pagaliau nusprendžiau ir aš prisistatyti.
Esu 34 metų vilnietis, vardu Renaldas. Forumą pradėjau skaityti pakankamai senai, tik nebuvau prisiregistravęs, vėliau prisiregistravau, o šiandien, patapus vieno seno gero automobiliuko savininku, ir rašau.
Jaučiu, kad senstu, darausi vis sentimentalesnis, matau, kad vaikai ir jaunimas nelabai įsivaizduoja, kaip buvo gyvenama "tada", kokia svajonė buvo turėti mašiną, o ir kokios tada mašinos buvo...
Todėl ir susidariau sau mini "programėlę", kokius automobilius aš prisimenu, vairavau ir kurie man tikra sukelia daug prisiminimų.
Pirmą kartą atsisėdau už senelio VAZ 2106 ir ši mašina tapo mano "mokytoja". Dabar gailiuosi, kad nesugebėjau jos išsaugoti, tačiau tai neatrodė tokia vertybė...
Šiandien aš vėl turiu "superliuksą". Tiesa, su "liukso" varikliu, bet nieko. Iškentėsiu.
Taigi, VAZ 21061, 1977 m. gimimo, spalva - ochra (šiandien "Regitroje" ji "patapo" ruda). Važiuojanti, turinti TA. Turėjusi vienintėlius savininkus, kurie jos nesudaužė, neperdažė, o žiemas ji saugiai leisdavo ant kaladžių garaže. Ją įsigijau iš giminaičių, kuriuos pažįstų ir kurių žodžiais pasitikiu. Galų gale, bendra techninė mašinos būklė mane tikrai tenkina. Teko truputį "padirbėti", tačiau vis tik pavyko įkalbėti parduoti. Šiek tiek vidų norėtųsi atstatyti, pakeisti radijo imtuvą į originalųjį, pašalinti tas groteles prie priekinio stiklo, tačiau bent jau smarkiai nesubjaurota.
Koks keistas jausmas buvo važiuoti su šia mašina. Tarytum 20 metų atgal atsisuko. Tačiau viską prisimenu. Net ir tipinį tų metų masės atjungėją prie vairo kolonėlės be problemų suradau.
O tolimesni planai - AZLK 2140 suradimas ir įsigijimas (vis tik pirmasis nuosavas automobilis ir dar su raudonu odiniu salonu buvo:) ). Na, ir tų metų svajonių automobilis GAZ 24.
Kadangi sąlygų automobilių tvarkumui/restauravimui nelabai turiu, būtent dėl to nelabai žiūriu į "Pobedas" ar 21 "Volgas". Geros nelabai įpirksiu (vis tik jos kainuoja ir kaip hobiui yra pakankamai brangios), o nusipirkti ir palikti rūdijimui-kažkaip nesinori. Todėl ateities kartoms bandysiu išsaugoti kiek "jaunesnę" techniką.
Tai tiek trumpai apie save.
Nieko, prie progos prisiminsime senus gerus laikus, kai kas kelis metus su teptuku perdažydavome ratlankius sidabru...
