Su mopedu Simson per Baltijos pajūrį , Ventė - Narva 1500 km

[augism]

712.JPG

Ilgai ir nuobodžiai, ir per patį darbo pabaigos piką, dar ant 100 plaukų pražilęs įvažiavau į Taliną. Nežinau, ar reikia sakyti, kad Talino per vieną vakarą, ar vieną dieną - neaplankysi. Ir dar išmokom važiuoti tramvajumi

716.JPG

718.JPG

722.JPG

725.JPG

727.JPG

729.JPG

[augism]

Visko neapžiosi, ir su pažadu "Mes čia dar grįšime"... jau vien dėl neaplankyto Hidroplanų muziejaus, povandeninių laivų (verkti norisi), kitą dieną važiuojame žiauriai nukrypdami nuo Narva krypties į Saul Siniallikad šaltinius

Saula Siniallikad

Saul Siniallikad – krištolo tyrumo šaltiniai miškų gelmėje. Jie skiriasi pagal dydį ir spalvą: žaliai-mėlyni, rudi ir pilkai-mėlyni.

733.JPG

736.JPG

740.JPG

Po jų garsieji Jagelos kriokliai, nuostabus vaizdas.

747.JPG

Ir nedielis remontukas. Kažkas zirzia, lyg ir preikiniame rate. AŠ pastebėjau, kad ratas visiaškai laisvai nesisuka, šiek tiek kabina stabdžiū kaladėles. Atsegiau, ir ratas sukasi lengvai. Žinau, kad negalima, bet nenaudoju aš priekinio stabdžio. Visai. (Prisiklijavo fotkė, neatsegu).

[augism]

Pakleiui aplankome Viru pelkių taką, bet kiečiausia - pamatome lietuvių autobusą. Pasišokinėdami fotkinamės ir šūkaujame lietuviškai, o priėjus arčiau paaiškėja: važiuoj vokiečiai o juos veža baltarusis vairuotojas iš Vilniaus Te tau kad nori

752.JPG

Vėl į kelią, ir prie prie Kasmu kaimo sutinku kolegą... jaunuolį su motoriniu dviračiu, Ir mes jau beveik giminės, ar ne?

753.JPG

Ten aplankome Kapitono sodybą. Labai autentiškas muziejus, kuriame galima praleisti nors ir pusdienį. O šeimininkas, ilgaamžis estas, buvęs naras, nardęs Trakuose, dalyvavęs važybose Kryme... oi, daug daug visko girdėjo ir matėme.

757.JPG

758.JPG

762.JPG

image01261.jpeg

image01303.jpeg

[augism]

Nukertame vieną iš objektų, nes laikas spaudžia, ir pakeliui link Rakverės aplankome Palmse dvarą. Labai nenoriai čia einu, laiko visia nėra... Sumokame po 12 eur už galvą, gaila pinigų... bet kaip aš nepasigailėjau po visko! Šis dvaras - didis atradimas. To meto prabanga, man net akys raibo, kaip viskas poniškai atkurta, kokia 1800 m. dvasia. Ten būtinai reiktų eiti visai dienai su vietiniu gidu. Didinga giminės istorija, giminės medis. Vienu žodžiu, būtina pamatyti!

image00597.jpeg

image01177.jpeg

image01187.jpeg

image01212.jpeg

image01231.jpeg

image01238.jpeg

image01250.jpeg

Atvaromę į kitą stebuklą Rakverės pilis

Viduramžių pilis, pagrindinė miesto turistų atrakcija. Per visą istoriją vieta priklausė Danijos karalystei, Livonijos ordino vienuoliniams riteriams, Rusijos karalystei, Švedijos valstybei ir Lietuvos- Lenkijos Sandraugai. Ilgiausiai Rakvelyje tęsėsi Livonijos ordino valdymas.

Dabar tai yra XVI amžiaus stiliaus pramogų parkas. Čia galite persirengti į riterį, pamatyti vyno rūsį, kankinimo kamerą, mirties salę, viduramžių viešnamį, kirpėjo darbo kambarį ir alchemiko laboratoriją. „Schenkenberg“ smuklė siūlo viduramžių receptų patiekalus

Viso šito ačiū Dievui nepatyrėme, nes jau buvo po darbo valandų.

image00564.jpeg

image00558.jpeg

image00554.jpeg

Ir čia mane ištiko gedimas! Uraaaa. Aš juk visą kelią laukiau gedimo. Neskaičiuosiu visų dalių ir įrankių, kuriuos pasiėmiau, bet aš net antrą variklį pasiėmiau!
Tiesa, kai prie pilies mane ištiko gedimas - mopedas nesikuria, linksma nebuvo. Visai.
Bet jūs man pasakykite, kas čia per gedimas. Pakeičiau žvakę, ir viskas toliau su vėjeliu! Tai kur mano vargai ir tepaluoti pirštai???

[augism]

Šios dienos pabaigą užbaigėme kempinge, kokios aš dar nesu matęs ir regėjęs. Ant jūros kranto, iki jūros 50 m. Kempinge dušai, tualetai, virtuvė su visa įranga. PArduotuvė, kur visko gali nusipirkti. Stovėjimo vietoje vanduo ir elektra. Vienu žodžiu, žmonės atvažiavę su busikais, matosi, apsistoję čia savaitei. Afygiennai!

image00542.jpeg

image00544.jpeg

image00547.jpeg

image00549.jpeg

Pernakvoję varom į karjerus... bet čia jau rytoj...

[augism]

Va taip mes skaniai prikirtome picos

814.JPG

O kitą dieną išvažiavome į AIdu karjerus. Tai va, pasakysiu broliai sesrys: nieko mums nesigavo. Gal 5-6 km važiavome tokiu strošnu keliu, kad net pagalvojau, kad suluš mano parpalas, apie mašiną net nekalbu. Iki google maps esančios nuorodos neprivažiavome, pasidariua tokią menką fotkę ir rovėme iš ten... apipešioti ir nieko nepamatę

815.JPG

Kita mūsų stotelė - kalnakasybos muziejus. Va čia tai atrakcija! Nuotraukos kalba pačios už save. Tiesa, sužinojome, kad grupė rusų k. bus tik nuo 11 val., palaukėme, ir susipažinome su kitais lietuviais. Nuo Panevėžio! Nedidelis tas pasaulis, net gi ankštas!

image00237.jpeg

image00241.jpeg

image00246.jpeg

image00238.jpeg

image00229.jpeg

[augism]

Krioklys Valaste
Įklijuoju:
Valaste krioklys ant Ontikos uolos skardžio – aukščiausias Baltijos šalyse – daugiau nei 30 metrų. 1996 m. Mokslų akademijos komisija paskelbė jį kaip Estijos gamtos paveldą ir nacionalinį simbolį.

Vasarą krioklys krenta į siaurą upelį, o žiemą jis visiškai užšąla ir kabo ilgomis varveklių gijomis per visą uolos plotį. Už krioklio aiškiai matomi žemės sluoksniai, atsiradę daugiau nei prieš 400 000 milijonų metų.

image00214.jpeg

image00218.jpeg

image00222.jpeg

image00224.jpeg

Ir toliau jau rovėme į Narvą. Jau antra diena mopede kažkas čirškėjo... Aš vis galvojau, priekiniame rate. Garsas atsirasdavo ir didėdavo nuo 35-40 km/h, aš neramiai dairiausiai į priekinį ratą... o pakeliui pagalvojau... tas metalinis džiržgesys... lyg bake kažkoks varžtas dardėtų Keliis prisiglaudžiau prie bako - džiržgesys dingo! Ir aš atsiminiau! Kranelyje trūko rezervo vamzdelio, jis paprastai būna plastikinis. Bet kur aš tau gausiu 5 mm skersmens plastikinį vamzdelį? Paėmiau nuo VAZ2101 stabdžių vamzdelio metalinį, kaip tik 5 mm. Viskas aišku, jis iškrito ir darda!
Tada aš jau ramia širdimi, neskubėdamas rinkau kilometrą po kilometro, ir štai, kelionės finišas, Narva!
Ir mes įvažiavome pasižiūrėti tų rusiškų estų

image00020.jpeg

image00021.jpeg

image00022.jpeg

image00023.jpeg

Pri pat švyrurio neprivažiavome. Išgasdino mus rusiška betvarkė. Kažkokia aišktelė, kažkokie krautuvai laksto... Pasifotkinome, paikrovėme mopedą, ir gavę kruopų nuo rusakalbės kontrolierės už tai, kad neišsipirkome stovėjimo aikštelės (kitą kartą tikrai nusipirksime!), varėme iš ten.

image00029.jpeg

Pataisykite manimi, bet man ta Narva dvelkė rusynu. Nei vieno estiškai kalbančio piliečio, matosi, kurortinis miestelis, pusšynai, bet jaukumo mes ten neradome.

[augism]

O toliau pasakojimas bonusu. Kelionės tikslas pasiektas, bet mes dra nuvarėme į Mėlynąją lagūną
Įklijuoju
Mėlyna lagūna su nuodingu skalūnu

Žydrus tvenkinys su krištolo skaidrumo vandeniu. Tai nėra gamtos stebuklas, o „Eesti Energia“ pramonės objektas. Deginant deginant skalūnus, čia gaminama elektra. Po šio proceso liko daug pelenų, kurie išplaunami į pelenų sąvartyną. Ten jis sukietėja kaip cementas, o likęs vanduo teka į nusistovėjusius tvenkinius. Šie tvenkiniai yra vadinami Estijos „Maldyvais“.

Mėlyna spalva atsirado dėl šviesą atspindinčių kalkakmenio dalelių ir lengvų karbonatų nuosėdų, esančių rezervuaro apačioje.

Pelnas pats nėra pavojingas, tačiau šių tvenkinių vanduo turi aukštą pH. Ilgalaikis kontaktas su juo kenkia sveikatai. Jei pažvelgsite į kranto medžius, tada noras lipti į vandenį išnyks pats savaime.

image00015.jpeg

image00017.jpeg

O tada, jau varėme nestabdydami, nes jau link pavakarių, mums dar reikia susirasti vietą nakvynei. Ir Danielius vėl rado puikią vietą. Nemokamą aikštelę su kepsninėnėmis, pavėsinėmis, šikinyku ir ežeru visai šalia. Mes čia kepėme Narvoje nusipirktus šašlykus ir kaip bajorai išsimiegojome.

859.JPG

861.JPG

Ryte atsikėlėme, susipakavome ir važiavome į CircleK pusryčių, irgi kaip bajorai

862.JPG

Toliau aš ėmiau mykti, ir beveik ant sąžinės vaikųišsiprašiau, kad dar užvažiuosime į Saulkraste, kur mūsų laukė suorganizuotas dviračių muziejus. Tie, kas jau ten buvo man pritars, o kas nebuvo - apsilaižys. Senų dviračių lobynas. Užsukome 10 min., o išvažiavome po 1,5 val. Savininkas labai šiltai priėmė, nes Janis jam papasakojo, kad mes po tokio tarpPautinio žygio, t'sakant vienu žodžiu - slava i počiot!

image00002.jpeg

image00004.jpeg

image00011.jpeg

image00014.jpeg

O po visko dar pasidariau foto prie Saulkraste, kur mane pradžioje pasitiko Janis.
Trmpa istorija: II pasaulinio karo metais vokiečiai į Rygą atvarė taisymui savo bombonešį, kurį savo hodu varė atgal į Suomiją, suomiai lakūnai. Ir ten jis nkrito, lakūnai žuvo. Dabar čia paminklas, kurį gausiai lanko suomių baikeriai.

863.JPG

[augism]

Čia istorijos pabaiga, ir tie kas skaitė nuo pradžių matė, kaip aš atauginau barzdą. Nes skusti barzdos kelionėje negalima. Lis!
Visą kelionę nelijo, nors net kelis kartus aš įvažiavau į šlapio asfalto ruožą, tai reiškia, palijo 10 min. iki man atvažiuojant. Va ką reiškia nesiskusti!

Kelionė varginanti, bet labiausia aš džiaugiausi savo sprendimu mopedu važiuoti vienas. Labai nedraugiškai kalbu, bet ten, kur du ar trys kapitonai, nuolat kyla nesutarimų dėl maršruto ar važiavimo stiliaus. Dažniausiai būna taip, kad kažkuris nori kuo greičiau aplėkti. O aš važiavau savo malonumui. Aš norėjau pasivažinėti, pamatyti Estijos pajūrį, ir man tai pavyko su kaupu.

Gedimų aš beveik nepatyriau, nors buvau pasiėmęs daugybę įrankių. Net ir suktuvą, bulgarkę, daugybę raktų...

865.JPG

Prisireikė tik to, ką turėjau mopede, o ten visai nedaug. Raktas 10 ir 13, atsuktuvas, žvakės raktas, žvakė. Dar pučiau orą. Prisiveržiau duslintuvo alkūnę.

Grįžus namo paaiškėjo, kad bake jokio vamzdelio nėra, o džeržgesis buvo dėl atsilaisvinusio bako tvirtino, tiesiai po kiaušiukais. Prisiveržiau, ir tiek žinių.

Nors planavau prasukti 2000 km, gavosi "tik" 1500, bet tai visai kas kita, nei buvo aplink Lietuvą (1400 ar 1300 km), nes ten mes lėkėme, o čia, aš lėkiau tik pirmas tris dienas. Po įvažiavimo į Saaremų salas mėgavausi kelione, ir labai gerai pailsėjau. Mopedo max greitis gali būti 60 km/h, bet aš važiavau komfortabiliu 47 km/h greičiu.

Nuoširdžiai dėkingas savo techninei pagalbai, Danieliui ir Olhai, kurie mane lydėjo automobiliu. Mes nei karto nesusipykome, ir labai gerai praleidome laiką. Kol kas naujos kelionės nevilioja, bet aš tiksliai žinau, kad tai laikina. Ir net šiuo metu mintyse kirba idėja... svajonė, tikslas - su mopedu Simson nuvažiuoti į Vokietiją, tų laikų Rytų Vokietiją, į Suhl miestą, kur IFA gamykloje buvo gaminami Simson mopedai. Bet veju tą mintį... kol kas pagyvensiu prisiminimais kelione į Narvą.

Norintiems pakartoti maršruta prašau man rašyti. Turiu detalų suplanavimą Googlemaps, su visais objektais, be to, su objektų aprašymais iš interneto. Tamreikėjo nemažai laiko. Surinkta metodu "visko per daug", tai reiškia, bet kada bet kurį objektą galima šalinti kelionės metu.

[Raimis]

Nu super sumanymas ir įgyvendinimas . Keliu kepurę ir neatmetu, kad prašysiu kelionės plano. Suintrigavo