Oldtimers forumas

O čia pačio Egio straipsnis:

GAZ M21 "Lėktuvas"

Tęsdamas pradėtą temą apie perdarytus automobilius, noriu papasakoti apie GAZ-21 su „pasiutusiu elniu“. Kodėl pasiutęs elnias? Todėl, kad ant variklio dangčio - elnias raudonai šviečiančiomis akimis. Apžiūrint šio automobilio išorę pirmiausia į akis krenta spalva - malonus žalias, tačiau nerėžiantis akies savo intensyvumu perlamutras. Žalias perlamutras, chromuota apdaila, R-15 lieti ratlankiai sudaro įspūdingą visumą, kuri nelieka nepastebėta važiuojant gatve. Žinovai pažvelgę į priekį pasakytų, kad tai - ant antros laidos „Volga“, ant kurios uždėtos trečios laidos grotelės. Šio automobilio savininkas šį automobilį darė tokį, kokį manė jį būsiant gražų. Nors neoriginaliai, bet vykusiai suderintas grubus priekinis bamperis su smulkiomis radiatoriaus grotelėmis ir ant kapoto esančiu elniu. Elnias - pats svarbiausias „Volgos“ atributas ir daugelis pamatę 21 „Volga“ ieško elnio, o jeigu dar elnio akys šviečia raudonai - sutikit atrodo neįprastai. Apžiūrinėdami automobilį iš šono pastebėsime, kad žaliai tonuoti durų langai be orlaidžių, dideli chromuoti veidrodėliai visai neprimena „Volgos“. Aš pats ganėtinai ilgai stovėjau žiūrėdamas į automobilio galą ir galvodamas, kas čia ne taip. Kol supratau, kad apatinė dalis, kuri yra po bamperiu, „išpūsta“. Užrašas ant bagažinės dangčio atspindi šio automobilio dvasią „I‘m old, but my soul is young“ (angl. - aš senas, bet mano siela jauna). Atsidarę duris išvysime BMW automobilio saloną, netgi priekinę panelę aptrauktą odos pakaitalų,. Iš juodos ir žalios spalvos odos pakaitalų siūtos sėdynės ir aptraukta panelė tikrai tinka šiam automobiliui. Atsisėdę važiuoti ir maloniai įkritęs į 7 klasės BMW minkštas sėdines pirmiausia ieškai saugos diržo, jo bet čia nėra. Taigi pradedam kelionę šiuo automobiliu. Labai gera garso izoliacija, visiškai nesigirdi dyzelinio variklio garso. Vairo stiprintuvas, vairo kampo reguliavimas, elektriniai priekiniai langai, netgi šildomi veidrodėliai. Pagalvota ir apie galinio lango šildymą. Važiuodamas jauti visą mašinos svorį. Važiuodamas originalia 21-ąja „Volga“ jautiesi lyg dideliu sunkiu laivu linguotum gatvėmis, o čia stabiliai ir tvirtai važiuoji jausdamas tik praeivių žvilgsnius. Patikėkit - susidomėjimas didelis ir tikrai ne mažesnis negu važiuotum kokiu įspūdingu nauju automobiliu. Labai įdomu buvo pažiūrėti, kaip ten po kapotu. Atkėlus ganėtinai sunkų variklio dangtį, nustebino švara ir tvarka, visos detales nudažytos šlapio asfalto spalva. Nei lašo tepaliuko, visos detalės - lik naujos. Trys raudonai dažytos signalo dūdos, ant oro filtro korpuso užrašas „Volga“, nerūdijančio plieno apdaila - atrodo gražiai. Po automobilių lįsti neteko, tad apie važiuoklę ir antikorozinį padengimą kalbėjau su savininku. Automobilyje - pilna 1986 m. 5 BMW važiuoklė. Konstruojant važiuoklę buvo stengtasi pažeminti svorio centrą, kad automobilis būtų stabilus. Amortizatorių „kelmų“ įvirinimo į kėbulą tikslumas sukėlė nemažą nuostabą tos srities specialistų, kadangi „Volgos“ amortizatoriai tvirtinami priekiniame tilte. Posparniai iš nerūdijančio plieno, visas automobilis pilnai suteptas, priteptas ir netgi, galima pasakyti, perteptas antikorozinėmis medžiagomis. Netgi valytuvų vidinė dalis ištepta, nekalbant apie durų ir bamperių vidų.

Parengė - egiss

Nagingas Meistras

Pastaraisiais metais Kauno gatvėmis važinėja daug neatpažįstamai perdarytų transporto priemonių. Automobilių sraute kartas galima pastebėti neįprasto modelio žalią blizgančią „Volga M-21“. Retas praeivis ar automobilių vairuotojas nepastebi šio sovietinio režimo metais prestižinio automobilio. Švytinčią volgą, pagamintą dar 1959 metais, vairuoja vienos pakaunės bendrovės technikas 34 metų Rolandas Borovskis. „Net penkerius metus raginau savo kaimyną ją parduoti. Paskui dar ketverius metus lindėjau garaže ardydamas ir turėdamas viltį kada nors šią senutę prikelti, - kalbėjo Rolandas. – Visus remonto darbus atlikau savarankiškai, nes su volga atvykęs pas meistrus paprastai būni apšauktas kvaileliu arba turi pakloti nevieną tūkstantį litų. Dabar sunku pasakyti, kiek investavau į šį automobilį. Labiausiai gaila bemiegių naktų ir artimųjų, kuriems tuo metu skirdavau išties nedaug laiko“. R.Borovskis pasakojo, kad šio modelio automobiliai Sovietų Sąjungoje buvo gaminami iki 1965 metų. „Žinau, kad net 15 nevažiuojančių volgų stovi kaimiečių kluonuose. Bet jie jų neparduoda, nes save laiko tikrais šių automobilių fanais. Greičiausiai supranta, kad po kurio laiko šios transporto priemonės įgys didesnę vertę. Kauno gatvėmis šiuo metu važinėja apie dešimt volgų“ - sakė antikvarinio automobilio šeimininkas. Kaunietis prisipažįsta norėjęs turėti ne tik originalų eksponatą, bet ir saugiai važiuojantį automobilį. Todėl į jį įmontuotas „BMW 524 Turbo diesel“ variklis. Kartą Rolandas automagistralėje „išspaudė“ net 140 kilometrų per valandą, nors paprastai važinėja leistinu greičiu. Neseniai jis internete išplatino skelbimą, jog parduoda originalią „Volgą“. „Vakaruose už panašiai išpuoselėtus automobilius jų savininkai be didelio vargo gauna net pusę milijono eurų“, paaiškino R.Borovskis, besitikintis už savąja volgą gauti 30 tūkst. eurų.

Dailius Dargis
Straipsnis laikraštyje „Laikinoji sostinė“ 2003 m rugsėjo mėn. 20 d. Nr 220