Užsieniečiams apie Lietuvą
Parašytas: 12 Geg 2004, 12:36
Manau ne vienas iš Jūsų turite draugų užsienyje. Dažniausiai jie paprašo Jūsų ką nors papasakoti apie Lietuvą. Taigi šis tekstukas palengvins Jums šį darbelį:
Trumpas vadovas į Lietuvą atvykstantiems Vakarų europiečiams
Geografija
Lietuva yra jūrų valstybė. Jos jūrinė siena yra dvigubai ilgesnė nei
Belgijos. Lietuvos jūrų laivynas yra apie 260 kartų mažesnis už Belgijos
laivyną (žr. Ekonomika). Lietuvos sostinė yra ne Ryga, kaip priimta
manyti, o Vilnius, kuris nėra Rusijos miestas.
Gyventojai
Lietuvos gyventojai save skirsto į dvi kategorijas: „runkelius” (toks
augalas) ir „elitą”.
Pastaruoju metu formuojasi ir trečioji kategorija – „Briuselio kopūstai”.
Olimpiadų metu visų kategorijų gyventojai vieningai palaiko šalies
krepšinio rinktinę.
Nacionalinis charakteris
Tikras lietuvis pirmam pasitaikiusiam užsieniečiui skuba pareikšti, kad
gyvenimas Lietuvoje šuniškas ir kad lietuviai – nevykėliai, o Lietuvos
valdžioje – vien vagys.
Visi lietuviai, sulaukę pilnametystės, reikalauja, kad pase būtinai būtų
nurodyta jų tautybė.
Kuo lietuvis vyresnis, tuo labiau jis tiki pasakomis (žr. Kalba).
Sportas
Kiekvienas Lietuvos gyventojas – jei ne aukštos klasės krepšininkas, tai
bent šio sporto ekspertas. Kalbėti apie krepšinį lietuviams – tai daugmaž
tas pats, kas anglams apie orą. Tai ritualas, artimas katalikų liturgijai
(žr. Religija).
Meninis skraidymas po tiltais – antra lietuvių labiausiai mėgstama sporto
šaka. Vienas lietuvis sugeba labai gerai skraidyti, visi kiti – išgerti į
jo sveikatą.
Nė vienas lietuvis nemoka žaisti beisbolo, tačiau neretas yra įvaldęs
tikslaus smūgio beisbolo lazda techniką.
Virtuvė
Lietuvoje galima gauti likusioje Europos dalyje itin retai sutinkamo
delikateso – specialaus dūmtraukio dūmuose apstingusio kiaulių poodinio
riebalų sluoksnio. Vietiniai gyventojai patiekalą vadina „lašiniais”.
Lietuvoje galioja principas: gera virtuvė – gausi virtuvė.
Lietuviai visiškai nepaiso sveiko maitinimosi principo, todėl jų
patiekalai dažniausiai gaminami iš natūralių produktų.
Geriausi lietuvių virėjai – vyrai. Maistą gamina moterys.
Miestai
Lietuvoje yra keletas miestų ir dar Kaunas (žr. Kaunas).
Beveik visi miestų gyventojai vyrai moka arti žemę senoviniu arklio
traukiamu plūgu ir pjauti žolę dalgiu, moterys – rankomis pamelžti karvę.
Dariaus ir Girėno sindromas
Lietuviai yra linkę kiekvieną darbą itin efektingai pradėti ir gana
prastai užbaigti ar palikti nebaigtą. Dažnai pasitaiko sporto ir politikos
srityje.
Keliai
Labai geri iki neįtikėtinai blogų. Sostinėje pasitaiko niekur nevedančių
magistralių. Taip pat pasitaiko kelių, turinčių gerą dangą, bet be
horizontalaus žymėjimo.
Vietiniai eismo dalyviai (žr. Eismas) puikiai orientuojasi ir be jo.
Nacionalinė idėja
Turėti Šeimininką (žr. Nacionalinis charakteris).
Religija
Lietuviai – paskutiniai Europos pagonys. Nors dabar jie Lietuvą laiko
Marijos žeme, tačiau pagonybės liekanų galima pamatyti kiekviename
žingsnyje. Daug sako tai, kad patys lietuviai savo nacionaline religija
laiko krepšinį ir garbina keletą stabų. Stabas paprastai vaizduojamas su
krepšinio apranga. Vyriausiasis lietuvių stabas yra Sabas.
Paveldas
Lietuvos paveldas yra trijų rūšių. Pirmoji – visi per iki šiol reguliariai
vykusius karus nesunaikinti pastatai.
Antroji – šlovinga praeitis. Trečioji – nešlovinga praeitis. Pastaroji
paveldo rūšis itin kruopščiai saugoma visuomenės pastangomis. Neretai jai
rodomi itin šilti jausmai.
Kaunas
Lietuviškiausias miestas. Jo gyventojai labiausiai šalyje mėgsta klausytis
rusiškos popmuzikos.
Eismas
Nesilaikyti draudžiamųjų ar ribojamųjų kelio ženklų – garbės reikalas.
Kelių policijai įtarimą kelia pabrėžtinai drausmingi ir mandagūs eismo
dalyviai. Nereikalaujantiems kvito kelių policija taiko lanksčią baudų
nuolaidų sistemą – 50–90 proc. Derėtis dėl nuolaidų dydžio privaloma.
Architektūra
Lietuvos miestų architektūroje plačiai taikomas architektūrinių kalvų
principas. Iš pradžių miestas tvarkingai „užstatomas” pastatais, tada
vidutiniškai kas 50 metų tikslingai subombarduojamas. Iš išlikusių pastatų
grupių susiformuoja minėtos architektūrinės kalvos. Kadangi pastarąjį
kartą bombarduojama buvo jau beveik prieš 60 metų, tai AK, ypač sostinėje
Vilniuje, imtos formuoti dirbtiniu būdu.
Pasaulėžiūra
Lietuvoje susikerta dvi vyraujančios mūsų laikų pasaulėžiūros sistemos: a)
nešiukšlinti, b) visas jėgas mesti šiukšlių rinkimui. Abiejų pasaulėžiūrų
šalininkams sekasi blogai.
Žiniasklaida
Lietuvos žiniasklaida pasižymi ypatingu objektyvumu.
Kiekviena šalies žiniasklaidos priemonė pateikia savą kiekvieno įvykio
versiją.
Ekonomika
Lietuvoje automobiliai negaminami. Daugiausia pajamų lietuviai gauna iš
automobilių eksporto į Rusiją – automobilių pramonės gigantę.
Kalba
Kad ir kaip besistebėtumėte, lietuviai kalba ne rusiškai, o lietuviškai.
Lietuvių kalba yra labai sena, todėl labiausiai tinka sekti pasakas.
Kaimas
Kuo labiau Lietuvoje valdžia nepaiso elementarios ekonominės logikos, tuo
kaimiečiai geriau gyvena.
Menas
Populiariausias lietuvių vaizduojamojo meno objektas – vadinamasis
Rūpintojėlis. Dažniausiai Rūpintojėlis skaptuojamas iš medžio ir vaizduoja
susirūpinusį Dievą. Užsienio ekspertai pagal tradicinę Rūpintojėlio veido
išraišką yra nustatę, kad nuo krikščionybės priėmimo laikų lietuvius
kamuoja virškinimo sutrikimai.
Trumpas vadovas į Lietuvą atvykstantiems Vakarų europiečiams
Geografija
Lietuva yra jūrų valstybė. Jos jūrinė siena yra dvigubai ilgesnė nei
Belgijos. Lietuvos jūrų laivynas yra apie 260 kartų mažesnis už Belgijos
laivyną (žr. Ekonomika). Lietuvos sostinė yra ne Ryga, kaip priimta
manyti, o Vilnius, kuris nėra Rusijos miestas.
Gyventojai
Lietuvos gyventojai save skirsto į dvi kategorijas: „runkelius” (toks
augalas) ir „elitą”.
Pastaruoju metu formuojasi ir trečioji kategorija – „Briuselio kopūstai”.
Olimpiadų metu visų kategorijų gyventojai vieningai palaiko šalies
krepšinio rinktinę.
Nacionalinis charakteris
Tikras lietuvis pirmam pasitaikiusiam užsieniečiui skuba pareikšti, kad
gyvenimas Lietuvoje šuniškas ir kad lietuviai – nevykėliai, o Lietuvos
valdžioje – vien vagys.
Visi lietuviai, sulaukę pilnametystės, reikalauja, kad pase būtinai būtų
nurodyta jų tautybė.
Kuo lietuvis vyresnis, tuo labiau jis tiki pasakomis (žr. Kalba).
Sportas
Kiekvienas Lietuvos gyventojas – jei ne aukštos klasės krepšininkas, tai
bent šio sporto ekspertas. Kalbėti apie krepšinį lietuviams – tai daugmaž
tas pats, kas anglams apie orą. Tai ritualas, artimas katalikų liturgijai
(žr. Religija).
Meninis skraidymas po tiltais – antra lietuvių labiausiai mėgstama sporto
šaka. Vienas lietuvis sugeba labai gerai skraidyti, visi kiti – išgerti į
jo sveikatą.
Nė vienas lietuvis nemoka žaisti beisbolo, tačiau neretas yra įvaldęs
tikslaus smūgio beisbolo lazda techniką.
Virtuvė
Lietuvoje galima gauti likusioje Europos dalyje itin retai sutinkamo
delikateso – specialaus dūmtraukio dūmuose apstingusio kiaulių poodinio
riebalų sluoksnio. Vietiniai gyventojai patiekalą vadina „lašiniais”.
Lietuvoje galioja principas: gera virtuvė – gausi virtuvė.
Lietuviai visiškai nepaiso sveiko maitinimosi principo, todėl jų
patiekalai dažniausiai gaminami iš natūralių produktų.
Geriausi lietuvių virėjai – vyrai. Maistą gamina moterys.
Miestai
Lietuvoje yra keletas miestų ir dar Kaunas (žr. Kaunas).
Beveik visi miestų gyventojai vyrai moka arti žemę senoviniu arklio
traukiamu plūgu ir pjauti žolę dalgiu, moterys – rankomis pamelžti karvę.
Dariaus ir Girėno sindromas
Lietuviai yra linkę kiekvieną darbą itin efektingai pradėti ir gana
prastai užbaigti ar palikti nebaigtą. Dažnai pasitaiko sporto ir politikos
srityje.
Keliai
Labai geri iki neįtikėtinai blogų. Sostinėje pasitaiko niekur nevedančių
magistralių. Taip pat pasitaiko kelių, turinčių gerą dangą, bet be
horizontalaus žymėjimo.
Vietiniai eismo dalyviai (žr. Eismas) puikiai orientuojasi ir be jo.
Nacionalinė idėja
Turėti Šeimininką (žr. Nacionalinis charakteris).
Religija
Lietuviai – paskutiniai Europos pagonys. Nors dabar jie Lietuvą laiko
Marijos žeme, tačiau pagonybės liekanų galima pamatyti kiekviename
žingsnyje. Daug sako tai, kad patys lietuviai savo nacionaline religija
laiko krepšinį ir garbina keletą stabų. Stabas paprastai vaizduojamas su
krepšinio apranga. Vyriausiasis lietuvių stabas yra Sabas.
Paveldas
Lietuvos paveldas yra trijų rūšių. Pirmoji – visi per iki šiol reguliariai
vykusius karus nesunaikinti pastatai.
Antroji – šlovinga praeitis. Trečioji – nešlovinga praeitis. Pastaroji
paveldo rūšis itin kruopščiai saugoma visuomenės pastangomis. Neretai jai
rodomi itin šilti jausmai.
Kaunas
Lietuviškiausias miestas. Jo gyventojai labiausiai šalyje mėgsta klausytis
rusiškos popmuzikos.
Eismas
Nesilaikyti draudžiamųjų ar ribojamųjų kelio ženklų – garbės reikalas.
Kelių policijai įtarimą kelia pabrėžtinai drausmingi ir mandagūs eismo
dalyviai. Nereikalaujantiems kvito kelių policija taiko lanksčią baudų
nuolaidų sistemą – 50–90 proc. Derėtis dėl nuolaidų dydžio privaloma.
Architektūra
Lietuvos miestų architektūroje plačiai taikomas architektūrinių kalvų
principas. Iš pradžių miestas tvarkingai „užstatomas” pastatais, tada
vidutiniškai kas 50 metų tikslingai subombarduojamas. Iš išlikusių pastatų
grupių susiformuoja minėtos architektūrinės kalvos. Kadangi pastarąjį
kartą bombarduojama buvo jau beveik prieš 60 metų, tai AK, ypač sostinėje
Vilniuje, imtos formuoti dirbtiniu būdu.
Pasaulėžiūra
Lietuvoje susikerta dvi vyraujančios mūsų laikų pasaulėžiūros sistemos: a)
nešiukšlinti, b) visas jėgas mesti šiukšlių rinkimui. Abiejų pasaulėžiūrų
šalininkams sekasi blogai.
Žiniasklaida
Lietuvos žiniasklaida pasižymi ypatingu objektyvumu.
Kiekviena šalies žiniasklaidos priemonė pateikia savą kiekvieno įvykio
versiją.
Ekonomika
Lietuvoje automobiliai negaminami. Daugiausia pajamų lietuviai gauna iš
automobilių eksporto į Rusiją – automobilių pramonės gigantę.
Kalba
Kad ir kaip besistebėtumėte, lietuviai kalba ne rusiškai, o lietuviškai.
Lietuvių kalba yra labai sena, todėl labiausiai tinka sekti pasakas.
Kaimas
Kuo labiau Lietuvoje valdžia nepaiso elementarios ekonominės logikos, tuo
kaimiečiai geriau gyvena.
Menas
Populiariausias lietuvių vaizduojamojo meno objektas – vadinamasis
Rūpintojėlis. Dažniausiai Rūpintojėlis skaptuojamas iš medžio ir vaizduoja
susirūpinusį Dievą. Užsienio ekspertai pagal tradicinę Rūpintojėlio veido
išraišką yra nustatę, kad nuo krikščionybės priėmimo laikų lietuvius
kamuoja virškinimo sutrikimai.