Ilgas kelias iki Sidnėjaus

[vezimas]

Šios varžybos sulaukė plataus susidomėjimo iš viso pasaulio. Spauda, radijas ir televizija kiekvieną dieną pranešinėjo naujienas iš trasos.

Ilgas kelias iki Sidnėjaus

Tarpkontinentinis ralis Londonas - Sidnėjus vos buvo paminėtas pasaulyje tapo įvykiu numeris vienas.
Šiose varžybose startavo keturi automobiliai "Moskvič" M-412. Jų patikimumas ir ištvermingumas suderintas su nauju, daug galingesniu varikliu leido tikėtis gerų rezultatų. Komanda pasirinko vidutinės klasės automobilius su 77-79 A/G varikliais kurie leido automobiliams važiuoti apie 150 km/h greičiu.
Visoms mašinoms buvo sustiprintos sankabos, sustiprintas kėbulas, amortizatoriai. Automobiliai apsaugoti apsauginėmis grotomis po priekine važiuokle, apsaugoti variklių karteriai, įdėti vakuminiai stabdžių stiprintuvai. Padidinti kuro bakai iki 75 litrų. Buvo uždėti specialūs "prieškengūriniai" lankai.
Reikia pasakyti, kad ir varžovai rimtai ruošėsi šiam lenktynių maratonui. Daugelis rinkosi galingus automobilius - australiškus Ford Falkon-GT , vakarų Vokietijos Ford 20MPS ir Mersedes-Benz 280CE. Varikliai buvo forsuoti po du karbiuratorius su specialiais išmetimo ir įleidimo vožtuvais bei alkūniniu velenu. Patyrę ralio meistrai tikėdamiesi, kad Azijos šalyse benzinas bus 80 (oktaninis skaičius ) pakelti suspaudimo laipsnį būtų buvę rizikingas dalykas. Suspaudimą degimo kameroje nuo 9,9 sumažino iki 8,6.
Lapkričio 24 diena. Centre Londono susirinko 50000 miestiečių į ralio ceremonijos atidarymą. "Avtoeksport" komandą lydėjo Tarybų sąjungos Londone ambasados darbuotojai.
Paskui du kart pasaulio čempioną Grehem Hill minutės intervalu leidosi į ralio maratono kelią. Septintu numeriu startuoja pirmasis "Moskvič". Už vairo Aleksandras Ipatenko, daugkartinis stambių sportinių varžybų dalyvis. Ekipažo mechanikas Aleksandras Trehin dirbantis "Moskvič" automobilių bandytoju. Pradedant 1958 metais jis dalyvauja visuose Sąjungos raliuose. Lvovo taksistas E. Baženov ekipažo šturmonas - šalies ralio čempionatų prizininkas. Visi trys yra sporto meistrai.
Devynioliktas numeris. Šioje mašinoje neišskiriama ralio pora Sergėjus Tienišiev ir Valentinas Kisluih. Abu dirba "NAMI" bandytojais, abu sporto meistrai, daugkartiniai sąjunginių ir tarptautinių varžybų dalyviai.
Dvidešimtas numeris. Pirmasis vairuotojas sporto meistras Emanuelis Lifšic. Jis šalies rinktinės narys, nekartą atstovaves atsakinguose tarptautiniuose turnyruose. Šturmonas V. Šavieliov, o "Avtoeksport" inžinierius-mechanikas Valerijus Širočekov.
98 numeriu "Moskvič". Šturmonas Ūno Aava, Talino auto remoto gamyklos vyriausias technologas. Estijos sporto meistras yra vienas iš pirmųjų TSRS ralio čepionų. Šalia jo Jurijus Lecovskij, taip pat sporto meistras, AZLK vairuotojas bandytojas. Buvęs TSRS ralio čempionas.
Šie ralio meistrai dalyvavę Suomijos, Graikijos, Monte-Karlo, Lenkijos įvairiose varžybose. O šiam ralio maratonui ruošėsi iš anksto. Emanuelis Lifšic išanksto pravažiavo dalį Azijos trasos. Ūno Aava išbandė Australijos trasą.
Lapkričio 25 diena. Visi 98 ekipažai keltu persikėlė per Lamanšo sąsiaurį ir atvyko į Paryžių. Ketvertas "Moskvič" važiuoja viena darnia grupe šiek tiek aplenkdama grafiką. Turinas ( Italija ) Čia sužinome, kad "Moskvič" numeriu 98 yra atsilikęs. Greičių dėžės keitimas ir jų ekipažas turi 24 vėlavimo minutes bei 24 baudos taškų.
Lapkričio 26 diena. Į Belgradą ( tuometinė Jugoslavija ) atvykstame diena. Ralio dalyvių gretos praretėjo. Keletas mašinų patyrė avarijas. Trasoje liko 95 ekipažai.
Lapkričio 27 diena. Mes Sambule ( Turkija ) Europa liko užnugaryje. Pamaina geram orui kuris buvo Jugoslavijoje ir Bulgarijoje, atėjo rūkas ir lietūs. Turkijoje iškrenta dar vienas ekipažas - B. Soderštrom ir G. Palm. Žemas benzino oktaninis skaičius Ford-Kortina-Lotus variklio gedimo priežastis.
Tikras trasos išbandymas maratonininkų laukė atkarpoje Sivas - Erzindžan. Lietus slidus ir purvinas kelias. 292 kilometrus bekelės reikėjo įveikti vidutiniu 105,5 kilometrų per valandą greičiu.
Po Erzindžano išryškėjo lenktynių lyderis. Juo tapo R. Klark ( Ford-Kortina-Lotus ). Paskui ji ėjo Ž. Stepler ( Ford-20MRS ) ir L. Bjenik ( Citroen-DS21 ). Vienas iš lyderių - S. Zasada dėl stabdžių vamzdelių gedimo pavėlavo 28 minutes ir liko šešioliktas. Tarp Tarybinių lenktynininkų sekėsi geriausia "Moskvič" numeriu 19 jis tarp visų dalyvių 46 taškai.
"Moskvič" save veda nepriekaištingai. Jis prie didelio greičio gerai laikosi ant kelio. Puikiai dirba variklis - geru žodžiu paminėsime Ūfimskio variklių gamyklą.
Lapkričio 28 diena. Įvažiuojame į Irano teritoriją. Trasoje pirmas sniegas. I Teherana vedą geras kelias. Važiuojame lenkdami grafiką - reikia sudaryti laiko atsargą, kad galėtume patikrinti mašiną prieš sunkų etapą Teheranas - Kabulas.
Mūsų laukia 2408 kilometrų akmenuoto kalnų kelio, kurį reikia įveikti per 23 valandas, kad atitiktume vidutiniam 105 kilometrų per valandą greičiui. Įsivaizduokite sau, kad per para laiko jums reiktų "nulėkti" iš Maskvos iki Simferopolio ir atgal. Ir tai yra nelengva. O dabar pagalvokite, kad vietoj asfaltuotos autostrados mašina lekia kalnų tarpekliais, įšokdama į duobes, šokinėja per tramplinus. Aplinkui vien dulkės, pilna skaldytų aštrių akmenų. Štai tokiu keliu mes naktį išvažiavome iš Teherano.
Mažinti greičio neina. Į priekį ir tik į priekį.
Nežiūrint į siaubingą kelio dangą, jaučiamės puikiai - būtent tokiose sąlygose pilnai atsiskleidžia "Moskvič" patikimumas. Bet staiga nukrito variklio tepalo spaudimas? Netikėtas akmuo pramušė karterį, artimiausiame aptarnavimo punkte užviriname pramuštą karterio skylę, bet už 50 kilometrų, po šuolio per dvigubą trampliną karteris vėl pramuštas. Dabar be suvirinimo aparato neapsieisime. Laimiai netoliese pasitaikė dirbtuvės. Atsukame priekine važiuoklę, statome karteri ir pirmyn į kelią.
Lapkričio 29 diena. Nežiūrint į dideles mūsų pastangas vėluojame šešias valandas. Kaip tik tiek laiko buvo skirta poilsiui Kabule. Šis laikas mums tik simboliškas. Poilsio laiko dėka mes vos spėjame startuoti. Tęsiame judėjimą džiaugdamiesi mašinos paprastumu ir stengiamės negalvoti apie ką tik uždirbtus 360 baudos taškų. Mes buvome ne vieni šiame etape, baudos taškų gavo visi ekipažai įskaitant ir trejetą lyderių.
Iškarto po Kabulo dalyvių laukė paskutiniai išbandymai Azijoje, 76 kilometrai atkarpos iki Sarobino. Siauras vingiuotas kelias, kanų tarpekliai, akmenys, akmenys, akmenys ir visa tai reikėjo įveikti per vieną valandą.
Lapkričio 30 diena. Naktį atvykome į Sarobi. Iki čia pasiekė 85 mašinos. Mes visi sergame už lenkus, bet sužinome, kad "Zasad'os" ekipažas gavo dar 12 baudos taškų. Aštrūs akmenys perplėšė dar dvi padangas ir į kontrolinį punktą mašina atvyko su gaurais vietoj priekinės kairios padangos. Rezultate Subeslavas turi 40 taškų ir 16 vietą.
Imame kursą lik rytinio Pakistano. Važiuojame tirštose dulkėse. Mes su Lifšicu vairuojame pasikeisdami. Sunkesnėse atkarpose už vairo sėda porininkas, o aš šturmonauju. Netenka miegoti kelyje. Pasiseka tik trumpam numigti.
Mašinoje ankšta. Mūsų ne globoje specialios gamyklų servizų grupės, kaip Fordus, Hilmanus ir Ostinus. Todėl vežamės viską: du atsarginius ratus, galinio tilto reduktorių, kardaną, priekinę pakabą su stabdžių elementais, pusašį, įrankius.
Vakare atvykome į Delį. Nežiūrint vėlaus vakaro - tūkstančiai sutinkančių. Įpratusiu žvilgsniu ieško jie akimis Fordo, Mersedeso, Citroeno kontūrų. O kokia čia mašina? Tarybiniai automobiliai sukelia didelį susidomėjimą - tai štai kokie tie "Moskvičiai", išdrysę galinėtis lygiomis daug galingesniais automobiliais.
Gruodžio 1 diena. Vidurnaktį išvykstame į Bombėjų. Teks nuvažiuoti pusantro tūkstančio kilometrų, o maršrutas drieksis per gerą dešimtį miestų. Kiekviename iš jų tūkstančiai, dešimtys tūkstančių žmonių išeina į gatvę. Apspinta automobilius stabdydami eismą: policijai vos pavyksta atlaisvinti siaurą pravažiavimą. Išvykę iš miesto stengiamės pasivyti prarasta laiką. Į Bombėjų mes atvykstame, kaip ir dauguma dalyvių, anksčiau laiko. Laiko atsargas išnaudojame automobilio apžiūrai, remontui.
Firmų mechanikai pradeda karštligišką darbą. Ant Hilmano, Fordo, Ostino automobilių atsiranda nauji mazgai ir agregatai. Varžybų taisyklės draudžia keisti tiktai kėbulą ir variklio bloką.
Mes galime pasikliauti savo jėgomis. Pakeičiame amoritizatorius, dedame "antikengūrines" groteles.
Kontroliniame punkte Bombėjuje mašinas reikia atiduoti į specialią uždarą aikštelę. Darbininkų brigada juos plauna, išleidžia iš bakų degalus ir krauna į lainerį "Čiūsan".
72 ekipažai pasiekė Bombėjų. Tarp jų visi keturi "Moskvičiai".
Gruodžio 4 diena "Čiūsan" pasuko į Australiją ir po aštuonių dienų mes išmetėme inkarą Frimatlo uoste.
Gruodžio 14 dieną. Pietr miesto hipodrome netoli Frimatlo rytinis startas. Mašinos išvažiuoja į trasą kas trys minutės. Kelias nuo Pietro iki Jūanmi užmiršto miestelio netoli buvusių aukso kasyklų ganėtinai paprastas. Bet čia užduotis - aukštas vidutinis greitis 115 kilometrų per valandą. Štai sulaukiame sunkumų, daugelis nespėja su grafiku, dulkės, dulkės. Jos pakyla ir pakimba bevėjėje aplinkoje. Dar matome priekinį mašinos antvožą ir kelis metrus kelio. Karštis beveik 50 laipsnių. Dulkės paslėpė kelio nelygūmus ir duobes. Matai lygų kelią, bet pasigirsta duslus smūgis, tai pakaba prašo pagailėti.
Temsta, apšviečiame priekyje šokuojančios kengūros siluetą. Čia jų visa didelė banda, kai kurios sveria 70-100 kilogramų, susidūrus su jomis 100-120 km/h greičiu gali būti liūdnos pasekmės.
"Maskvičius" numeris 7 susiduria su dviem kengūromis, bet ji išgelbsti apsauginės grotos. Už tai Tisčiavo ekipažas nespėjo jų užsidėti Indijoje ir dabar kaip tik jie pasigauna neapdairių gyvūnų. Pažeistas mašinos kėbulas, nors radiatorius ir važiuoklė nepažeista vis tik jie remontui sugaišta 33 minutes.
Gruodžio 15 diena. Lieik-King pravažiuotas. Iki Sedūnos pats ilgiausias etapas - 1467 km. Čia reikalaujamas vidutinis greitis 98,7 km/h. Po ratais birus žvyras, smėlis išmuštos duobės. Pas mus viskas puiku. Negalim atsidžiaugti varikliu - dirba puikiai.
Vakarui atvykstame į Kvorn iš čia prasidės sunki atkarpa. Žvyruotas siauras kelias eina per kalnų upelius, daug suktų pakilimų, nusileidimų, posukių. Kelias tikras pragaras: stambūs akmenys, išplovos, molis. Ipotenko automobilis čiuožia upės vagos dugnu - duslintuvas ir tvirtinimo detalės paliekamos Australijos žemiai prisiminimui. Aštrūs akmenys, iš tokių protėviai darė peilius ir kirvius - kelia didžiulį pavojų padangoms. Lisovskis ir Aava penki9s kartus keitė padangas. Mums sunku, bet nelengva ir ralio asams.
Gruodžio 16 diena. Ir vėl sunkus etapas iki Mienindi. Net gi pirmaujantis trejetukas kontroliai atvyksta pavėlavę. Paskutinė para tapo pačia sunkiausia.
Aštrūs akmenys pramuša karterį "Maskvičiaus" numeris 7, mes atiduodame savo atsarginį , verdą darbas mūsiškiai vėl visi rykiuotėje. Vakarėjant prasideda Australijos alpės, netikėtai į lyderio Bjenki automobilį įsirėžia sutikta mašina. Lyderis sužeistas, mašina - suglamžytas skardos lapas ir tai likus 150 kilometrų iki finišo. Pirmauja anglas su Hilman-Hantieri.
Gruodžio 17 diena. "Maskvičius" užtikrintai nugali sunkumus. Paskutinė sunkiausia naktis už mūsų, o dien visa mūsų ketveriukė finišuoja Sidnėjuje.
Tik 56 ekipažai iš 98 išlaikė ralio įtampą. Mes didžiuodamiesi pranešame, kad tarybinės mašinos su sunkumais susidorojo, ir atvyko į Sidnėjų. Visi keturi "Moskvičiai" tame tarpe trys įskaitiniai pasiekė finišą. Pažiūrim į spidometrą. Oho!!! 23500 kilometrų. Nors trasos kelias buvo tik 16000 kilometrų, prisidėjo variklio pridirbimas (apkatkė) ir kelias į Londoną.
Maratonas baigėsi. Jis turėjo tokį didelį pasisekimą, kad nuspresta nuo šiol kartoti tokius ralius kas keturis metus.
LONDONAS - SIDNĖJUS - MASKVA

Šaltinis: Za ruliom 1969m. balandis

[Raimis]

Vertimas siaubingas, baisu skaityt
Bet straipsnis įdomus

[Paulius43]

Kodas: Pasirinkti visus

Tarybiniai automobiliai sukelia didelį susidomėjimą - tai štai kokie tie "Moskvičiai", išdrysę galinėtis lygiomis daug galingesniais automobiliais

Juokas ima nuo sovietines propagandos..