Diskusija apie vakarietiškus motociklus

[Rudge]

kuo sportiškesnis variklis tuo brangesnis ir vertingesnis taip kad visada OHV bus brangesnis gamybos kaštais nei SV .

Taip, o OHC kainuos tiek kiek anuos abu sudėjus ir padauginus iš dvieju, arba dar daugiau.

[Rudge]

Sudedu palyginimui vienodos kubatūros skirtingų paskirstymo mechanizmų.
Pirmi du 250, 3-4 350, 5-6 500.

[laurynas400]

Kestai neklausyk situ basijoku.... Bus virsutiniais voztuvais bus suvazinetas iki negaliu.... Imi prancuza (jie pigiausi, kaip ir masinos) apie 20-25 metus, su pedalais, dvitakty, ir butinai ieskok su dirzine pavara i galini rata, viskas! Laime tavo rankose.... Ir kas labai svarbu, kad aplink nerasi nei vieno speco kuris pasakys, kad antai sitas ar anas neorginalu ar ne nuo to modelio, atsakymas labai paprastas - tais metais taip ejo. Sekmes paieskose

[Rudge]

Čia dar vienas 500 ir saldainis.
Tai kurį rinktis??? Aš sau į šitą klausimą atsakiau 1976 metais.
Čia tik keli 1936-1938 metų modeliai. Ką rinktis yra kiekvieno valia, kas gražu, kas ne, patinka ir ar ne, na ir ar patinka piniginei. Apie antras Puses nešneku . Gražios Joms Motinos dienos.

[kęstutis]

Ačiū visiems už pasisakymus. Man tai tikrai įdomi tema . Labai gera vaizdinė medžiaga palyginimui
Na manau dėl originalumo, tai prieš perkant kiek tik įmanoma reikia maksimaliai išsiaiškinti esamą padėtį, nes gali tokį "Katiną" maiše nusipirkti, kad plaukų spalva gali pasikeisti anksčiau laiko. Man asmeniškai labiau patinka keturtakčiai , nei dvitakčiai. Bet niekada negali spjauti į vandenį, nes ............... Tarkim kaip tas Automoto 350 - gal jis surinktas iš 5-6 gamintojų ir jo vertė 2000-3000e. O gal jis grynuolis originalas ir vertas 10000, o prašo tik 5000e . Na aišku tuos reikalus jau reikėtų utinėti kiekvienam perkančiam ir plius spaudžiant pardavėją dėl tiesos.
Dar apie variklių konstrukcijas: variklis su OHV ardosi -viršuje galvutė su vožtuvais ir kiaurais galais cilindras kurį reikalui esant galima šlifuoti. O variklio su SV vožtuvais nusikelia bendrai cilindras su vožtuvais viename ir reikalui esant vožtuvai išsiardo iš cilindro korpuso. O kaip su pačiu cilindru kai jį reikia šlifuoti, jei viršutinė dalis nenusikelia, ar tokius kas sugeba šlifuoti

[Rudge]

Cilindrai su neatskiriama galvute predėjo nykti apie 30 metus ir atsirado atskiros galvutės. Tai greičiausiai įvyko dėl jūsų minėtų technologinių priežasčių. Su šlifavimų problemos nėra. Biskeli daugiau darbo ir kantrybės.
Dėl originalumo problema yra, ir mums ji gan sudėtinga. Mūsų, ''rytų" krašte yra paprasčiau atsirinkti kas ne taip, nes kas būdavo nupjaunama ar priburiama donorais paprastai tapdavo mums gerai pažystami IZai ir eMkos. Vakaruose situacija kiek kitokia. Dažniausiai daiktas būna originalus, ypač iš už balos, detalių pakako ir būrti poreikio nebuvo. Pagrindinė neoriginalumo priežastis, turėti komfortiškesnį, patogesnį eksploatuoti daigtą. Paprastai tai būdavo elektra, apįvietimas, amortizacija, valdymas.
Dėl originalumo tardyti šeimininką beprasmiška, paprasčiausiai jis gali meluoti arba nieko nežinoti. Čia jau reikia padirbėti perkančiajam ir max viską išsiaiškinti (dėkui Bill Gates), tai nėra labai sudėtinga. Perkant reikia dairytis kuo toliau į vakarus, daugiau šansų, kad daiktas bus originalus. Buvusio soc. lagerio šalyse bus daugiau apgaulės, "novodielo" ir panašiai. Restauracijai geriausiai rinktis daiktą kur matosi, kad tai yra vientisas, neardytas, apšiuręs dalykas. Perkant surinktą iš dalių, mokėsi kiek mažiau, bet gausi "skulpūrą", kurioje trūks begalės smulkmenų kurios kainuos pasakiškus pinigus, o ir surinkti jas ir parsisiųsti dar begalė laiko. Panašiai ir su išardytu pirkiniu. Gerai jeigu ardytojas buvo tvarkingas ir viskas idialiai sudėta ir išlaikyta (taip beveik nebūna, nors pasitaiko), o jeigu tas daiktas dar per rankas nuėjo, tada nieko gero nesitikėk. Pirkdamas "skulptūrą ar išardyta vertinčiau pagrindinių mazgų ir matomų originalių dalių vertę. Svarbiausiai "išjungti" tą diiidelį įsigijimo norą ir bandyti blaiviai, paėmus kokį 100- 150, ramiai viską apmastyti (bet taip nebūna).