suinteresuotas rašė:Manyciau, kad nereikia duminti Lietuveles, o reiketu pasidometi ar didesnis oktaninis skaicius kaip nors neigiamai atsiliepia varikliui (cia mano manymu turetu buti pagrindine "vinis"). Is teorines puses didesnis oktaninis skaicius kaip tik turetu atsiliepti ekonomijai ir geresnei traukai, nes galima truputi paliesinti misini (proto ribose) nebijant detonacijos (nes oktaninis skaicius didesnis) ka galime pralaimeti - tai nezinome senesnes konstrukcijos varikliu voztuvu atsparumo didesniam kaitrumui kuris neisvengiamai dides geriau sudegant misiniui. Cia aisku pamastymai daugiau is teorines puses, todel kad labiau priartetume prie tiesos reikia rimtu diskusiju ir argumentu (kaip suprantu dauguma siam forume apie variklius gerai ismano ir is praktines puses)
Pratęsiant teorinius postringavimus, problema turėtų būti skaidoma į dvi dalis: didelis oktaninis skaičius ir švino trūkumas, kurios faktiškai yra diametraliai priešingos.
Švinas.
Tetraetilšvinas buvo naudojamas būtent oktaninio skaičiaus padidinimui, todėl kalbant apie žemos kompresijos variklius švino trūkumas neturėtų būti problema. Žemo oktaninio skaičiaus benzine jo nebūdavo, todėl ir dabar jo neturėtų kažkodėl staiga pritrūkti. Čia kalba galėtų būti apie kokius nors Žiguliukus, kuriems jau reikėdavo aukštesnio oktaninio skaičiaus benzino, matomai, jau ir švino. Pavartinėjau/pasikonsultavau vokietukų forume, tai švino poreikis yra ne tiek tepimo reikmėms, kaip pas mus įprasta manyti, o daugiau vožtuvų lizdų apsaugai nuo ištrupėjimo prie didesnių apsukų. Matyt, švinas sudaro kaip ir paminkštinantį sluoksnelį, kad vožtuvai mažiau į lizdus trankytųsi. Kalio papildai, matyt, skirti irgi tam pačiam tikslui. Švino papildų reikia varikliams, kurių vožtuvai neturi papildomų įpresuotų plieninių žiedų, o lizdai išfrezuoti tiesiai galvutės špižiuje. Švino papildus vokiečiai naudoja Castrol firmos, pavadinimas "Castrol TBE" (čia, tikriausiai, išversta vokiškai – BE = Bleiersatz).
Mažas oktaninis skaičius.
Čia, matyt, kalba eina ne apie tokius nežymius skirtumus, kaip tarp 92 ir 95, o apie tokius variklius, kuriems reikia kokio nors 72 ar 67 benzino. Kažkur buvo parašyta, kad didesnio oktaninio skaičiaus benzinas ilgiau dega, be to, prie mažesnės kompresijos gerai neįsidega (kaip tik atvirkščiai, negu pats sakai), todėl mišinys pro vožtuvus išmetamas dar tebedegantis. Mažas slėgimo sumažėjimas darbinio takto metu irgi prisideda prie nepakankamo mišinio atvėsimo. Viskas šitas turėtų deginti išmetimo vožtuvus. Bet vokietukams tokia problema nėra žinoma. Sako, kaip tik atvirkščiai – žemos kompresijos varikliai, paprastai apatinių vožtuvų, turi dideles sudėtingos konfigūracijos degimo kameras, todėl praeina daug daugiau laiko, kol degantis mišinys iki vožtuvų nukeliauja. Didelių apsukų čia irgi nėra, vožtuvai atidaromi toliau link išmetimo takto pabaigos, todėl mišinys turi daug daugiau laiko sudegti, dujos pro vožtuvus praeina jau atvėsusios. Apie tai galima spręsti iš apatinių vožtuvų variklio garso be duslintuvo – parpia daug dusliau negu šiuolaikinis, reiškia, pro vožtuvus dujos praeina jau išsikvėpę. O pagrindinė apsaugos priemonė nuo vožtuvų nudegimo – teisingas degimo kampo ir vožtuvų tarpelių reguliavimas. Vožtuvų tarpeliai ypatingai svarbūs, juos siūlo tikrinti kas 1000 km, nes daug pavojingiau, kai šiek tiek nudegus lizdui, sumažėja vožtuvo sandarumas, tada jau viskas dega daug labiau.
