Išbandžiau visus būdus labai surūdijusių bakų valymo:
Surišėją;
Žvyrą ir kratymą;
Maišyklę;
Pririšimą prie rato;
Elektrolizę.
Pasiteisino tik elektrolizė. Apie kitų minusus net nekalbėsiu. Dariau panašiai. Tik sodos nekepinau. Darau taip:
Pilną baką vandens, 2 šaukštai valgimosios sodos. "Verdu" su akumuliatorių krovikliu kelias valandas (- bakas, + "elektrodas"). Po "išvirimo" rūdys pavirsta juodu lukštu, kuris pakrapščius lengvai atsiskiria nuo metalo. Tam reikalui pripilu aštrios smulkios skaldos , kurios galima gaut ten kur gamina paminklus. Šiuo atveju tikrai nereikia kratyti tiek daug kiek reiktų chemiškai nepaveikus. Lukštas atsilupa iškart. Tada viską kuo geriau išplauti vandeniu. (Jei rezultatas netenkina, procesą galima pakartoti). Lieka švarus metalas. Išplovus kuo geičiau išdžiovint ir inpylt benzino su daugiau tepalo, pavartyt kad pasidengtų, kad nespėtų aprūdyt, kol bus naudojamas.
Už šio būdo paaiškinimą dėkingi Daktarui Virgui
Juostelės
Kaip ir buvo minėta, darant paprastuoju būdu (apklijavimo) reikia naudoti specialią kontūrinę arba bent paprastą guminę, bet ne popierinę izoliaciją, ir nudažius ją nulupti dar nespėjus pilnai nudžiūti dažams. Tada dažų kraštai "nusileidžia" ir nebūna labai aštrūs. Kai išdžiūsta dar galima lengvai papoliruoti.
Už juostelių paišymo paaiškinimą dėkingi Rokui Paužai
Dažai
Tokie motociklai gamykloje buvo dažomi sintetine emale.
Šiais laikais geriausias originalumo ir kokybės santykis yra dažyti paprastu akrilu.
(Lakuot reikia tik tada jei dažoma baze, bet tikrai nesiūlau rinktis bazės. Originaliai šie motociklai nebuvo lakuojami.)
(Galima dažyti ir dabar paprasta emale, ("Pentaprim", "Sadolin" ar pan.), bet tada nepamirškit papildomai kietiklio, kitaip dažant juosteles dažai susipjaus. Šio varianto irgi nesiūlau, nes paprasta emalė ilgai džiūsta, greitai blunka.)
Taigi optimaliausias variantas yra akrilas.
Poliravimas
Dažant ypatingai garaže sunku išvengti brokelio: dulkių, musių ar pan. Jei taip nutinka ir rezultatas netenkina, reikia poliruoti. Poliruojama panašiai kaip ir mašinos. Nušveičiama šlapiu būdu iki kuo smulkesnio švitrinio (pvz. (priklausomai nuo broko dydžio) nuo 1500 iki 2000 ar 2500), tada poliruojama švelniu audiniu ar mašinėlė kempine iš pradžių grubesne, po to švelnia pasta. Skirtumas nuo automobilio poliravimo nebent tas, kad poliruojant mašinėle vienas žmogus turėtų laikyti detalę, o kitas poliruoti, nes nesant laikymo stipriau pasukus ar užkabinus kempinės kantu detalė gali skristi ant žemės... Poliruojant stengtis nepratrint kantų, o nudažyt geriau be nubėgimų, nes sunkiausia yra nupoliruoti nubėgimą. Tokią vietą tenka šveist su kaladėle ir labai atsargiai, kad neprasitrintų klaštuose dažai... Kartais tai nepavyksta ir tenka perdažinėti detalę. Dulkelės ar kerzukė dar nieko, sunkiausia pašalinti nubėgimus.
Labai smagu, kad temos autorius viską smulkiai ir įdomiai aprašo, nori iki galo išsiaiškinti. Jaučiasi, kad šioje temoje verta diskutuoti ir patarinėti vieni kitiems