"Steyr"

[Kipshas]

1864 metais Štairo mieste austrų ginkladirbys Jozefas Verndlis (Josef Werndl) įkūrė šautuvų dirbtuvę. Ji vėliau tapo viena stambiausių gamyklų Vidurio Europoje ir buvo pavadinta "Steyr". Po Pirmojo pasaulinio karo, subyrėjus Austro - Vengrijos imperijai, Austrija atsidūrė sunkioje ekonominėje padėtyje. Ypač prastai buvo ginklų gamintojams. Išsigelbėjimas buvo vienas - skubus gamybos profilio keitimas "Steyr" nusprendė pratęsti dar 1910 metais darytus bandymus gaminti automobilius.

[Kipshas]

Karlas Jančkė 1899-1969

Pirmasis darbas "Tatra" Vyriausiuoju automobilių gamybos padalinio konstruktoriumi buvo pakviestas Hansas Ledvinka (Hans Ledwinka) - jau pagarsėjęs konstruktorius iš Neselsdorfo (Nesselsdorf), (dabar Koprivnice), automobilių gamyklos. Jis ir sukonstravo pirmąjį "Steyr" automobilį - "Waffenauto". Kaip tik tuo nelengvu įmonei metu, 1922 metų pradžioje, į konstruktorių biurą atėjo dirbti jaunas, 1899 metais Vienoje gimęs, inžinierius Karlas Jenškė (Karl Jenschke). Į Čekoslovakiją grįžusį H.Ledvinką pakeitė Aloisas Honsigas (Alois Honsig), kuris baigė konstruoti pirmtako pradėtą modelį "Steyr XII". Tai buvo iš tiesų revoliucinis automobilis. Jis turėjo nepriklausomą galinių varančiųjų ratų pakabą su svyruojančiomis pusašėmis (Schwingachse). Vėliau jau pats A.Honsigas užpatentavo pažemintos tarp ašių konstrukcijos laikantįjį automobilio kėbulo dugną.

[Kipshas]

Pažintis su H.Ledvinkos idėjomis, darbas kartu su A.Honsigu leido jaunam ir imliam inžinieriui perprasti naujų automobilių konstravimo bei jų mazgų skaičiavimo paslaptis, o įgytą patirtį vėliau panaudoti konstruojant naujus "Steyr" automobilius. Vargu, ar tada, trečiojo dešimtmečio pabaigoje, K.Jenškė tikėjosi greitų ir kardinalių pasikeitimų savo gyvenime. Tačiau netikėtai "Steyr" savininkai 1930 metais pasikviečia į firmos valdybą jau gerai žinomą konstruktorių Ferdinandą Porše (Ferdinand Porsche). Nenorėdamas su juo dirbti, A.Honsigas atsistatydina iš vyriausiojo konstruktoriaus pareigų. O F.Porše Štaire pabuvo nepilnus metus ir vėl grįžo į Vokietiją. Taip visai nelauktai svarbus firmos vyriausiojo konstruktoriaus postas atiteko 31-erių metų K.Jenškei.

Jis energingai griebėsi darbo. Pirmasis etapas - jau gaminamų modelių tobulinimas. Sukuriami "Steyr 30E", "30S" ir "30SL" modelių lengvieji automobiliai bei sunkvežimis "Steyr 40". Kitas, jau originalus konstruktoriaus darbas - armijai skirtas pusantros tonos vežantis triašis (6x4) padidinto pravažumo sunkvežimis su nepriklausoma "Tatra" tipo galinių ratų pakaba. Reguliariai modernizuojamas, jis bus gaminamas iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.

[Kipshas]

"Steyr 50" liaudies automobilis

"Steyr 100" Afrikoje Po šių darbų konstruktorius ėmėsi lengvųjų automobilių. Pirmuoju naujos šeimos modeliu tapo "Steyr 100" - nedidelis keturvietis automobilis su centriniu vamzdžiu-rėmu (prisiminkime "Tatra"), prie kurio privirintas kėbulo dugnas, nepriklausoma visų ratų pakaba. Su šiuo automobiliu studentas Maksas Raišas (Maks Reisch) 1935 metais apvažiavo aplink pasaulį. Vėliau K.Jenškė sukūrė nežymiai didesnį "Steyr 120", kurį po kelių metų perdirbo į vidutinės klasės modelį "Steyr 220". Šios šeimynos "štairai" buvo reklamuojami kaip aerodinamiški, mat, jų radiatorius ir priekinis stiklas smarkiai palinkę atgal, o priekiniai sparnai giliai apgaubia ratus.

Bet K.Jenškė, dažnai bendraudamas su F.Porše, kuris tuo metu kūrė būsimojo "Volkswagen" eskizus, suprato, jog jo automobiliams dar daug ko trūksta, kad formos būtų tikrai aptakios. Konstruktoriui reikėjo kardinaliai pakeisti automobilio kėbulo formas, galbūt taip, kaip pasiūlė H.Ledvinka avangardiniame "Tatra 77" modelyje. Veikiausiai šių dviejų automobilizmo korifėjų idėjos ir skelbiami konstravimo principai paskatino "Steyr" vyriausiąjį konstruktorių imtis sudėtingo uždavinio - sukurti modernų, nedidelį ir nebrangų automobilį vidutiniam pirkėjui. Jis turėjo būti šeimyninis, keturių vietų, ekonomiškas ir pritaikytas kalnuotos Austrijos keliams. Labai greitai K.Jenškės vadovaujami konstruktoriai suprojektavo originalų, aptakios formos dviejų durų automobilį su integruotais į priekinę dalį žibintais ir metaliniu atstumiamu stogu. To dar nebuvo sugalvojęs joks kitas gamintojas! Iš šono automobilis primena pirmuosius "Volkswagen" prototipus, net jo bazė - 2250 mm - tokia pati, kokią savo automobiliui pasirinko F.Porše. Kad automobilis būtų kuo lengvesnis, atsisakoma įprasto rėmo - mažojo "Steyr" kėbulas laikantysis! Komfortą ir gerą ratų sukibimą su kelio danga garantuoja nepriklausoma pakaba. Priekyje tai dvi skersinės lingės, gale - K.Jenškės automobilių tradicinės svyruojančios pusašės, besiremiančios į skersinę lingę. Variklis - opozicinis.
Tačiau čia panašumai su F.Porše ir H.Ledvinkos konstrukcijomis baigiasi. K.Jenškės skysčiu aušinamas variklis sumontuotas priekyje ir varo galinius ratus. Kad automobilio siluetas atrodytų harmoningai, aušinimo sistemos radiatorius įrengtas ne priekyje, kaip įprasta, o pastumtas atgal ir atsidūrė virš plokščio variklio bloko, ties kėbulo priekine pertvara. Originalus 984 cm3, 22 AG variklis mažajam "Steyr 50" leido važiuoti iki 85 km/h greičiu. Automobilis guviai kopė kalnų keliais, nebijojo gruntkelių. Ir po 10 metų jis buvo pakankamai modernus.

[Kipshas]

"Adler V 40 T" Apie "Steyr 50" - "austriško liaudies automobilio" - sėkmę K.Jenškė sužinojo jau Vokietijoje, dirbdamas firmos "Adler" vyriausiuoju konstruktoriumi. Čia jį pakvietė 1935 metų pabaigoje. "Adler" firmai gaminusiai pažangios konstrukcijos, bet konservatyvaus dizaino mažos ir vidutinės klasės automobilius su priekinių ratų pavara, skubiai reikėjo naujo modernaus modelio. Jis turėjo būti pritaikytas važinėti Vokietijoje statomais greitkeliais.

K.Jenškė nusprendė ,,neišradinėti dviračio" ir pasiūlė gerokai didesnį sėkmingojo "Steyr 50" variantą su aptakiu 5 vietų, 4 durų kėbulu, suvirintu su dėžinio skerspjūvio išilginiais rėmo lonžeronais, nepriklausoma visų ratų pakaba, kuri užtikrino automobilio stabilumą bei komfortą net ir nelygiame kelyje. Net atskiri dizaino elementai buvo analogiški "Steyr": abipus siauro falšradiatoriaus po apsauginiais stiklais įrengti žibintai, sklandžiu lanku nusileidžianti šoninių langų linija, atgal atstumiamas metalinis stogas. Dėl nepriklausomos pakabos ir ratai stovėjo nedideliu kampu į vertikalę, kaip "štairo". Šį modelį, kuris turėjo 2,5 litro darbo tūrio, 6 cilindrų, 58 AG variklį, pavadintą "Stromform" ("Aptakusis" -

Armijos triašis "Steyr" aut. past.), firma pristatė 1937 metų Berlyno automobilių parodoje. Kad autobanuose, važiuojant dideliu greičiu, "Adlerio" variklis neperkaistų, K.Jenškė panaudojo genialiai paprastą sprendimą - jis sumontavo tepalo magistralės aušinimo gyvatuką variklio radiatoriaus viršutiniame bakelyje. Tad variklio tepalas ir vasarą neįkaisdavo daugiau nei 100 laipsnių, o šaltu metų laiku greičiau įšildavo. Neužmirškime, kad tuo metu žiemos vakarais vandenį iš automobilio aušinimo sistemos išleisdavo, o ryte - iš naujo pripildavo karšto.

[Kipshas]

Vermachtui "Adler" visureigis
Prasidėjus karui, "Adler" užsiėmė karinės produkcijos - automobilių ir pusiau vikšrinių vilkikų - gamyba. K.Jenškė, susipažinęs su tuo metu Vermachtui gamintų standartinių 4x4 tipo visureigių konstrukcijos trūkumais, karinių oro pajėgų užsakymu ėmėsi kurti visureigį "Adler V40T". Jis turėjo "Stromform" variklį, o visa kita buvo sukurta iš naujo. Prie dėžinio rėmo svirtimis ir išilginiais torsionais buvo tvirtinami nedalomi tiltų karteriai, o 4 durelių kėbulas buvo su nuimamu tentu. Pravažumu tarp Vermachto automobilių "Adler" nebuvo lygių ir, jei ne karinės pramonės reichsministro A.Todo (A.Todt) žūtis, šis visureigis tikriausiai būtų pradėtas gaminti. Vokietijai pralaimėjus karą, "Adler" firma automobilių nusprendė nebegaminti. Jos svarbiausia produkcija tapo rašomosios mašinėlės.
Likęs be darbo, K.Jenškė ryžosi grįžti į Austriją. "Steyr" firma jį priėmė maloniai, tačiau per 10 metų "Steyr" automobilių konstrukcija kardinaliai pasikeitė. Ganėtinai sudėtingas, dar K.Jenškės sukurtas konstrukcijas, karo metais pakeitė paprastesnės, o vietoje savos konstrukcijos lengvųjų automobilių pagal licenziją buvo rengiamasi gaminti "Fiat 1400". Inžinieriauskonsultanto pareigas užėmusio K.Jenškės patyrimo ir idėjų, tiesą sakant, nebereikėjo. Juo labiau. kad firmoje dirbo nauja konstruktorių karta su Erichu Ledvinka (Erich Ledwinka) "Tatra" konstruktoriaus H.Ledvinkos sūnumi priešakyje.
Ilgai neužsibuvęs tėvynėje, K.Jenškė grįžo į po karo atstatomą Vakarų Vokietiją ir įsidarbino "Auto Union" firmoje. Čia jo patirtis, karo metais įgyta "Adler" firmoje konstruojant visureigius, labai pravertė. Geriausias įrodymas - 1954 metais pradėtas gaminti pirmasis vokiškas visureigis bundesverui "DKW F 91", dar žinomas kaip "Munga". Jo konstrukcija, ypač išvaizda, primena serijinės gamybos nesulaukusį karinį automobilį "Adler V40T". Dėl suprantamų priežasčių ,,Munga" konstruktorius tada nebuvo oficialiai įvardintas.
Išėjęs į pensiją, K.Jenškė netapo nei firmos valdybos nariu, nei profesoriumi aukštojoje mokykloje, kaip buvo lemta dažnam jo kolegų. Kuklus, visada stropiai dirbęs inžinierius mirė nuo infarkto 1969 metais. "Steyr 50" Lietuvoje. 1980 metai

Liucijus SUSLAVIČIUS
(šaltinis: http://monitoring.press.lt/Article_m.as ... &ID=457968 )