Vykdomas projektas Alfa Romeo Spider 2.0 1982 m

[Vima]

Išsipjoviau sparno dalį, kurią keisiu nauja remontine panele.

[Vima]

Vidinė ketvirčio panelė su išorine arka jungiasi omega profiliu. Buvo nelengva rasti kas galėtų tokį pagaminti, na bet šiaip ne taip dalį staklėmis, dalį rankomis pavyko pagaminti. Jo lenkimas irgi buvo nemenkas iššūkis

[Vima]

Kol geras priėjimas, tvarkiausi viską, kas neturėtų įtakos kėbulo tvirtumui (nieko daugiau nesinori pjaustyti). Ketvirčio panelės apačią kolkas palieku ramybėje, tvarkysiu kai bus sutvarkytas sparnas ir įstatyta vidinė arka. Darbo daug, nelabai patogu, o parodyti irgi nelabai yra ką

[Vima]

Turiu klausimą:
- remontinės panelė lenkimais atitinka orginalą, bet pats viršutinis kantas nėra toks aštrus, kaip kad turėtų būti. Kaip tvarkosi tokie atvejai? Špaklium?

[Vima]

Galinio rato arka man kogero dar ilgai sapnuosis. Ir viskas dėl patirties trūkumo ir paskubėjimo. Vargai prasidėjo nuo to, kad pilnas baimės bet kartu nestokodamas optimizmo išsipjoviau sparno dalį (vėliau supratau kad reikėjo išsipjauti mažiau). Įdėjau remontinę dalį, sulyginau kantus ir pagal visą žiūrėtą, skaitytą girdėtą teoriją, aušinant ir neskubant suvirinau. Siūles nusišveičiau, gavosi visai neblogai. Tačiau pakili nuotaika dingo kai nuėjau toliau nuo automobilio ir pradėjau daryti nuotraukas atsiminimui. Kuo daugiau žiūrėjau, tuo man labiau nepatiko nei kanto forma, kuri skyrėsi nuo likusios dalies,nei gauta sparno forma. Anksčiau to kažkaip nepastebėjau, čia jau matyt pakišo koją darbo su kėbulais patirties trūkumas. Viską buvo galima bandyti tvarkyti špakliaus pagalba, na bet kažkaip rankos nekilo taip ir palikti. Tad buvo nuspręsta įvirintą detalę pjauti lauk ir galvoti kaip čia dabar suktis iš padėties.
Prie šios vietos pradirbau beveik 1,5 sav. Kanto pervalcuoti neturėjau kuo, tad teko dirbti su kaltu, vamzdžio gabalu ir visomis kitomis parankinėmis priemonėmis. Vienu momentu buvo kilusi mintis kantą, nors ir sulankstytą, naudoti iš senos dalies, o iš naujos palikti tik pačią arkos briauną. Na bet šiaip ne taip jį pavyko pakoreguoti.
Tada dariausi lekalus pagal dešinę pusę ir atitinkamai bandžiau atitaikyti kairę. Dėl išpjautos detalės korekcijų tarpelis kai kur pasidarė jau nebe 1 mm, o geri 2-4, tad virinimas buvo tikrai sunkus.
Visumoje rezultatu esu patenkintas. Be špakliaus vistieks neapsieisiu, bet jo reikės jau minimaliai.

[Vima]

Sutvarkius sparną buvo jau galima įvirinti išorinę pačios arkos dalį. Bet viskas ne taip paprasta - jos tiesiog nebegalėjau įdėti, nes trugdė arba sparnas, arba arkų vidinę ir išorinę dalį jungianti detalė, kurią aš jau buvau įvirinęs anksčiau. Tai dariau su mintim, jog viskam esant atvira labai patogu prieiti, už tai dabar teko ją nugręžti lauk ir pervirinti iš naujo
Kol nebuvo išorinės arkos, buvo galima visur lengvai metalus suspausti paprastomis replėmis. Dabar jau teko naudotis visokiais ilgais laužtuvais, bandyti lysti iš bagažinės ir iš salono pusės ir t.t. Pačios išorinės arkos ir jungiamosios detalės suvirimas irgi buvo kažkas tokio. Labai mažai vietos degikliui, labai nepatogūs kampai. Nors lygtais ir susivirino, bet dėl šventos ramybės dar pridėjau ir vėliau, kai nuimsiu sparną pridėsiu daugiau taškų iš išorės. Taip neturėtų būti darant originaliai, bet šioje vietoje jų nesimatys, o ir aš ramiau miegosiu

[Geodezininkas]

Pavasarį ir man nusimato galvos skausmas kaip išbanguot skardą posparniams ir galiniams landžeronams neturint įrankių.