M 72

[Kęstutis 57]

Nutariau ir vėl prisiminti moto-restauracija. Gal kas paklaus ar ir seniau tuo užsiiminėjau, tai aš galiu atsakyti, kad aš ir vėl apie tai svajoju. Kažkada, seniai, labai seniai, iš karto po sovietmečio kai atsidarė sienos ir didelė dalis lietuvaičių pradėjo iš supuvusių vakarų varinėt mašinas ir remontuoti kapitalistams namus, gyvenimo sąlygos mane taip pat pametė pagal žemėlapį kairėn. Išsikalbėjus ir prigėrus alaus aš prisigyriau ir pažadėjau kad galiu surasti Lietuvoje tarybinę, restauruotą (kaip tuo metu mano supratimas leido) BMW kopiją. Grįžęs nupirkau 10 ar 15 metų DIEPRą, pakeičiau sėdynes, ant sparnų uždėjau lašo formos žibintus, nuėmiau kampuotą prietaisų skydelį ir uždėjai lempą su spidometru, truputį padažiau. Tuo restauracija ir baigėsi. Kai savo kūrinį pristačiau interesantui, jis tik nusijuokė, ir pasakė, kad tokia mišrainė čia nieko nedomina. Nors į tai įdėti ir nelabai dideli pinigai, bet vistiek man praradimas. Gerai dar, kad sesuo ten gyvena, tai ji priglaudė motociklą savo kieme. Po kokio pusmečio paskambino ir pradžiugino, kad pardavė už pusę kainos nuo tos ką anksčiau tikėjausi gauti. Laukite tęsinio.

[Kęstutis 57]

Nors tai buvo ir ne tai, ko pradžioje tikėjausi, bet po visų nusivylimų ta žinia mane labai nudžiugino. Aš sugalvojau visa tai pratęsti ir netoli Vilniaus dabar neatsimenu, gal už 30, gal už 50 litų nupirkau krūvą metalo laužo, kurią pardavėjas vadino motociklu. Bet ta krūva jau kvepėjo kažkuo senesniu. Ankstesnis pirkėjas jau mano uoslę truputėlį išlavino. Pradėjau ardyt, valyt, gruntuot. Trūko kai kokių dalių. Pirkau dar viena krūvą laužo, o vėliau dar. Tada sesuo pasakė, kad nenori užsiiminėti namo geležėlėmis ir darbai apstojo. Atgavau dieduko žemę, užsiėmiau statybomis, o detalės nugruntuotos, kitos tik nusmėliuotos nukeliavo į svainio garažo nelabai sausą duobę. Per porą metų jos truputį pasikeitė. Laikas joms padarė ne tokią įtaką kaip brendžiui. Kokybė tikrai nepagerėjo.Dar ne vienus metus detalės laukė jau mano garaže, bet visos jėgos laikas ir pinigai nuėjo į statybas. Dabar kai pasidariau beveik bedarbis, nors darbų namie ir taip netrūksta, kad neimtų depresijos, vėl prisiminiau savo seną hobį. Nežinau, ar tai galima pavadinti restauracija ar tik remontas. Kiek tenka skaityti forumą, tenka pamatyti ir piktų atsiliepimų ir gal būt visa tai pavadins HOTROTIZACIJA. Kaip kam net 13 mm. veržlės nepatinka.Įdedu keletą nuotraukų, tik neturiu tų pirmųjų baisiųjų metalo laužo krūvų. Laukite tęsinio.

[Kęstutis 57]

1. Pieš chromavimą.

[Kęstutis 57]

Rato prisikėlimas.

[Kęstutis 57]

1. Lingės nesigavo juodos. Skirtingu metu pagamintos, tikriausiai todėl jas ir chemija nevienodai paveikė.Paprastai plienas po oksidacijos būna juodas.
2. Visas motociklo gimimas iš štai tokio šiukšlyno.
3. _,,_

[Kęstutis 57]

1. Po chromavimo.
2. Kartais dėl varžtelio tenka pirkti kad ir štai tokią dviračio detalę.
3. Armatūrines dalis dažiau milteliniais dažais.

[Kęstutis 57]

1. Kartais naujus varžtus nusipirkti pigiau, nors ir jie nepigūs.
2. Detales, kurių nelabai naujų nupirksi,- cinkavau.
3. Ant pastolių pradeda matytis rezultatas.

[Kęstutis 57]

1. Jau atsiranda ir naujos spalvinės detalės.Žalia spalva, tai akriliniai automobiliniai dažai.
2. Kaip pas siuvėją, nors ir be padangų, bet pirma ratų primierka. Atsiprašau už žargoną. Negaliu iškęsti nepasižiūrėjęs, nepasigrožėjęs.
3. Šitaip aš stipinuoju ir išlyginu ratus. Surenku stipinus ratą tiesiog pasidėjęs ant kelių. m Maža dukra man stipinus padavinėja. Ji sako, kad taip greičiau. Išbandykite tokių padėjėjų pagalbą. Jokių spec įrenginių rato lyginimui neturiu ir nenaudoju.

[Mažvydas]

viskas kol kas atrodo labai graziai ir tvarkingai, tik man dabar pasidare neaisku, tai motociklas bus juodas, o ratai zali?

[zeimeris]

Oho tikrai kruopštus ir tvarkingas iš pagrindu darbas.