Oldtimers forumas

Priklausomai nuo galvutės. Viskas galima tik ar nebūtų sudėtingiau nei naują (nepalyginamai paprastesnę nei gamyklinę variklio) padaryti. Galima bandyti pavyzdžiui viską nuardyti, užvirinti vožtuvų kotelių skyles, žvakių skyles ir atbulinius vožtuvus tvirtinti įsiurbimo ir išmetimo kolektorių angų skylėse (pvz uždengiant plokštelėmis su įsriegtomis skylėmis). Tai leistų juos įdėti pakankamai didelius, kas mano nuomone yra gerai. Kuo mažiau visokių perėjimų, susiaurėjimų tuo geriau.

Dažniau jei jau parduodamas veikiantis tai visas, pardavėjai nesuinteresuoti iškomplektavimu. Nebent sugedęs, bet tada gali ir kompresoriui nebetikti.

Kadangi ši tema mane labai užkabino, tai susiradau kažkada seniai daryta laboratorinį darbą, kai matavome variklio pasiprešinimus sukimuisi. Tuo metu mes tyrėme puikiai veikiantį 1990 metų gamybos volkswagen golf 1,6 dyzelinį variklį, kurio velenas buvo sujungtas su troleibuso elektros varikliu.
Pradžioje sukome šaltą variklį ir matavome pasipriešinimams nugalėti reikalingus sukimo momentus esant skirtingiems variklio sūkiams. Po to pakartojome bandymą varikliui sušilus.
Žemiau pateikiu bandymo rezultatus:
Mums aktualūs dydžiai yra:
n - veleno sukimosi dažnis, aps/min;
Mm - sukimo momentas reikalingas, nugalėti variklio pasipriešinimams, Nm;
Pm - galia, reikalinga nugalėti pasipriešinimams, Nm.

Pagal šiuos duomenis galime maždaug parinkti silpniausią mums reikalinga variklį.
Tik pastabėlė butu tokia, kad dyzelinio variklio pasipriešinimai didesni nei benzininio ir didesniam varikliui pasipriešinimai būtų taip pat didesni.

Na dažnai auto dalių pardavėjai lengvai parduoda galvutę, jei jos kam nors prireikia, o jei pardavėjas nesutinka parduot vien bloko, tai gali būti, kad jis nenori parodyti cilindrų išdilimo. Perkant variklį su galvute nežinai kokios būklės jis yra, o be galvutės viskas matosi.

Dar kitos grupės darytame bandyme variklio temperatūrai esant 17 laipsniu Celcijaus, ties 900 aps/min pasiekiamas 82 Nm pasipriešinimo sukimo momentas ir 7,71 kW galia.

Aš bandysiu taip daryti ,perdaryti velenėlį,kad jis 1ir4 cilindru vožtuvus darinėtu kartu taip pat 2-3. Taip pat reikia padaryt ,kad velenėlis ir alkūninis velenas suktusi vienodu greičiu.Pro įsiurbimo vožtuvus paims orą ,o pro išmetimo stums orą lauk.Apsukų variklio didesnių kaip 1000 manau tikrai nereikia kadangi 4 cilindrai turetų pilnai pakakt.Toks varijantas paprastesnis ir manau pigiausias.

Čia kaiptik matau tikrai pakankamai sudėtingus dalykus:
1. Velenėlio perdarymas. Čia greičiau naujo gamyba, kas bent jau garažo sąlygom.. na nelabai realu, čia ne kokį strypą ištekint (nežinau gal turi galimybių kokioje įmonėje)
2. Krumpliuoto skriemulio diržui ar žvaigždutės grandinei gamyba irgi nėra paprasta, galioja tas pats kas 1 atveju.

+ Nors šiaip viskas ir gražu, bet tai bus papildomas galios švaistymas, nes kompresoriuje toks priverstinis vožtuvų atidarinėjimas netikslingas. Siurbiamas ir išleidžiamas oras pats sėkmingai gali atsidarinėti spyruoklinius vožtuvus.

jei padarysi kad paskirstymo velenas suktųsi tokių pat greičiu kaip ir alkūninis velenas, tai vožtuvas, atsidaręs viršutiniame taške, užsidarys viduriniame stumoklio eigos taške.

Beje dėl išmetimo vožtuvo:
Varikliuose besibaigiant darbo taktui, stumokliui dar nepasiekus apatinio taško, atsidaro išmetimo vožtuvas. Įkaitusios dujos veržiasi lauk dėl slėgio - prasideda išmetimo taktas, stumoklis kyla į viršų ir jam dar nepasiekus viršutinio rimties taško atsiveria įkvėpimo vožtuvas. Viršutiniame rimties taške,išmetimo ir įsiurbimo taktų sandūroje būna atviri abu vožtuvai - per išmetimo angą įkaitusios dujos teka dėl įnercijos lauk, nors stumoklis ir pradeda leistis žemyn (taip geriau išvalomas cilindras) tuo pačiu momentu pro įsiurbimo vožtuvą taip pat pradeda veržtis dujos, kurias taip pat stumia įnercijos jėga (ilguose įkvėpimo vamzdžiuose nuo filtro iki vožtuvo oras įsibėgėja ir net užsidarius įkvėpimo vožtuvui, oras atsitrenkęs į vidinę jo sienelę sukelia nedidelį slėgį, po to vožtuvui atsidarius dėl slėgio ir iš paskos tekančio oro inercijos jėgos oras veržiasi i cilindro vidu net ir tada kai stumoklis dar kyla į viršų prieš išmetimo takto pabaiga). Tai vadinama vožtuvu persidengimu.
Dėl to jei neperdirbtumėte paskirstymo veleno bus momentų, kai bus atviri abu vožtuvai ir dujos ims veržtis iš resyverio ne tik į cilindrą, bet ir lauk pro įsiurbimo vožtuvą.
Jei dar sulygintumėte paskirstymo ir alkūninio velenų sukimosi dažnius, tai pas jus bus taip: leidžiantis stumokliui žemyn ties jo eigos viduriu užsidarytų įsiurbimo vožtuvas, stumoklis nusileistu su uždarais vožtuvais, pradėtų kilti į viršų ir tik ties stumoklio eigos viduriu atsidarytų išmetimo vožtuvas, po to ties viršutiniu mirties tašku būtų šiek tike atviri abu vožtuvai.

Taigi aš ir rašiau kad velenėlį reikia perdaryt tik gal neviską smulkiai aprašiau,ošiaip viską reikia daryti bandymo metodu.

Gilinimasis į teoriją, juolab variklio veikimas nėra slapta technologija, leidžia išvengti laiko gaišimo su klaidingais bandymais.
Čia paprasčiau nei su motoru, bet vistiek reikia tam numatyti tinkamą kumštelių formą, nekalbant, kad velenėlį reikia labai tiksliai apdoroti, kietinti darbinius paviršius. Bet ar yra logika kai galimi paprastesni, pigesni sprendimai (ir jie naudojami gamykliniuose, matyt ne be racionalaus pagrindo).