorių", nors pats šio projekto net nevadinu restauravimu. Todėl ir patys smėliavimai užtrugdavo ilgai, kol su savadarbe smėliasrove pasiekdavau norimą rezultatą - kaip pavyzdžiui vien rėmą nusmėliuoti iki idealumo (kad nesimatytų jokių taškelių) truko visą dieną, dėl ko norėdavau uždėti gruntą kol nenukrito rasa. Taip ir su kitomis dalimis - smėliuoji kiek įmanoma daugiau + pasilieki laiko kad spėti viską nugruntuoti.

P.S. pirmą smulkių detalių krūvelę nusmėliavęs nespėjau iš vakaro nugruntuoti - kitą rytą pastebėjau mažų rudų taškelių ant pliko metalo. Įtariu jog nuo prakaituotų pirštų. Todėl teko greitai per naują prabraukti su smėlaisrove prieš grutuojant.

[kęstutis]

Pagrindinė dalis smėliavimo laiko priklauso nuo aparato galingumo ir tik papildoma dalis dėl kokybės. Pats turiu savadarbę smėliasrovę ir taip pat vargstu su darbais laiko atžvilgiu. Pas manę pagrindinė problema ne pati smėliasrovė, bet oro kompresoriaus našumo trūkumas. Kalbu dėl smėliavimo kokybės todėl, nes kaip Jūs minėjote ir pat esu susidūręs, kad labai daug smėliavimo darbų būna prastos kokybės - neišvalomas metalas iki galo ir tai net nuotraukose matosi. Kas dėl laiko fotografavimui tai vienas kadras iki 10 sekundžių, svarbu tik neužmiršti kai esi įsijautęs į darbus. Na manau forumo tikslas ir yra kad dedame savo darbų eigą, kiti stebime ir patariame siekdami geriausio rezultato. Bet jei darbų seka pasistūmėjusi į priekį nei patalpinta forume, tai patarimai kaip ir beverčiai.