Apie Vilkaviškio kolekcionierių

[Kipshas]

Detalių seniems automobiliams dar pasitaiko turguje
------------------------------------------------------------

Vilkaviškiečio Renaldo Dulinsko automobilių parke nėra labai šiuolaikiškų transporto priemonių. Trisdešimtmečio vyro kieme stovi ZIM, GAZ-21, "Moskvič-407", garaže – IŽ-49, pagamintas 1957-aisiais. Su "Volga", menančia Nikitos Chruščiovo laikus, Renaldas važinėjo daugiau nei metus. Net ir dabar, labai norint, šį pusiau antikvarinį automobilį galima išvairuoti į kelią, o motociklas rieda kuo puikiausiai.

Ne pirmas senovinis transportas

R.Dulinskas šešiolikos metų sėdo ant motociklo. Nuo tada nebuvo metų, kad jo garaže nestovėtų dviratė transporto priemonė. Vaikiną visada traukė seni daiktai. Buvo restauravęs 1957 metais pagamintą “emką”, per draugus įsigijo senučiuką IŽ. Motociklą teko išardyti, nušveisti kiekvieną varžtelį. Kybartuose už keliolika litų nusipirko prieškarinio vokiško DKW rėmą, kurio šakės tiko rusiškai technikai. Vien paruošti šią detalę užtruko porą savaičių. Vieną surūdijusios detalės pusę teko šveisti keletą dienų. Atgaivintas IŽ įsibėgėja iki 70 kilometrų per valandą. Pasak šeimininko, sureguliavus degimo sistemą, turėtų traukti daugiau. Prižiūrėti tokią techniką brangu ir reikia labai daug laiko. Vien norint pakeisti stabdžių kaladėles, kurių jau seniai niekas nebegamina, tenka pusdienį pastovėti prie varstoto šveičiant visai kitos transporto priemonės dalį, kuri vėliau bus integruota motociklan. Bet kokia padilusi įvorė, kurią tenka gaminti rankomis, pas šaltkalvį kainuoja 5–10 litų.

GAZ-21 reikia prižiūrėti

R.Dulinskas seniai svajojo apie senutę "Volgą". Traukė to laikotarpio automobilių formos. Dėdė atidavė jam nebereikalingą GAZ-21 ir krūvą atsarginių detalių. Su ja riedėjo metus, praėjo techninę apžiūrą. 2,5 litro darbinio tūrio variklis tarybinio solidumo simbolį įstumia iki 120 kilometrų per valandą. Riedėti tokiu automobiliu smagu. Netgi per duobėtą žvyrkelį sunki mašina plaukia lyg laivas. Priežiūra šiek tiek skiriasi nuo mums įprastų ne pirmos jaunystės užsienietiškų automobilių. Labai jautri "Volgos" važiuoklė. Po smarkesnio lietaus reikia nepatingėti ir įpilti tepalo į tepimo taškus, nes vanduo jį išplauna. Kasdien džiaugtis tokia mašina brangoka. Jos varikliui reikia ne mažiau kaip 15 litrų benzino 100 kilometrų. Su šia mašina sustojus mieste neretai prieina senesni žmonės, domisi, pasiūlo nuo neatmenamų laikų garaže užsilikusių detalių.

Rankomis gaminti sparnai

Renaldas neseniai nuo metalo laužo išgelbėjo "Moskvič-407", pagamintą 1964 metais. Šią mašiną savininkai jau rengėsi išvežti ir supjaustyti, tačiau už 100 litų perleido vilkaviškiečiui. Moskvičius šiek tiek rekonstruotas buvo dar tuomet, kai bet kokia mašina kaime ar miestelyje reiškė didžiulį turtą. Ankstesni savininkai rankomis iš skardos pagamino visus keturis "moskvičiuko" sparnus. Šiais laikais jaunosios kartos meistrams toks darbas būtų sunkiai įsivaizduojamas košmaras. Kol kas automobilis stovi nerestauruojamas, nes R.Dulinskas užsiėmęs kitais darbais.

ZIM-ą parsitempė per žmonos gimtadienį

Prieš porą metų vilkaviškietis už du šimtus JAV dolerių nusipirko 1953 metais nuo konvejerio nuriedėjusį ZIM-ą. Kadaise labai atsakingiems partiečiams skirtas automobilis buvo visiškai sunykęs. Kai per žmonos gimtadienį šią transporto priemonę parsitempė namo, antroji pusė susižavėjimo nepareiškė.

Renaldas neįsivaizdavo, kokios kančios jo laukia restauruojant tarybinį limuziną. Vien senos mašinos išardymas buvo pakankamai sunkus – viskas užrūdiję. Meistrai irgi nenorėjo imtis neįprasto ir sudėtingo darbo. Šiaip taip limuziną varęs sunkvežimio GAZ variklis buvo pakeistas į 2,8 litro darbinio tūrio "Nissan" "širdelę". Kiekvienas darbas su šia unikalia mašina kainuoja didelius pinigus. Už vieną detalytę, kurią reikia gaminti, meistras gali paprašyti 50 litų.

Daug modelių viename

Kai į senų automobilių fanatiko kiemą atitemptam ZIM-ui teko ieškoti detalių, pasirodė, jog seni žmonės dar ne viską išmetę iš savo garažų. Pagrindinis trūkstamo inventoriaus šaltinis – Aleksoto sendaikčių turgus. Jame Renaldas sugebėjo rasti netgi limuzino stiklus. Nepaisant intensyvių paieškų atkurti visiškai originalaus ZIM-o nepavyks. Jau dabar jame sumontuotos “Nissan”, "Volga", VAZ, "VW Passat", UAZ detalės. Šeimininkas planuoja į pustrečios tonos sveriantį gigantą įkonstruoti kombaino degalų baką, pakeisti šildymo sistemą. Tokie perdirbinėjimai – brangus malonumas. Į mašiną jau investuoti 5000 litų. Tolesni darbai taip pat nepigūs. Norint oda išmušti saloną, kuriame nesunkiai telpa septyni žmonės, reikia mažiausiai penkių tūkstančių litų.

Nori "Pobedos"

R.Dulinskas nežada apsiriboti tik ZIM-u ir "Volga". Dabar labai norėtųsi įsigyti "Pobedą", tačiau rasti padorią sunku arba už ją prašo didelių pinigų. Žmonės įsivaizduoja, jog keliasdešimt metų jų kieme rūdijantis automobilis labai vertingas vien dėl to, jog jis jau senas. Niekas nesupranta, kiek reikia įdėti lėšų ir pastangų vien tam, kad senučiukė "Pobeda" ar "Moskvič" vėl išvažiuotų į kelią.

Arūnas MILAŠIUS


(perkelta iš www.is.lt)
P.S. man atrodo apie šį žmogų neseniai per TV4 žinias rodė reportažą.