Vakuuminio siurblio/ metalinių dalių liejimo įrangos gamyba

[Vairuotojas]

metalas nepateks iki resyverio niekaip, nes ten kur mano piešinyje NR 3 bus dedama gipsinė forma su detalės ertme gipse ir kaip pili lydyta metalą i tą gipsinę formą tuopat metu reikia sudaryti vakuuma po gipsine forma, kad metalas užpildytų visus plyšius taip gaunama metalinė detalė gipse..
Ar jūs tikrai galvojate naudoti liejimui gipsinę formą? Žalvario arba bronzos lydymosi temperatūra nuo 700 iki 900 ºC. Supylus tokios temperatūros metalą, gipsinė forma mano įsitikinimu privalo sprogti dėl likutinės drėgmės. Kiek žinau liejimui naudojamas specialus formų mišinys, arba liejant po slėgiu- plienas.

Pagarbiai

taip, yra naudojama spec. masė, bet aš ją vadinu gipsu, nes labai panaši

[minde]

Būna naudojamas trombuotas juodžemio ir kvarcinio smėlio mišinys, jeigu gerai pamenu. Norint padaryti tuščias ertmes, dedamas iš molio pagamintas gurgutis. Tuomet formose padaromos liečių sistemos, ir per jas pilamas skystas metalas.

Va taip tai suprantu – forma turi būti akyta kaip rėtis, kad oras koštų kiaurai ir sutrauktų metalą.

[tadas1991]

O kuom blogai paprasčiausias formos užpylimas rankomis? Nereiktų jokių sunkiai pagaminamų ir brangių sistemų. Dauguma skulptorių patys liejasi viską rankomis arba, jei neturi galimybės, atiduoda į pramonės cechus. Gaminant detales pramoniniu būdu, tai žinoma žymiai greičiau ir patogiau, kai viską už tave padaro sistemą. Bet jei reikia nedidelių detalių, tai manau pasidaryti visai nesunku. Gal net ir tigelio tikro nereiktų.

Kas dėl formos, kurie klausė. Vairuotojo vadinamas gipsas yra Gipso ir šamoto mišinys atitinkama proporcija, kuri dažniausiai nustatoma iš akies. Tada forma apie parą ar bent 12h kaitinama 600C temperatūroje, kad visiškai išdžiūtų ir išdegtų gipsas. Finale gaunam baltą su rožiniu atspalviu karštą, džiovintais grybais kvepiančią formą, kurios kietumas dar mažesnis už kreidos. Atliejus, kalant plaktuku per lietį, byra gabalais.
Kitas būdas, liejimas į žemę. Žemės, smėlio (nebūtinai kvarcinis, bet smulkus persijotas) ir cukraus mišinys. Šis būdas dažniau naudojamas aliuminiui lieti. Pažiūrėkit senų variklių ir kitų aliuminių masyvių dalių nedarbinius paviršius, grublėti.

[Vairuotojas]

O kuom blogai paprasčiausias formos užpylimas rankomis? Nereiktų jokių sunkiai pagaminamų ir brangių sistemų. Dauguma skulptorių patys liejasi viską rankomis arba, jei neturi galimybės, atiduoda į pramonės cechus. Gaminant detales pramoniniu būdu, tai žinoma žymiai greičiau ir patogiau, kai viską už tave padaro sistemą. Bet jei reikia nedidelių detalių, tai manau pasidaryti visai nesunku. Gal net ir tigelio tikro nereiktų.

Kas dėl formos, kurie klausė. Vairuotojo vadinamas gipsas yra Gipso ir šamoto mišinys atitinkama proporcija, kuri dažniausiai nustatoma iš akies. Tada forma apie parą ar bent 12h kaitinama 600C temperatūroje, kad visiškai išdžiūtų ir išdegtų gipsas. Finale gaunam baltą su rožiniu atspalviu karštą, džiovintais grybais kvepiančią formą, kurios kietumas dar mažesnis už kreidos. Atliejus, kalant plaktuku per lietį, byra gabalais.
Kitas būdas, liejimas į žemę. Žemės, smėlio (nebūtinai kvarcinis, bet smulkus persijotas) ir cukraus mišinys. Šis būdas dažniau naudojamas aliuminiui lieti. Pažiūrėkit senų variklių ir kitų aliuminių masyvių dalių nedarbinius paviršius, grublėti.

Rankom netinka, nes metalas nepasiekia visų kampų formoje (ji vadinasi anka) papraščiausiai jis nebėga ir laikosi formos viršuje, kas kad skystas, bet netakus yra. O jei vakumas traukiamas tai metalas užlieja visus plyšius idealiai ir greitai kol neatvėsta.
Jau bandžiau lieti centifūginiu būdu, kaip metalas iliejamas į anką iš inercijos, sukantis ratu ankai. bėda ta kad taip gaunamos nedidelės detalės liejant tokiu būdu.

[mikode]

"Rankom netinka, nes metalas nepasiekia visų kampų formoje (ji vadinasi anka) papraščiausiai jis nebėga ir laikosi formos viršuje, kas kad skystas, bet netakus .........

Mano žiniomis lietis formuojama iš formos apačios (metalas į formą pilamas ne tiesiogiai iš viršaus, bet kyla iš apačios), visuose formos kampuose ir viršutiniuose taškuose formuojamos orlaidės, kad pasišalintų oras ir metalas galėtų užpildyti visą formą.
Isivaizuokite, kad maudymuisi skirtą vonią užpilinėjate vandeniu per kanalizacijos angą (iš apačios).

Pagarbiai

[tadas1991]

Pylėm ir užpylimo anga buvo iš viršaus, liečiai betkaip, nuorintojai irgi į viršų išvesti, pats formas litavau į medžius. Viskas gražiai užsipylė ir net silikoninėm pradinėm formom darytom mažom dalim, pirštų antspaudai gaunasi. Aišku, jei neišburbuliuoja. Gal tai dėl to, kad buvo pilama į formas, kuriose norimi atlieti daiktai buvo sujungti į medį ir bendras kiekis ir kartu metalo masė ir kiekis gaunasi žymiai didesnis, nei pilant į vienetinę formą? Tigelis buvo, berods 40kg talpinantis.
Kažkur turiu dar visos mūsų praktikos montuotą video, procesas tikrai efektingas

[Vairuotojas]

Ar galima sužinoti kiek paskalių būtų jei siurblio našumas yra 7 M3 (septyni kūbiniai metrai) per valandą?
Teko matyt ebay puslapyle ant vakuumo siurblių rašo 3.5 CFM, ką tai parodo?*

*išsiaiškinau.

[imantas]

http://www.fizika.ktu.lt/reishkiniai%20 ... %206.3.pdf

[minde]

> Ar galima sužinoti kiek paskalių būtų jei siurblio našumas yra 7 M3 (septyni kūbiniai metrai) per valandą?

Tai kad min slėgis (max. vakuumas) su našumu kaip ir neturėtų būti susijęs, turėtų priklausyt nuo siurblio konstrukcijos, laipsnių skaičiaus ir t. t.
T.y., tam pačiam siurbliui bus netgi atvirkštinė priklausomybė – kuo gilesnis vakuumas, tuo mažiau siurbs, kai pasieks savo ribą, dirbs tuščiai. Ar ne taip?

Norint, kad kuo greičiau sučiulptų liejinį, matyt, reikia tiesiog didelio resiverio ir storo vamzdžio.