Šiaulių gaisrinių muziejus

[Direktorius]

Vieninteliame gaisrinių muziejuje — „Zosė“ ir “ožys“
2008 m. Sausio 19 d.
Marina OSTAPENKO
versija spausdinimuiSpausdinti KomentaraiKomentarai (3)

Zokniuose įsikūrusi Šiaulių miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 3-oji komanda saugo, taiso ir prižiūri unikalią, Lietuvoje analogų neturinčią kolekciją, kurioje šiuo metu yra 14 jau neeksploatuojamų senovinių gaisrinių mašinų.

marina@skrastas.lt

Dauguma virto metalo laužu

Komandos viršininkas Mečislovas Jurys „Šiaulių kraštui“ pasakojo apie muziejaus pradžią ir išskirtinius jo eksponatus, tarp kurių — “Zosė“ ir “ožys“.

M. Jurys priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirba daugiau nei 25 metus. „Visais laikais buvo aktuali gaisrų prevencija, tačiau tik bėgant metams gimė sumanymas, kaip sudominti žmones, kad šie norėtų pas mus apsilankyti, išgirsti mūsų patarimus. Gaisrinių mašinų muziejus — patraukli vieta, bet jį kurti galėjome pradėti tik žlugus Tarybų Sąjungai“, — sakė pašnekovas.

Kodėl tik tuomet? „Tarybų Sąjungos laikais kolekcionuoti senų automobilių nebuvo įmanoma. Jie turėjo būti atiduodami į metalo laužą, kur juos pjaustė dalimis.“

1992 metais pirmoji Šiaulių ugniagesių ir policininkų delegacija išvyko į Olandijos miestą Etteną Lerą, kur išvydo senų ir naujų gaisrinių mašinų paradą. „Užsidegėme: kodėl perpus mažesnis miestas gali turėti tokių senų mašinų kolekciją, o mes negalime?“, — šypteli M. Jurys. Tačiau patenkinti sukilusias ambicijas Šiaulių ugniagesiai galėjo tik po kelerių metų.

1996-aisiais pirmasis automobilis naujam muziejui buvo nupirktas Telšiuose. Už 180 litų įsigytas 1957 metų gamybos amerikietiškas „Chevrolet 4400“, kuriuo ilgą laiką važinėjo vienos iš Švedijos komunų, vėliau — Telšių ugniagesiai.

Tai vienintelis pirktas automobilis iš visų 14 dabar esančių muziejumi virtusiame Šiaulių miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 3-osios komandos angare.

Mašinos skirtingos

Tarp muziejaus eksponatų dviejų vienodų nėra. Juos visus būtų galima suskirstyti į dvi grupes — užsienietiškus (amerikiečių, vokiečių, švedų gamybos) ir rusiškus. Pirmųjų yra daugiau, tačiau antrieji jiems sudaro puikią priešpriešą, kuri leidžia pastebėti ryškiausius vienų ir kitų automobilių pranašumus, trūkumus, įdomybes.

„Senosios užsienio gamintojų gaisrinės mašinos yra labiau pritaikytos ugniagesių patogumui nei rusiškos. Rusiškose — vidinė durelių pusė daryta metalinė, todėl žiemą mašinos kabinoje būdavo gana šalta, užsienietiškose durelės iš vidaus apkaltos medžiu. Užsienio gamintojų mašinos — erdvesnės, sėdynės jose trauktos natūralia oda, rusiškose ugniagesiams tekdavo sėdėti ant metalinių arba, geriausiu atveju, dirbtine plona oda trauktų kietų sėdynių, susiglaudus“, — pasakojo M. Jurys.

Įdomus ir kitas rusiškų bei užsienio gaisrinių mašinų skirtumas — nemaža dalis užsienio mašinų vandens siurblius turi priekyje. Rusiškose siurbliai įrengti mašinų kabinoje arba gale.

„Tai nesunkiai paaiškinama oro sąlygomis, mat užsienio automobiliai daugiausia naudoti šiltuose kraštuose, todėl nereikėjo rūpintis siurblio šildymu. Rusai siurblius įrengdavo virš duslintuvo vamzdžio kabinoje arba gale, kad žiemą šis būtų apšildomas. Be to, mašinų priekyje įrengti siurbliai buvo pajungti tiesiai nuo variklio, todėl nebuvo tokie galingi. Siurbliai, įrengti mašinų gale, veikė per specialius skirstytuvus, todėl galėjo paduoti daugiau vandens“, — aiškino viršininkas.

Iš kitų automobilių išsiskiria du vokiški: 1973-ųjų „Opel Blitz“ ir 1962-ųjų “Magirus-Deutz“. Pirmojo variklio galingumo pakaktų dviem tokiems automobiliams, net praėjus 35 metams nuo jo pagaminimo, “Opel Blitz“ nesunkiai išvysto 120 kilometrų per valandą greitį. “Galingas “Magirus-Deutz“ variklis — dyzelinis, aušinamas oru, kas labai neįprasta mūsų kraštams“, — sakė pašnekovas.

Automobilius vadina vardais

Rusiškas, 1962 metais pagamintas ZIL į Šiaulių muziejų iš Kiaunorių kaimo (Kelmės rajono) atkeliavo pernai. 3-osios komandos ugniagesiai jį vadina taip, kaip seniau Lietuvoje buvo įprasta — „Zose“, nepamiršta ir rusų vartoto vardo — “Zacharas“. “Mums šis automobilis atiteko kaip nurašytas, nebetinkamas naudoti, tačiau muziejuje “Zosės“ istorija nesibaigė. Mat po kurio laiko Kelmėje apsilankė pasiturintis vokietis. Išvydęs tos mašinos nuotrauką, jis nedvejodamas prisipažino, kad už ją būtų sutikęs atiduoti naują “Mercedes-Benz“ markės automobilį“, — šypsosi nutikimą prisiminęs viršininkas.

Kol kas paskutinis kolekciją papildęs eksponatas į muziejų atvežtas praeitą rudenį. Tai „rusišku džipu“, “rusiška hameriu“ ar tiesiog “viliuku“ vadinamas UAZ 469. “Tokiais automobiliais vadinėjo įvairūs viršininkai, tačiau ir jie nevengė savo transporto priemonių vadinti “ožiukais“, o kartais tiesiog “ožiais“, — sakė pašnekovas.

UAZ variklį 3-iosios komandos ugniagesiai suremontavo, patį automobilį patvarkė, paruošė dažyti. „Be mūsų komandos ugniagesių, įvairių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų viršininkų ir jau baigusių tarnybą pareigūnų šio muziejaus nebūtų“, — neabejojo M. Jurys.



VARIKLIS: Galingas „Magirus-Deutz“ variklis — dyzelinis, aušinamas oru.



UŽRAŠAS: Daugelį eksponatų jau puošia muziejaus užrašas ir emblema — rankoje suspaustas raudonas gaidys. Tačiau, gerbiant automobilių istoriją, išsaugoti ir jų „tarnybos“ vietų užrašai. Pavyzdžiui, šis ZIL'as iš Kiaunorių kaimo.



SIURBLYS: Išorinis rusiško ZIL ir amerikietiško „Dodge 500“ skirtumas nesunkiai pastebimas: pirmojo vandens siurblys įtaisytas mašinos gale, antrojo — priekyje.



KABINA: „Dodge 500“ kabina ir prietaisų skydelis.



ŽENKLAS: 1962-ųjų metų „Magirus-Deutz“ kėbulo šone įtaisytas pakeliamas ženklas. Šiauliečiai ugniagesiai spėja, kad jis buvo pakeliamas, kai mašina važiavo gesinti gaisro.



MOTOCIKLAS: Mečislovas Jurys rodo 1983-ųjų metų trivietį triratį „Ural“ — vienintelį motociklą gaisrinių mašinų muziejuje. “Nors pasaulyje yra ir gaisrinių dviračių“, — šypteli viršininkas.



„OŽYS“: UAZ 469 sutvarkytas ir paruoštas dažyti. “Pavasarį bus mūsų “ožiukas“ gražus“, — džiaugėsi Šiaulių miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 3-osios komandos viršininkas Mečislovas Jurys.

Jono TAMULIO nuotr.

[Direktorius]

Dar iliustraciju

[Direktorius]

Šiauliai laimi

[rcepa]

Pagiriamasis žodis Šiaulių gaisrininkams - šaunuoliai.

[Raimis]

Įdomi informacija ir dar viena vieta, kurią būtina aplankyti nuvykus į Šiaulius
Žinoma, kaip visada, žurnalistinių "prieskonių" įmesta- banali istorija su turtingu vokiečiu ir nauju "Mersu"

[po]

man tas mistinis zenklas tiesiog panasus i paprasta posukiu semafora, nors realu, kad kazkam ir kitam galejo jis buti naudojamas.

[WANDERER]

man tas mistinis zenklas tiesiog panasus i paprasta posukiu semafora, nors realu, kad kazkam ir kitam galejo jis buti naudojamas.

Tai normalus posukio semaforas,kaip ir prieskariniuose automobiliuose