PASHKA31 rašė: Vėliau per Vingio parką tiesė šildymo trasos vamzdžius, o šildymo trasa ėjo būtent per traukinuko trasą, todėl jį ir demontavo. Vykstant darbams, dar ilgai stovėjo traukinukas apleistas, išdaužytais langais... Dabar einant centrine alėja link estrados, dešinėje pusėje galima pamatyti betoninius pamatus, tai stotelių liekanos.
Liūdna. Ir kodėl pas mus viskas tik šitaip? Juk objekto idėja puiki, toks geležinkelis bet kurioje pasaulio šalyje būtų puoselėjamas ir saugomas. Kiek daug tokių savitų, analogų neturinčių dalykų sunyko.
Paskutinį kartą redagavo virgas 27 Lap 2011, 15:30, redaguota 1 kartą(us).
Dėkui kad priminėt.
1964 metais Kybartų K. Donelaičio vidurinės mokyklos moksleivių choro sudėtyje
dalyvavau Moksleivių Dainų šventėj Vingio parke. Tada mus apgyvendino prie
pat Aušros vartų. Internate berods. Dabar tas namas grąžintas vienuolynui.
Tada mes kybartiečiai buvom ekskursijoj tam Vilniaus vaikų traukinuke. Visus "iš kaimų" ten pagal grafiką vežė..
Prisiminimai ir įspūdžiai neišdildomi...
Turiu išsaugojęs 1964 Moksleivių Dainų Šventės ženkliuką.
ps Kartais dabar pradedu girdėt ar kur skaityt, kad "tada" viskas buvo žiauriai blogai.
Ne gerbiamieji. Bloga buvo Lenino idėja apie lygybę ir komunistų baimė likusiam pasauliui.
Blogai kad neleido išsakyt kitą nuomonę ir neleido į užsienį.
Bet, gyvent paprastą lietuvio gyvenimą ir rast jame laimę - žmonės mokėjo.
Šiandien, deja - kaip bebūt keista, tai ne visiems pavyksta..
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
Paskutinį kartą redagavo Zenonas 29 Lap 2011, 16:30, redaguota 1 kartą(us).
Tik du metai praėjo Vilniuj po karo. Du metai karo sugriauto Vilniaus atstatymui.
Ir štai - vaikiškas geležinkelis.
Kaip stipriai žmonės norėjo paprastos laimės ir džiaugsmo.
_____________________________________________
Aš dabar galvoju -
ką reikėtų pastatyt šiandien, kad Vilniaus (Kauno, Lietuvos) 10-12-14 metų vaikai
eitų, žiūrėtų, žaistų, žavėtųsi - ir po 60 metų anūkams pasakotų ?
Neįsivaizduoju... gal kažkas iš filmų "Matrica" realybėj ?
Zenonas rašė:Tik du metai praėjo Vilniuj po karo. Du metai karo sugriauto Vilniaus atstatymui.
Ir štai - vaikiškas geležinkelis.
Kaip stipriai žmonės norėjo paprastos laimės ir džiaugsmo.
_____________________________________________
Aš dabar galvoju -
ką reikėtų pastatyt šiandien, kad Vilniaus (Kauno, Lietuvos) 10-12-14 metų vaikai
eitų, žiūrėtų, žaistų, žavėtųsi - ir po 60 metų anūkams pasakotų ?
Neįsivaizduoju... gal kažkas iš filmų "Matrica" realybėj ?
O gal niekas nestebintų ? tada liūdna...
Vaikams nereikia labai daug, kad jie džiaugtųsi. Daug daugiau reikėtų vietinės reikšmės vadukams, kad jie sukrutintų lašinius. Vilniuje jau keli metai, kaip neatsiranda patalpų Žaislų muziejui. O ir kam? Tai tikrai neatneš milijonų. O visa kita šiandien, panašu, neturi prasmės.
Kaip per rūką, bet prisimenu ir aš tą geležinkelį, turėjo savo šarmo. Vaikai galėjo pasijusti lygūs su suaugusiais, o dar tas dyzelio ir tepalų kvapas - iki šiol kartu su benzino, vieni skaniausių kvapų:)))
virgas rašė:Įdomus, man nežinotas faktas: pasirodo, Vilniuje po karo, apie 1947m. ir vėliau, Vingio parke tikru, specialiai įrengtu geležinkeliu važinėjo tikras traukinukas, skirtas vaikų edukacijai ir pramogai. Jį valdė ir visas geležinkelio operacijas darė patys vaikai. Ši eiliuota knygelė kaip tik apie tai.
Ukrainoje yra siaurasis geležinkelis, veikia iki šiol, viskas valdoma vien tik vaikų.
Juk objekto idėja puiki, toks geležinkelis bet kurioje pasaulio šalyje būtų puoselėjamas ir saugomas. Kiek daug tokių savitų, analogų neturinčių dalykų sunyko.
