Atbuline eiga - į praeitį

[Linis]

http://www.press.lt/cgi-bin/Article_sk. ... ormat=0100

[Kipshas]

Atbuline eiga - į praeitį
Nr. 156 (4129)
2005.07.08
Alvydas JANUŠEVIČIUS

Istorija saugoma entuziastų. Tokia mintis gimsta apsilankius pas šiauliečius Gintą Rimkų ir Jaroslavą Gricak. Šie vyrai tikrai pamišę dėl senų originalių automobilių.


Išrinktųjų automobiliai

Gintas Rimkus domisi tik aukščiausiosios kategorijos limuzinais. Tokie dažniausiai būna septynviečiai ir, palyginti su kitais automobiliais, nepadoriai dideli.

Gintas plačiai atveria garažo duris. Matyti dviejų milžiniškų automobilių nosys. Tai ZIL 115. Vieno ilgis - gerokai per šešis metrus.

Šie automobiliai iš Rusijos parvažiavo sava eiga, tačiau keliavo pusantrų metų. „Sutrukdė problemos pasienyje ir nacionalinio saugumo subtilybės, - pasakoja Gintas. - Įsivaizduokite, prieš perkant vieną šių mašinų, pardavėjas patarė salone tylėti, nes dar nebuvo išimta palydovinė šnipinėjimo sistema.“

[Kipshas]

Pašnekovas teigia, kad viename iš ZIL 115, kurio salonas išmuštas aksomu ir Karelijos beržu, greičiausiai važinėjo Sovietų Sąjungos lyderis Jurijus Andropovas. Tamsinti langai, šarvuotas kėbulas.

Antrasis - ne toks prabangus, bet retesnis. Tokių buvo pagaminta tik šeši. Tai aukščiausiųjų politikų palydai skirtas automobilis, kuriame sėdėdavo apsauga ir medicinos darbuotojai.

Nė vienos šių milžinų detalės negali pavadinti mažybiniu vardu. Durelės darinėjasi lengvai, tačiau greitai pajunti, kad jas vienas sunkiai paneštum.

Variklis, kaip ir daugelis aukščiausiosios valdžios limuzinų, turi dvi užvedimo sistemas, du akumuliatorius, du benzino siurblius, dvi elektros grandines. Variklio darbinis tūris - 7,6 litro, o galia - 315 arklio galių. Svoris - 3600 kilogramų.

Be galingųjų ZIL 115, Ginto garaže galima pamatyti ir kito prabangaus sovietmečio palikimo: ZIM, „Čaika“. Šie automobiliai šiek tiek mažesni, tačiau taip pat priklausė sovietinės valdžios grietinėlei. Eiliniai partijos valdininkai pasitenkindavo volgomis.

Prabangūs senukai

Labiausiai Gintą domina septynviečiai limuzinai. Tai liudija, jog automobilis buvo skirtas greičiau valdžios aukštuomenei, nei eiliniams turčiams. Kodėl septynios kėdės? Dažniausiai dvi papildomos kėdės, skirtos apsaugininkams, būna kuklesnės arba sulankstomos.

Ginto garaže kartu su sovietiniais milžinais puikuojasi 1947 metų „Rolls Royce“: „Jei ne karalienė, tai bent jau jos šeimos nariai šiuo automobiliu važinėjo - medinė apdaila, cinkuotas kėbulas“.

Gintas turi dar vieną „Rolls Royce“. Gerokai naujesnį ir restauruotą, tačiau penkiavietį.

Šį limuziną Gintas rado visiškai apleistą. Pro variklio dangtį buvo peraugęs didesnis už žmogų medis. Dabar „Rolls Royce“ jau važiuoja, tačiau varomas ne savo, o „Mercedes“ varikliu. Gintas skuba pasiteisinti: „Važiuosiu taip, kol rasiu originalų variklį“.

Dar vienas Ginto pasididžiavimas - 1929 metų laidos vokiškas „Horch“. Šiame taip pat septynios vietos. Rėmas ir važiuoklė puikiai išsilaikę.

Gintas prisipažino labiausiai vertinantis originalumą: „Replikarais vadinami seni automobiliai su naujais varikliais ir važiuoklėmis - tik brangūs žaislai. Tikras grožis - originalumas. Šiandien kažkas lengva ranka išmeta atsibodusį automobilį, kuris po kelių dešimtmečių taps neįkainojamas“.

Ratuotos istorijos

Ginto draugas ir kaimynas Jaroslavas Gricak labiau linksta į retus vakarietiškus modelius. Jo garaže - automobiliai. Rūsyje - motociklai. Namo pašonėje - retrostiliaus transporto paradas. Šiuolaikinis automobilis priverstas kęsti lietų ir šaltį, nes jis - tik susisiekimo priemonė.

Garaže puikuojasi Jaroslavo „Horch“ su originaliu varikliu. Kadaise šis gražuolis priklausė Talino burmistrui. Šis automobilis atkeliavo iš Rusijos, kurioje suvaidino net keturiuose filmuose. Vienas iš tų filmų - „Skydas ir kalavijas“.

Ant „Horch“ grotelių aiškiai matyti daugeliui žinomas „Audi“ ženklas - keturi sujungti žiedai. Jaroslavas pažėrė šūsnį istorijos: „Vokietijoje susijungė keturi stambiausi automobilių gamintojai: „Audio“, DKW, „Wanderer“ ir „Horch“. Pastarieji gamino aukščiausiosios klasės automobilius. „Audio“ ir „Wanderer“ - vidutinės klasės, o DKW - automobilius liaudžiai. Po Antrojo pasaulinio karo traukdamiesi vokiečiai sunaikino visas savo gamyklas, todėl iki šiol išgyveno tik „Audio“. Gamykla šiek tiek pakeitė pavadinimą, bet pasiliko firminį ženklą“.

Užmirštas grožis

sugrįžta

Jaroslavo kieme puikuojasi vienas pirmųjų sovietinių laikų lenktyninių bolidų „Estonia“, varomas forsuotu motociklo IŽ varikliu. Lietuvoje tokių likę tik du.

Ant vejos pirmas rikiuojasi senutis „Citroen CV-7“. Tai pirmas pasaulyje priekiniais ratais varomas automobilis. Šiuos automobilius dievino Alo Kaponės gauja, o po karo - policija. Už „Citroen“ - vokiškas 1934 metų „Wanderer“.

Automobiliai - pagrindinis, tačiau ne vienintelis Jaroslavo pomėgis. „Ką tik remontavau motociklą“, - pašnekovas veda į rūsį, kuriame gausu akiai neįprastų modelių: BMW, DKW, „Zundap“.

Labiausiai Jaroslavas didžiuojasi 1938 metų gamybos „Exselsior“: „Tai sportinis motociklas. Paprastai tokius varydavo 350 kubinių centimetrų darbinio tūrio variklis, kuris išvystydavo 172 kilometrų per valandą greitį. Maniškio variklis - 500 kubinių centimetr


„Estonia“ - senas sportinis bolidas su IŽ varikliu.

[Kipshas]

Tokius „Citroen“ automobilius kadaise mėgo gangsterio Alo Kaponės gauja, o vėliau - ir policininkai.

[Kipshas]

Šiuo prabangiu šarvuotu ZIL 115 galėjo važinėti Sovietų Sąjungos lyderis Jurijus Andropovas.

[Kipshas]

Jaroslavas Gricak brangina viską, kas sena. Jo rankose senutėlis motobolo šalmas.

[laurynas400]

Paprasyciau pakomentuoti apie Al Kapones vazinejima Citroenais, kazkaip kvailokai skamba, nors tada dar nebuvau gimes, tai gal...

[Paulius43]

Aciu uz straipsni! O tas antras Zilas kartais ne universalas>???!!!!

[MAKAS]

Na seip norint del tokiu auto svaigti ir juos tureti originaslius,eksplotuoti reikia uzdirbti velniskai daug pinigu .Volgu myletojams ,tai galima sakyti neigivendinama. kekvienam pagal kisene.

[Paulius43]

Uztenka paziuret i ta beibi juokinga pavarde ir iskart aisku, kad arba mafijozas, arba daug uzkala.