Moderatoriai: Baronas, Moderatoriai
Backlazhanas rašė:Ledūklis rašė:
Iš vis tie rankiniai stabdžiai nieko gero. Užtai bėginių ir nepripažįstu.
Šiais laikais jau būna dviračių ir su hidraulianiais diskiniais stabdžiais kurie taipogi spaudžiami rankomis.
TeisingaiSenator rašė:Backlazhanas rašė:Ledūklis rašė:
Iš vis tie rankiniai stabdžiai nieko gero. Užtai bėginių ir nepripažįstu.
Šiais laikais jau būna dviračių ir su hidraulianiais diskiniais stabdžiais kurie taipogi spaudžiami rankomis.
Užtai kaina to mineralinio skysčio hidrauliniams stabdžiams 80LT. Kuo mažiau navarotų, tuo geriau
Man MMVZ aist su visai to meto navarotais genda ir genda,su stabdžiais tai irgi problemos,o užtat penza paprasta ir MMVZ sulankstomas(paprasti be jokiu navarotu)neužmušami 
.
Dėl ratu minkštumo tai jo jie minkštoki,bet ir su kreivais geriausiai važiuojasi dėl remo gali bobutėm papasakot,jis yra storas,tvirtas ir plieninis,tu davai man paprasta vamzdį plieninį taip ant kelio sulenktadas1991 rašė:Nereikia lyginti tarybinio sputniko ar turisto su šiuolaikiniais ar net tuometiniais vakarietiškais.
Rusiško ratai minkštumo kaip sviestas, rėmą galima ant keliuko perpus perlenkti, rankenėlės išklera ir barška jau po kelių tūkstančių kilometrų, bėgių permetimo rankenėlės taip ir nepavyksta gerai sureguliuot, rato stipinai cinkuoti, dėl ko surudija greit ir tada jau nei ištiesinsi, nei be karpymo nuimsi. Beto, kaip pastebėjo vienas dviračių sporto meistrų, kadaise laisvalaikiu tokia technika važinėjęs, net sovietmečiu visi rimtesni dviratininkai keikėsi nuo tokios technikos, mat kas 500km tekdavo perrinkinėt, jei nenori sustot. Sportui nei start šose, nei čempion šose beveik nenaudojo, kas gudresnis, iš "po blato" pavykdavo gauti draugų-komunistų italų gamybos Colnago. Bet, atitinkamai susitvarkę ir tuos tarybinius, chebra tikrai puikiai važinėja.
Iš atsarginių detalių, nusirankiuotų Norvegijoj šrote, susirinkau dviratį. Važiuoju visur, kur reikia: į darbą, mokslus, miestą, "pas mergas", mišką, pelkę, į ežerą(vandenį), į turistinį žygį 1000km. Važiavimas nepasikrovus beveik visad agresyvus, nes taip smagiau. Šokau nekart nuo 0.5m aukščio, paprastų VIENGUBŲ ratlankių nesulanksčiau. Turisto iškart kiaušinis būtų ar lūžtų per siūlę. Kartais reikia pataisyti, bet važinėjant žiemą per ledą ir 0.3m pusnis (darbas, reikia važiuoti kasryt, nesvarbu kas už lango) nuo lietuviškų kelių produkto net neržaveika surudija :) Praminu per metus apie 5t km, užtenka perrinkt dukart ar dar rečiau. Jei baisiai šlapi orai, kartais tenka papildomai persirinkt stebules dėl majonezo (jos apie 90 metų, seno tipo, be "salnykų"). Taip kad apie šiuolaikinės technikos prastumą teigti nereiktų.
Apie kinietišką techniką iš senukų ar maximos nekalbu, tokiu atveju sovietinis tikrai geriau. Sovietinis rėmo geometriją apynormalę turi, nes kopijuotas, ko kiniečiai nesugeba padaryt.
Dėl stabdžių, ką jau ką, bet Sputnikas tikrai juos gerus turi, problemų neturėdavau, stabdydavo super, jei gerai sureguliuoji. Nuo amžiaus platsmase virtusios kaladėlės nėra toks reikšmingas dalykas, nes tų stabdžių geometrija leidžia galingai suspausti. Pabandyčiau pirma nusiriebalinti su 646 ar acetonu ratlankius, su peiliu išlyginti kaladėlių paviršių, tuomet ir jas nuriebalinti ir sušveisti. Dedant reikia sureguliuoti, kad kaladėlės paviršius stovėtų tiesiai į ratlankio stabdymo paviršių. Jei visai akmeninės, praverstų pasikeisti. Taip pat, itin didelė svarba - trosai ir šarvai. Jei ilgai nejudinta arba ilgai naudota - tikrai pripuvę. Pasikeisti viską ar bent išsiardyti ir gerai susitepti. Kartais po trosų tepimo atsigauna nuo "vos stabdymo" iki "čiuožimo vos prilietus rankenėlę".
Manau, ir gerb. Ledūklis bus susidūręs su rankinių stabdžių problemomis ir jų nemėgstąs tik dėl priežiūros trūkumo. Rankiniai stabdžiai sudėtingiau, bet žymiai patogiau. Su kojiniais neprasuksi pedalų atgal iki reikiamo lygio pravažiavimui pro siaurą tarpą, gerai nepaguldysi į posūkį, sunkiau tinkamai dozuoti stabdymo jėgą, tinka tik galui ir tai padaro sudėtingesnę ir sunkesnę stabulę. Plius, nebūna su išoriniais bėgiais. Yra žmonės, važinėjantys be bėgių ir jų nemėgstantys. Bet man tai lygu, kaip mašinoj įmestum trečią bėgį ir svilintum sankabą nuo kiekvienos sankryžos bei nevažiuotum daugiau 80kmh. Kas naudoja dideliems asfaltkeliams mieste ar užmiesty galiu suprasti, kaip sistemos paprastumą ir pigumą, bet vistiek kiekvienąkart stumtis į parodos ar net savanorių kalną pats negalėčiau. O priežiūros net pigi sistema (nekinietiška) daug nereikalauja ir negenda. Taip pat ir tarybinė.
Va kokį laišką parašiau. Atsiprašau už išsiplėtimą
Vo vakar variau su desna sulankstoma miske per iškasta duobe ir tik nusi leidau iškarto buvo medžio šaknis tokia nebloga ir iš kokio 15km ir ju jau ir taip sulenkta pr. šake ir sugadinta padanga vienoj vietoj nusimontavus kaliaus pats nuo dvirko nuskridau nieko nei rėmuj nėi šakei nei ratlakiui nei padangai nenutiko.dėl sureguliavimo tai mas man ant mmvz aist tik 1 bėgi sunkiai meta o visus kitus tai tik čik ir permeta kaip pas draugą ant deore simflekso su bergamont dviračiu 
.Dėl stipinų rūdyjimo irgi gali tom pačiom bobutėm papasakot ta desna kur aukščiau rašiau min. 3 metus pragulėjo metalo krūvoj po sniegu,po lietum ir nei 1 rūdelės ant stipinų.Žinai toks jausmas pasidarė,kad tu nei mašinos nei motociklo neturi.Įdomu kaip tu su dviračiu mergas kabini .Po druskų tau garantuotai turėtų visas dviratis surūdyt,lašą nuo batų druskuotų ant įrankio kažkokio apteškiau,žiuriu ryte taip taškais ir aprūdyjo 
.Pats su penza daug kartų nuo viskokių 30cm bordiūrų daužiausi ir nieko neatsitiko,nors iš trenksmo tai toks jausmas buvo,kad tikrai kažką sulaužiau ar padangą nusprogdinau.Dėl pedalinių stabdžių tai daug papraščiau nereik beveik prižiurėt elementariau(ne stebulei,o iš lauko)užpakalinio rato ardymas milijoną kartų paprastesnis,dėl greičio tai draugas su mmvz bebėgiu ar aš su penza savo visus statom ir pas kuriuos 21bėgis ir 28bėgių pavyksta apdėt,jei sugebi tai į posukį neblogai įsinešt užkirtus gali,į kalnus beveik visus užmint galima tik kojų reik stiprių .nieko ižeist nenoriu.
