Tų smalų/dervų/dangų visokių yra, bet jei jos bitumo pagrindu , o ne plastiko (polimerų), tai bitumines tirpina dauguma naftinių skiediklių. Ledūklis gerai parašė, bet su jo minėtais skiedikliais dirbti ilgai bjauru. Labai torčina visi trys, o acetonas ir 646/647 dar ir akis ir kvėpimtakius graužia, nes labai lakūs. Daug maloniau dirbti su riebesniais ir mažiau lakiais skiedikliais, kaip Vaitspiritu (geriausiai baltas arba bekvapis, nes "ekstra" smirda ir įsigeria), Solventu (smirda ir įsigeria į rūbus, odą, nerekomenduoju, nors ir pigus), žibalu ( lempinis visai nieko, o techninis irgi labai smirda ir įsigeria visur) arba netgi dyzeliu. O lakiuosius nitroskiediklius galima panaudoti jau po visko, nuvalius, grynai nuriebalinimui.
Ledūkli, manau tą smalą nuvalyti yra prasmė dėl to, kad prieš 30 metų teptą ir jau sutrūkinėjusią dangą galima dabar pakeisti nauja šviežia, veikiančia danga. Arba, jei nutepta stipriai ir ten, kur kaista, ir nutepta bituminėm dervom, kurios lydosi prie žemų temperatūrų, tai sušilus tirpsta ir smirda, galima pakeisti kažkuo tinkamesniu šiltose vietelėse. Suprantu, kad smalos, žibalo ir benzino kvapas yra neatsiejamas senos technikos atributas, nu bet šiulaikiniam žmogui reikia jau mirti nebe nuo kancerogenų sukelto vėžio, o nuo streso ir nuo kraftinio alaus užaugusio pilvo sukeltų širdies sutrikimų
Jeigu mašiną remontuoji, tai aišku aš irgi neliesčiau, arba dar ir ant viršaus seno užtepčiau, nes mašina su istorija daug įdomesnė. Bet kai glostai ir darai naujo daikto vaizdą, tada kažkaip noris nuvalyti. Bet tada reikia ir tuos reflektorius nuchromuoti, ir kitas puses ta keista ruda danga padengti