egvis rašė:Mix'az rašė:egvis rašė:
Su laiku mazejant sio ar kito modelio egzemplioriu skaiciui, kyla esamu verte....
Tada žmonės pradeda svajot, kad tuoj atvažiuos vokietis ir už labai brangiai nupirks tuos egzempliorius, bet viskas galiausiai baigiasi tuo, kad nebelieka ko parduot.
Manau dauguma oldtaimerių savininkų įsigyja, restauruoja savo techniką ne dėl, to, kad atvažiuos vokietis ir nupirks, juolab kai restauruoji išleidi daugiau nei gali gaut.
Nesupratau, kuo ce deti tie vokieciai...pas kolega matau trumparegiskuma tiktai.... Tarkim lietuvoje yra 5 tamtikro modelio egzemplioriai , ir del tam tikru priezasciu 10 ar 20... metu laikotarpyje 3 isju tampa donorais ir sunyksta taigi lieka 2 egzemplioriai, iskuriu viena turi Tu.
Manau neatsirastu nevieno senovines technikos gerbejo-turetojo kuriam sis faktas nebutu mielas sirdziai .

Atsirastų, aš pavyzdžiui. Aš linkęs manyt, ir noriu, kad išliktų kuo daugiau egzempliorių, o tokią nuomonę, kad liktų tik keli idealūs, o kitus paleist, laikau nehumaniška ("netechnikiška" - technikos atžvilgiu). O turėjimą reto ir barngaus daikto laikau pavojum ir atsakomybe. Iš vis, norėtau kad būt visur daiktai kap prieš kokia 50 metų, tada nereiktų čia vargt ir gelbėt, būt galima kita veikla užsiimt, nes ir tep būtų gražu. Jei paskaitę šitą, sakysit, kad tada restauruotau dar kažką senesnio, tai tep nebūtų, nes man tokie daiktai kaip prieškariniai tai iš vis akmens amžius, ir gerų jausmų nekelia. Tai va, esam visi kolegos tik dėl to, kad užsiimam senovine teknika, bet priežastys, kodėl užsiimam, ir koks požiūris, labai skiriasi kiekvieno. Taigi nerekia galvot, kad visi vienodai galvoja.