zeimeris rašė:Sveikas prisistates.Papasakok apie Linkolna iš kur gavai ir kaip ?
Viename aukcijone buvau nusižiūrėjas viena tokį Cadillac'ą. Bet aukcijonas labai greit baigėsi. Aš tik nuotraukas to Cadillac'o spėjau išsisaugoti

Kai pažiūrėdavau nuotraukas, tai net širdis apsaldavo
Ir po keliu savaičiu, aš tą patį Cadillac'ą pamatau parduodama viename Lietuviškame tinklapije. Ogi pasirodo jį nusipirko vienas Lietuvis gyvenantis Amerikoje, ir jį perleido parduoti savo broliui kuris gyvena Lietuvoje.
Aišku kaina jo buvo jau didesnė, bet nedaug
Tad nutariau jį tikrai pirkti.
Susitariau su žmogeliu, kad rytoj po darbo atvešiu rankpinigius. Norėjau rankpinigius atvežti iš ryto, bet žmogelis sako "nesivargink, atvešk po darbo".
Kita dieną kai laikrodis rodė jau 17:00 aš jau sedėjau savo automobilyje ir ruošiausi važiuoti.
Bet staiga skambutis ..... ir girdžiu: "gali nevažiuoti automobylį pardaviau, atvažiavo kažkoks ponas ir davė visus pinigus iš karto".
Aš net žado netekau.
Po penkiu minučiu aš jam paskambinu ir sakau: "juk aš jums sakiau, kad pinigus galiu atvežti iš ryto, bet jeigu jus butumėt norėjas ir visus iš karto"
Jis atsiprašė, kad taip gavosi ir prižadėjo kad man suras tokį patį Cadillac'ą.
Ir po kelių savaičiu jis man atsiunčia tokio pačio Cadilac'o nuotraukas
Jis tikrai taip pat gerai atrodė, bet tik spanva jau buvo kitokia, bet nieko baisaus
Na dėl rankpinigių susitarėm susitikti savaitės begyje.
Bet ir vėl sulaukio jo skambučio ir girdžiu: "gali nevežti pinigų, automobilis Amerikoje važiuodamas į uosta padarė avarija"
Žmogelis net nuotraukas auto įvykio atsiuntė, kad jis nemeluoja
Na po kelių mėn. jis man atsiunčia dar kelias nuotraukas automobilių kuris jis parduodą. Tiesa jis automobilių turėji ir daugiau, bet atsiuntė tik geresniu nuotraukas.
Ir tiesa sakant vienas mane labai sudomino

ir aš nutariau jį pirkti.
Automobilis dar tik buvo pakeliui i Lietuvą
Aš jau pamaniau, kad jis taip ir nepasėks Lietuvos

gali nuskesti su laivu ar dar kas nors atsitikti
Bet po keliu savaičiu aš ir vėl sulaukiu jo skambučio. Bet šį kartą jau sako : "atvažiuok pasiimti savo automobilio"
Aš kiek imanydamas greičiau ten nulėkiau.
Ir tik atsisėdes už vairo supratau, kad tai realybė ir kad automobilis tikrai jau pasėkė mano rankas
Kartais pagalvoju, gal taip ir turėju buti? Gal tik jis ir buvo man skirtas?

O kitiems nebuvo lemta pasiekti mano garažo
Bet ir gerai, nes mes jau labai susidraugavom
P.S. Štai tokia trumpa istorija apie mano Lincoln'ą, kaip jis atsirado pas mane
