Vykdomas projektas Pannonia T5 1972 restauravimas

[Artiom Patron]

Pagal metus,tamstos variklio blokas turėjo būti dengtas balta emale.Ar prieš restauraciją neradot emalės likučių?

Radau, stovis emalės buvo tragiškas . Teko pašalinti. Gerai kad užsimenėt, kokia variklio emalės spalva priklauso 1972m. Pannonia T5 ? Ant visų varyklio blokų, kuriuos aš turių švelnai - žalsvai - mėlyna spalva.

Kaip taisiklingai pasidengti emaliniais dažais variklio bloką ? Kokie dažai naudojami? Koks spalvos kodas priklauso variklio dažams 1972m. metų Pannonijai?

[Artiom Patron]

Jei jau darot restauraciją,tai vidury raudonos juostos,dar priklauso ir plona sidabrinė.

ar tikrai sidabrinė? čia tau ne ižas

temos autoriui:
jei nori originaliai - su teptuku "iš rankos"...bet tiesiai!!! dažyk paprastais mašininiais akriliniais dažais... užlakuoti nebereikia, turi likti nežymus kantelis, taigi nereikia nieko daryti, kad jis nesiskirtu nuo paviršiaus (aišku turi nebūti aštraus kampo - dažai turi būti "subėgę")...

"Svarbu dažant akriliniais dažais, pasidengti dažyta paviršių laku, tam kad nudažyti paviršiai tarnautu ilgiau" ... nesamonė... tai tada iškarto dažyk su baze ir lakuok su spec laku atspariu įbrėžimams... kam tada tas akrilas? arba jei jau važinėsi po krūmynus, ir nuolat braižysi tas dalis, bet nori dažyti akrilu, dažyk kelis kartus po 3 sluoksnius, kad galėtum kas kelis mėnesius poliruoti.. čia pusiau juokais Arba jei jau tavo dalys labai jautrios - susimastyk ar dažai buvo nepasenę ir tinkamai laikyti, ar tinkamu santykiu su kietikliu sumaišyti ir t.t.

Su kokias įrankias ir medžiagom poliruojatės savo technikos paviršius ?

[Artiom Patron]

Variklis
Lankydamasis oldtimerių forumuose kas kart papuldavau ant temų, kuriose buvo aprašomi variklių restauravimo procesai. Su varvančią seilę stebėjau, kaip iš bjauraus ančiuko virstama gulbe. Prisižiūrėjęs forumų kurį laiką svarsčiau ar reikėtu ardyti variklį ir restauruoti jį iš pagrindų. Esu realistas ir puikiai žinojau, jeigu variklio restauraciją atlikinėčiau savo jėgomis abejoju ar Pannonia iki šio posto turėtu valst. numerius. Pritrūktu laiko, noro, kantrybės, žinių, instrumentų. Galu gale mesčiau viską velniop. Galimybę atiduoti variklio restauravimą į kitas rankas kategoriškai atmečiau, nes labai įtakotu važiavimo malonumui. Nusprendžiau pradėti nuo paprasčiausio “svarbu kad užsikurtu”. Reikėjo tik surasti motoristą, kuris galėtu prikelti iš ano pasaulio bent vieną mano variklį. Motoristą sutikau pirtyje, kaip ne keistai tai skambėtu. Eilinį kartą lankydamasis draugo pirtyje, pirtininkų tarpe buvo meistras, kuriuo tuo metu nepažinojau. Gurkšnodami šaltą alutį užsimezgė diskusiją apie techniką tuo tarpu ir apie mano Pannonia. Pastoviai sulaukdavau klausymų iš draugų: Nū tai, kada važiuosim ? Duosi pralėkt? ir t.t. Tokie klausymai skambėjo, kaip lengvas pasityčiojimas, nes kaip ir trys metai prabėgo nuo Pannonia įsigijimo. Pirtyje pradėjau dejuoti apie variklį. Nepažįstamas vyrukas kuris beveik visą laiką tylėjo prabilo, ir pasirodė nusimanantis senoje technikoje. Apsikeitėme numeriais. Sutartą dieną atgabenau rėmą ir visus turimus variklius pas meistrą, kad jis galėtu išsirinkti iš jų sveikiausia ir atlikti reguliavimo darbus.

Po savaitės vykau atsiimti sureguliuotą ir pilnai veikianti variklį. Meistras gyveno užmiestyje vienkiemio tipo gyvenvietėje, tad iki jo reikėjo dar pavažiuoti. Atvykus į vietą manęs niekas nepasitiko. Aplinkui vištos kudakoja, šunys loja, traktoriai ir kombainai stovi po darbų, šviežias oras, kaimo romantika! Neužilgo romantiką pertraukė vis artėjantis motociklo riaukimas. Tai meistras skubėjo į susitikimą. Į kiemą jis tiesiog įskriejo su mano Pannonia. Kas labiausiai mane pritrenkė, kad Pannonia neturėjo tuo metų jokių stabdžių, motociklas buvo stabdomas koja į priekinį ratą. Va čia tai specas, pagalvojau aš. Vyrukas atsiprašė pavėlavės, priežastis buvo rimta, lėnktiniavo su IŽ. Lėnktiniavo be stabdžių! Motoristo teigimų Pannonia variklis labai gyvas ir IŽ’ui nei kiek nenusileido netgi atvirkščiai, išsiveržė į priekį. Trauką puiki. Kompresija puiki. Bėgiai junginėjasi puikiai. Meistras tiesiog tinkamai sureguliavo karbiuratorių ir degimą. Visi jo pasakyti žodžiai buvo saldesni už medų ir gerokai pastumėjo projektą į priekį. Metalo krūva, lėtai įgaudinėjo gyvybės ženklus. Auksinės akimirkos.

Vaizdo medžiagos data: 2014-06-07

[Ledūklis]

Išbandžiau visus būdus labai surūdijusių bakų valymo:
Surišėją;
Žvyrą ir kratymą;
Maišyklę;
Pririšimą prie rato;
Elektrolizę.

Pasiteisino tik elektrolizė. Apie kitų minusus net nekalbėsiu. Dariau panašiai. Tik sodos nekepinau. Darau taip:
Pilną baką vandens, 2 šaukštai valgimosios sodos. "Verdu" su akumuliatorių krovikliu kelias valandas (- bakas, + "elektrodas"). Po "išvirimo" rūdys pavirsta juodu lukštu, kuris pakrapščius lengvai atsiskiria nuo metalo. Tam reikalui pripilu aštrios smulkios skaldos , kurios galima gaut ten kur gamina paminklus. Šiuo atveju tikrai nereikia kratyti tiek daug kiek reiktų chemiškai nepaveikus. Lukštas atsilupa iškart. Tada viską kuo geriau išplauti vandeniu. (Jei rezultatas netenkina, procesą galima pakartoti). Lieka švarus metalas. Išplovus kuo geičiau išdžiovint ir inpylt benzino su daugiau tepalo, pavartyt kad pasidengtų, kad nespėtų aprūdyt, kol bus naudojamas.
Už šio būdo paaiškinimą dėkingi Daktarui Virgui

Juostelės

Kaip ir buvo minėta, darant paprastuoju būdu (apklijavimo) reikia naudoti specialią kontūrinę arba bent paprastą guminę, bet ne popierinę izoliaciją, ir nudažius ją nulupti dar nespėjus pilnai nudžiūti dažams. Tada dažų kraštai "nusileidžia" ir nebūna labai aštrūs. Kai išdžiūsta dar galima lengvai papoliruoti.
Už juostelių paišymo paaiškinimą dėkingi Rokui Paužai

Dažai

Tokie motociklai gamykloje buvo dažomi sintetine emale.
Šiais laikais geriausias originalumo ir kokybės santykis yra dažyti paprastu akrilu.
(Lakuot reikia tik tada jei dažoma baze, bet tikrai nesiūlau rinktis bazės. Originaliai šie motociklai nebuvo lakuojami.)
(Galima dažyti ir dabar paprasta emale, ("Pentaprim", "Sadolin" ar pan.), bet tada nepamirškit papildomai kietiklio, kitaip dažant juosteles dažai susipjaus. Šio varianto irgi nesiūlau, nes paprasta emalė ilgai džiūsta, greitai blunka.)
Taigi optimaliausias variantas yra akrilas.

Poliravimas

Dažant ypatingai garaže sunku išvengti brokelio: dulkių, musių ar pan. Jei taip nutinka ir rezultatas netenkina, reikia poliruoti. Poliruojama panašiai kaip ir mašinos. Nušveičiama šlapiu būdu iki kuo smulkesnio švitrinio (pvz. (priklausomai nuo broko dydžio) nuo 1500 iki 2000 ar 2500), tada poliruojama švelniu audiniu ar mašinėlė kempine iš pradžių grubesne, po to švelnia pasta. Skirtumas nuo automobilio poliravimo nebent tas, kad poliruojant mašinėle vienas žmogus turėtų laikyti detalę, o kitas poliruoti, nes nesant laikymo stipriau pasukus ar užkabinus kempinės kantu detalė gali skristi ant žemės... Poliruojant stengtis nepratrint kantų, o nudažyt geriau be nubėgimų, nes sunkiausia yra nupoliruoti nubėgimą. Tokią vietą tenka šveist su kaladėle ir labai atsargiai, kad neprasitrintų klaštuose dažai... Kartais tai nepavyksta ir tenka perdažinėti detalę. Dulkelės ar kerzukė dar nieko, sunkiausia pašalinti nubėgimus.

Labai smagu, kad temos autorius viską smulkiai ir įdomiai aprašo, nori iki galo išsiaiškinti. Jaučiasi, kad šioje temoje verta diskutuoti ir patarinėti vieni kitiems

[sss]

[quote="Ledūklis"]Išbandžiau visus būdus labai surūdijusių bakų valymo:
Surišėją;
Žvyrą ir kratymą;
Maišyklę;
Pririšimą prie rato;
Elektrolizę.
[quote]

tai kad nevisus... dar yra vieni efektyviausių būdų - naudoti rūgštis... citrinos... arba druskos... arba azoto... aišku su jomis reikia dirbti ypatingai atsargiai...

[Ledūklis]

Išbandžiau visus būdus labai surūdijusių bakų valymo:
Surišėją;
Žvyrą ir kratymą;
Maišyklę;
Pririšimą prie rato;
Elektrolizę.

tai kad nevisus... dar yra vieni efektyviausių būdų - naudoti rūgštis... citrinos... arba druskos... arba azoto... aišku su jomis reikia dirbti ypatingai atsargiai...

Norėjau pasakyti visus kurie buvo šioje temoje paminėti. Citrinos kaži ar labai padėtų, druskos rūgštis tai taip, bet nebandžiau dėl pavojingumo.

[Artiom Patron]

Pasiteisino tik elektrolizė. Apie kitų minusus net nekalbėsiu. Dariau panašiai. Tik sodos nekepinau. Darau taip:
Pilną baką vandens, 2 šaukštai valgimosios sodos. "Verdu" su akumuliatorių krovikliu kelias valandas (- bakas, + "elektrodas"). Po "išvirimo" rūdys pavirsta juodu lukštu, kuris pakrapščius lengvai atsiskiria nuo metalo. Tam reikalui pripilu aštrios smulkios skaldos , kurios galima gaut ten kur gamina paminklus. Šiuo atveju tikrai nereikia kratyti tiek daug kiek reiktų chemiškai nepaveikus. Lukštas atsilupa iškart. Tada viską kuo geriau išplauti vandeniu. (Jei rezultatas netenkina, procesą galima pakartoti). Lieka švarus metalas. Išplovus kuo geičiau išdžiovint ir inpylt benzino su daugiau tepalo, pavartyt kad pasidengtų, kad nespėtų aprūdyt, kol bus naudojamas.

Elektrolizės metodas dar labiau supaprastėja, jeigu nereikia kepinti sodos Gal matavote, koks buvo elektros srovės stiprumas elektrolizės metu ? Ar galima skaityti, kad kuo didesnė srovė tuo efektyvesnė elektrolizė ?

Šiais laikais geriausias originalumo ir kokybės santykis yra dažyti paprastu akrilu.

Geras pastebėjimas. Turėjau dilemą, kokias dažais reikia dažytis motociklą, tam kad dažytos dalys atrodytu kuo autentiškesnės. Džiugu skaityti, kad pasirinkau teisingai.

Dažant ypatingai garaže sunku išvengti brokelio: dulkių, musių ar pan. Jei taip nutinka ir rezultatas netenkina, reikia poliruoti. Poliruojama panašiai kaip ir mašinos. Nušveičiama šlapiu būdu iki kuo smulkesnio švitrinio (pvz. (priklausomai nuo broko dydžio) nuo 1500 iki 2000 ar 2500), tada poliruojama švelniu audiniu ar mašinėlė kempine iš pradžių grubesne, po to švelnia pasta. Skirtumas nuo automobilio poliravimo nebent tas, kad poliruojant mašinėle vienas žmogus turėtų laikyti detalę, o kitas poliruoti, nes nesant laikymo stipriau pasukus ar užkabinus kempinės kantu detalė gali skristi ant žemės... Poliruojant stengtis nepratrint kantų, o nudažyt geriau be nubėgimų, nes sunkiausia yra nupoliruoti nubėgimą. Tokią vietą tenka šveist su kaladėle ir labai atsargiai, kad neprasitrintų klaštuose dažai... Kartais tai nepavyksta ir tenka perdažinėti detalę. Dulkelės ar kerzukė dar nieko, sunkiausia pašalinti nubėgimus.

Ačiū už išdėstymą. Labai naudinga. Kadangi mano Pannonia dalys dažė draugas "pablatu", neišvengta dulkių, musių, nubėgimų. Kaip suprantu poliruojant sudėtingiausia yra pašalinti nubėgimus. O kas būtu jeigu nubėgusi lašą atsakingai nupjauti su ašmeniu(aišku nupjauti proto ribose, paliekant nedidelį lygių skirtumą) ? Ar pavyktu nupjautą dažų lašą lengviau poliruoti ?

Labai smagu, kad temos autorius viską smulkiai ir įdomiai aprašo, nori iki galo išsiaiškinti. Jaučiasi, kad šioje temoje verta diskutuoti ir patarinėti vieni kitiems

Supratote teisingai. Iki galo išsiaiškinti!! Beje kol kas neminėjau darbų kainas ir medžiagų kainas. Stengsiuosi ateityje minėti ir šitą informaciją. Manau būtu lengviau įvertinti projekto kainą.

Ačiū visiems už juostelių/ornamentų dažymo metodikų išdėstymą. Reikės pabandyti perdažyti savo ornamentus iš naujo. Jeigu atliksiu juostelių dažymą, pasistengsiu kuo detaliau aprašyti visą procesą. Tik vienas klausymas, ar tik man vienam kilo oro burbuliukai dažant juosteles su akrilu ir teptuku ? Dažant susidarė įspūdis, kad netiko teptukas

[Mix'az]

Ačiū už išdėstymą. Labai naudinga. Kadangi mano Pannonia dalys dažė draugas "pablatu", neišvengta dulkių, musių, nubėgimų. Kaip suprantu poliruojant sudėtingiausia yra pašalinti nubėgimus. O kas būtu jeigu nubėgusi lašą atsakingai nupjauti su ašmeniu(aišku nupjauti proto ribose, paliekant nedidelį lygių skirtumą) ? Ar pavyktu nupjautą dažų lašą lengviau poliruoti ?

Nežinau kaip su dažais ir laku, bet grunto patiokus geriausiai pjauna stiklo šukė - aštriau už bet kokį peilį

[Artiom Patron]

Ačiū už išdėstymą. Labai naudinga. Kadangi mano Pannonia dalys dažė draugas "pablatu", neišvengta dulkių, musių, nubėgimų. Kaip suprantu poliruojant sudėtingiausia yra pašalinti nubėgimus. O kas būtu jeigu nubėgusi lašą atsakingai nupjauti su ašmeniu(aišku nupjauti proto ribose, paliekant nedidelį lygių skirtumą) ? Ar pavyktu nupjautą dažų lašą lengviau poliruoti ?

Nežinau kaip su dažais ir laku, bet grunto patiokus geriausiai pjauna stiklo šukė - aštriau už bet kokį peilį

Stiklo šukės laimę neša. Su dažais šukė turėtu irgi susidoroti, turbūt. Klausymas, nupjovus dažų lašą ar tinkamai pavyktu jį nupoliroti ? Dažų lašų tūriu pora ant bako. Reikia eksperimentuoti.

[Artiom Patron]

Variklio paviršių valymas
Sureguliavęs variklį išvykau į užsienį. Kuriam laikui projektas sustojo. Grįžęs į Lietuvą dar prieš atkeliaujant šalčiams spėjau atlikti variklio paviršių kosmetinį valymą. Valydamas variklį savo rankomis įsitikinau, kad purvas + tepalas + laikas yra ne kuo prastesnis mišinys už mūrą. Gramdymui nepasiduoda. Mirkymui irgi. Įsisenėjusiam purvo impregnavimui naudojau dyzelinį kurą, benziną, AUTOCHEMIJA:Variklio valiklis, Bitumo dėmių valiklį, Ratlankių valiklis. Valymo instrumentas: vielos šepetėlis ir atsuktuvą. Bendrom jėgom įsisenėjąs purvas buvo įveiktas.

Patogumui variklį pakabinau. Sakyčiau nelengvas darbas vienam žmogui. Vieną ranka laiko variklį kita virvės mazgus riša. Bet išlietas prakaitas pateisino save. Pasiektas geras prieinamumas prie visų variklio paviršių.

LifeHack
Garaže pastoviai pritrūkdavo vandens, kadangi aplinkui neįrengtos vandens pasipildymo stotelės. Dėl to plauti paviršius tiesiai iš butelio buvo brangus malonumas. Tam, kad taupyti vandenį plaunant paviršius, vandenį įpildavau į tuščius tos pačios AUTOCHEMIJA purškiklius. Patogu ir ekonomiška. Beje plauti motociklą su purškikliu irgi patogu, kadangi su vandeniu nupučiamos smėlio dulkės ir mažiau braižosi paviršius valant su tekstile! APPROVED!

Įdomų kokią chemija sutaupytu laiko valant purvas + tepalas + laikas mišinį nuo variklio paviršiaus ?