papasakosiu kokių 16-17 metų senumo istoriją, kai dar besimokydamas 11 klasėje pradėjau aktyviau domėtis senais motociklais. Buvo 2000 ar 2001 m. Jau tuo metu turėjau vieną motociklą ir tai būdavo dažna tema kalbantis su draugeliais. Taigi, vienas klasiokas tada prasitarė, kad jo senelis turi motociklą Ural (tais laikais kas antram tvarte tokių buvo). Bet ne šiaip eilinį kaimo uralą, bet naują, niekad neužvestą ir nevažinėtą. Netikėjau, nes paskui tokius gandus lakstydamas buvau jau ne kartą apsigavęs, kai vietoj karinio BMW randi penkiolikos metų senumo dnieprą ir panašiai. Bet visvien buvo labai smalsu pamatyti kas ten per motociklas. Be to, labai patikdavo važiuoti po kaimus ieškant motociklų. Tuomet vieną dieną po pamokų autobusu nuvažiavom pas jį į kaimą. Senelis buvo tikrai nesukalbamas ir vos sutiko parodyti motociklą. Vaizdas buvo standartinis - tvartas, šienas, į balkį atremtas motociklas, lopšys gulėjo šalia neprikabintas, per dulkes spalvos praktiškai nesimato. Visiškai nepanašu į naują daiktą. Per daug prastai laikomas, tikrai nebus naujas, tada pagalvojau.. Tuo labiau, kad kieme ne vienas sausas garažiukas. BET! Priėjęs arčiau, nuvalęs dulkes nuo spidometro pamačiau ridą - 00007 km. Žmogus kažką pasakojo, kad kažkas atsiuntė iš Maskvos, bet turėjo mašiną tai nevažinėjo ir t.t., bet ne kalbos tada man rūpėjo. Pasirodo lopšys dar net nebuvo užkabintas, neuždėtas generatorius ir t.t. Motociklas buvo tikrai naujutėlis, tik apleistas ir pamirštas. URAL M-63, 1970 m. gamybos. Pradėjau kalbinti, kad parduotų. Žinojau tokio daikto vertę ir negalėjau jo paleisti. Kažkas užsivedė man viduje, kad jis turi būti mano, nenorėjau kad jis baigtų dienas tam tvarte ar kur išveštas į užsienį. Deja, paklausus apie pardavimą, tvarto durys užsidarė, savininkas jokių kalbų apie tai nenorėjo girdėti. Maždaug - dar pats važinėsiu, bus pas gyvulius nuvažiuot ir pan., arba atvažiuos vokiečiai ir.. patys žinot kiek naujų mercedesų už tokius jie duoda
Tada grįžęs neradau ramybės, kitą dieną prikalbinau brolį važiuoti kartu ir pasiėmiau visus turėtus pinigus - 500 Lt. Nuvažiavom dar kartą bandyti laimės. Jau net iki tvarto neprisileido, bet pradėjom siūlyti įvairius variantus. Prasidėjo nuo 500, o baigėsi 2000. Tikrai tokių pinigų neturėjau ir nebūčiau mokėjęs, bet norėjau įsitikinti ar tikrai jo nupirkti nėra jokių šansų. Na ką, geriausia taktika tokiu atveju išlaukti tinkamo laiko, visvien kažkada parduos, jei ne pats, tai vaikai ar anūkai. Vis paklausdavau klasioko, ar dar senelis nepersigalvojo, bet niekad negaudavau gero ženklo. Baigėm mokyklą ir išsiskirstėm. Praėjus kokiems metams atsitiktinai sutikau savo klasioką ir paklausiau kaip visada, kaip mano uralas? O jis sako - parduotas! O kai pasakė už kiek, tai nusivylimo buvo žiauriai daug.. Už tuos pačius 500 Lt.. Nesupratau, kaip taip galėjo būti, buvau prašęs, kad jeigu sugalvos parduoti, kad man pirmam pasakytų. Pradėjau klausinėti kam pardavė, gal kur vietoj, gal galiu perpirkti, bet nežinojo.. Taip ir baigėsi mano uralo istorija, be jokios vilties. Tik su nostalgija ją visiems pasakodavau, kaip nesėkmingai buvau suradęs naują neužvestą Ural M63.Bet ši istorija tada nesibaigė, ji tęsiasi. Kartais atsiverčiu skelbimus internete ir pasižiūriu kas naujo. Ir ką aš pamatau, naujas skelbimas (buvo įkeltas prieš pusvalandį), parduodamas tas pats motociklas. Negalėjau patikėti, kad po 16 metų tas pats motociklas išlys į dienos šviesą taip ir nepaliestas. Šįkart nelaukiau ir nedvejojau, nes ten mano uralas
Ir štai jis pas mane, ratais kvadratais, bet pas mane, naujas ir niekada neužvestas..Taigi, pristatau Jums motociklą Ural M-63 1970 m.
Jis tikrai naujas, žmogus prie jo neprisilietė, tačiau prisilietė laikas..
Ir istorija gera (panašią patirtį ir aš turiu) su laiminga pabaiga (ne kaip mano), o ir kolegos patarimai neblogi...
.
maciau ir as ji skelbime Alytuj tik neatrode jis nuotraukose naujas 