Naujos Vilnios kompresorius ir smeliavimas: ar suderinama?

[Minde.r]

Jei šiluminė apsauga veikia, ji paleidimo metu turi atjungt kompresorių. 4 kW lupa 8 A.

Tinkamai parinkta ir sureguliuota šiluminė apsauga neturi atjungti paleidimo metu...

Taigi, todėl kad taip neatsitiktų 4 kW varikliui statoma 10 A šiluminė rėlė. Bet, tai tuščios kalbos, jei veikia šiluminė ir kompresorius dirba tvarkingai.

Taip daro diletantai... Jau vien dėl to, kad 10A šiluminių nebūna (nekalbu apie senienas), būna nuo...iki.

[vmantas]

Taip prisipažinsiu šitoj sferoj diletantas esu.
Ne gi teks universitetą baigti, kad kompresorių susitvarkyti...
Tiesiok taikau ką turiu, kolegų patarimais bei bendruoju fiziko išsilavinimu bandau vadovautis...

[Black]

Vmantai, ar nepyksi, kad įlįsiu su savo gaminiu į tavo temą? Nusprendžiau pasidaryti rimtesnę smėliasrovę (jeigu taip galima pasakyti ) Pradžiai - rezervuaras smėliui. Tam panaudojau automobilinį dujų balioną. Konstrukciją bandžiau kopijuoti nuo internete demonstruojamų įrangų. Visas mano materialus "kliedesys" pagrįstas tuo, kad visi ortakiai bus 3/4 colio. Taip pat drėgmės rinktuvą pagaminau su tokio paties diametro išėjimais (ta prasme, didelio pralaidumo). Pradžiai bandysiu sujungti du N.V. kompresorius, tačiau iki tol dar reikia pasigaminti šaldytuvą.

[vmantas]

Oi prašom, prašom! Labai malonu, kad vis daugiau rimtų ekspertų prisijungia!

Aš dar iki smėliavimo įrangos nepriėjau 2 N.V. kompresoriai priparkuoti garaže Pradžioje bandysiu su pistoletu, bet sužinoti apie rimtą smėliasrovę tikrai įdomu.
Taigi užsiminei, tai papasakok šiek tiek daugiau apie rimtąją smėliasrovę.

Rezervuaras smėliui:
- automobilinis dujų balionas. O jis viršuje uždaromas ar lieka atviras?
- kaip konstruojamas drėgmės rinktuvas? Jei suprantu teisingai - tai ta talpa šalia baliono, kas ten viduje?

Dar vienas klausimėlis kas dar sudarys smėliasrovės sistemą?

įdomu, įdomu

[Black]

Gerai, pradėsiu nuo drėgmės rinktuvo. Pabraižiau tiesiai ant nuotraukos. Raudonomis linijomis pavaizduota vamzdis vamzdyje. Vidurinį padariau atitinkamai 3/4 colio, o viršutinis apgaubia vidurinį kaip sijonėlis. Geltonos linijos - dvi sparnuotės oro srautui įsukti ir, tuo pačiu, susidariusiam kondensatui ištaškyti ant kolbos sienelių. Mėlynos - oro srauto kelias. Taigi, oro srautas patenka į kolbą, preidamas pro sparnuotes įsisuka ir ištaško kondensatą ant kolbos sienelių. Kondensatas nubėga į kolbos dugną, oras toliau eina per vidurinį vamzdelį ir išorėje pasiskirsto į smėlio rezervuarą, sudarydamas viduje slėgį, bei į žarną su purškikliu.
Rezervuaras. Vienas baliono galas nupjautas ir privirintas atvirkščiai. Padaryta skylė smėliui užpilti. Viduje sumontuotas kamštis, kuris, pagal idėją, turėtų nuo oro srauto pasikelti ir, slėgiui kylant, užkimšti skylę.

[Black]

Tai kaip ir viskas kol kas. Tiesa, šaldytuvas. Galvoju panaudoti skalbimo mašinos būgną ir viduje įmontuoti varinį 3/4 colio vamzdį orui. Per talpą paleisiu vandenį iš vandentiekio. Tačiau neduoda ramybės vienas dalykas - kokio ilgio "varioką" raityti, kad šaldymo efektas būtų pakankamas? Tris, penkis metrus?

[zil130]

Sparneliai sukuria sukurį kurio pagalba įsuktas oras labai efektyviai atskiria didžiają dalį kondensato. Tai vadinama cikloninis atskiriklis. Paprastai (gamyklinis) panašiai ir atrodo. Nežinau kas Black konsultuoja, bet kol kas grybo nepjauna.
Dėl šaldymo tipo sausintuvo. Paprastai gamyklinis sausintuvas užtikrina suspausto oro rasos tašką +3laipsnių C. Šaldant iki žemesnės temperatūros kondensatas užšals ir virtęs ledu sugadins sausintuvą, arba paprasčiausiai užsikimš ir oras per sausintuvą nepraeis.
Paprastesnis būdas pasigaminti ABSORBCINĮ sausintuvą. Tai yra slėginis indas pripildytas adsorbento. Perėjęs per jį oras išdžiūsta. Bet, sausintuve kaupsis drėgmė ir adsorbentas taps taip pat šlapias ir nebesausins. Tuomet adsorbentas keičiamas nauju arba iškaitinamas.
Panašaus tipo sausintuvus gamino Naujojoj Vilnioj. Esu matęs daugelis dažyklų naudoja.
Dar vienas ir gana plačiai paplitęs sausinimas yra ADSORBCINIU būdu.
Principas panašus kaip ir absorcinio sausintuvo, tik ten yra dvi talpos kurios pakaitomis sausina orą. Viena kolona sausina, kita tuo metu regeneruojasi, regeneracijai (išsidžiovinimui) naudojamas sausas oras, taigi pats sausintuvas sunaudoja apie 15-20 % sauso oro.
Bet jums lieka 80% sauso oro, kurio rasos taškas gali būti iki -70 laipsnių C.
P.S. Black ir kitus perspėju atsargiai elgtis su slėginiu indu. esu matęs kaip sprogus tokiam resyveriui iš horizonto dingsta ne tik patalpa kur stovėjo resyveris. Sumontuokit apsauginius vožtuvus.

[vmantas]

Mmm, rimtas darbas! Ir išsamus pasakojimas, tikrai galima pasimokyti!

Drėgmės rinktuvo principas panašus kaip ir prie N.V. kompresoriaus gamyklinėje komplektacijoje esančiojo, jei neklystu. Aišku pralaidumas rimtesnis.

O koks tokiai sistemai pistoletas reikalingas?

Dėl šaldytuvo tai daug patirties neturiu, tačiau klausimas ar vanduo pakankamai "atšaldys" orą? O nepanaudojus tam tikslui kokio dėvėto šaldytuvo sistemos ar poros? Nereiktų su vandeniu žaisti... Bet gal yra daugiau patirties turinčiųjų ir bandžiusiųjų?

[Rudge]

Tokią pačią smėlio talpą (kaip Black) esu pasidaręs. Nežinau ar bandei savąją, bet mano nelabai norėjo dirbti. Pabandęs numečiau. Nežinau kokia problema buvo, bet prastai ėjo smėlis. Galėjo būti dvi priežastis. Drėgnas smėlis arba trišakis po talpa su stačiu kampu. Bandysiu perdarinėti. Vamzdžius sujungsiu aštriu kampu, kad atsirastu smėlio traukimas, šiokia tokia inžekcija. Dėl sausintuvo kondensato kranelio. Tokiose vietose naudoju apsaugini vožtuvą, nereikia sukinėti ir sausintuve pastoviai minimumas vandens, nes viską išbezda.

[Black]

Ačiū, zil130. Teorija man labai pravers - aš tik ne viską suprantu apie tuos rasos taškus , bet manau laikui bėgant viskas susistos teisingai. Klausimas dėl mano planuojamo šaldytuvo. Kiek jis galėtų būti efektyvus? Ar užtektų valandai kitai darbo (turiu omeny kol pradės nebekondensuoti)? Ar pratekantis vanduo iš vandentiekio tinkamas sprendimas šaldymui? Baliono suvirinimą dėl viso pikto padvigubinsiu - siūlę dar kartą pervirinsiu, o šiaip pats balionas nėra pažeistas
Rudge, tiesą sakant, norėčiau labai tikėti, kad nereikės numesti visko į kampą . Dėl vamzdžių stataus kampo - kiek žiūrėjau internete demonstruojamas talpas matosi, kad yra ir smailiu ir stačiu kampu jungiama. Pradžiai pasirinkau lengvesnį variantą . Aš taip suprantu, kad slėgis talpoje prispaudžia smėlį, t.y., susidaro pastovus slėgimas talpoje, o smėliukas pastoviai byra į praeinantį apačioje vamzdį ir yra nunežamas į purkštuką. Na, čia aš taip įsivaizduoju . Klausimas - ar gerai bus jei žarna į purkštuką taip pat bus 3/4 colio? Gal užtektų 1/2? Kokio ilgio žarna į purkštuką galima? Taip pat būtų gerai sužinoti purkštuko konstrukciją, kad nereikėtų "badymo" principu daryti atradimų .