Amfibijų fanatikas

[Kipshas]

"Aphicar" (kairėje) varžosi su VW-166 ir "Aphi-Ranger"
Vieną 1932 metų dieną nedidelio Hamburgo miesto Vokietijos Saaro krašte gyventojai tapo, kaip vėliau paaiškėjo, istorinio įvykio liudininkais. Prie vietinio vandens telkinio, tratėdamas dvitakčiu varikliu, pririedėjo keistai atrodantis, su į baidarę panašiu aliuminio kėbulu, automobilis ir nestabdydamas pūkštelėjo į vandenį. Pūkštelėjo ir nuplaukė, sukeldamas bangeles, kaip motorinė valtis! Kiek paplaukiojęs jis pasuko kranto link, bet, nespėjęs jo pasiekti, iš lėto paniro po vandeniu. Kiaurai peršlapęs į krantą išbrido 24 metų Hansas Tripelis, jaunas inžinierius, jau ir anksčiau atkreipęs į save Hamburgo gyventojų dėmesį, nes nuolat krapštėsi su automobiliais ir eksperimentavo su jais. Nė kiek nenusivylęs, jis ėmėsi organizuoti nuskendusio automobilio gelbėjimą. Keistasis automobilis buvo pirmasis H.Tripelio pagamintas automobilis-amfibija. Jam buvo panaudota DKW F2 važiuoklė su 18 AG varikliu, kuris suko ne tik ratus, bet ir mechanizmą, variusį amfibiją vandenyje.
Sekantis amfibijos modelis SG-4, jau didesnis ir galingesnis, su keturtakčiu "Adler" varikliu. Ir plaukiojo jis geriau. H.Tripelis įvertino pirmosios amfibijos kėbulo netobulumą, blogą sandarumą, dėl ko amfibija paskendo pirmojo bandymo metu nepadėjo nei konstruktoriaus sumontuotas dugninis siurblys.
Atkaklūs H.Tripelio mėginimai davė rezultatą automobilis-amfibija plaukiojo vis geriau ir patikimiau. 1933 metais amfibijomis susidomėjo nacionalsocialistų partijos sukarinta organizacija SA. Su jos pagalba H.Tripelis sukuria SG-5, už ką tuometinis SA fiureris Viktoras Lutzė suteikė konstruktoriui šturmhauptfiurerio laipsnį (tai atitinka armijos kapitono laipsnį). Dabar amfibiją pastebi ir Vokietijos vermachtas. Konstruktorius gavo užduotį sukurti plaukiančią "ką tik priimto į ginkluotę" vieningojo lengvojo visureigio modifikaciją. Tačiau net ir talentingajam H.Tripeliui nepavyko pašalinti įgimtų šio automobilio trūkumų ir, norėdamas išpildyti užsakymą, konstruktorius automobilįamfibiją pradėjo kurti iš pagrindų. Jis pasirinko tik keletą serijinių agregatų - 6 cilindrų 55 AG variklį, "Opel" specialiai sukurtą 5 laipsnių pavarų dėžę, o važiuoklę, 4x4 tipo transmisiją, valties formos hermetišką korpusą sukonstravo pats. Prie lonžeroninio rėmo buvo pritvirtintos viršutinės ir apatinės skersinės svirtys. Viršutinės svirtys rėmėsi į cilindrines spyruokles. Pagrindinės pavaros buvo prisuktos prie rėmo, sukimo momentą ratams perduodavo trumpi skersiniai kardanai. Nuo paskirstymo dėžės sukimo momentas atskiru kardanu buvo perduodamas automobilio gale sumontuotam varančiojo sraigto reduktoriui. Važiuojant keliu, sraigtas buvo pasukamas aukštyn, į specialią korpuse padarytą nišą.
Hermetiškas keturvietis korpusas iš plieno skardos turėjo suapvalintą priekinę dalį, kurioje giliai paslėpti tūnojo žibintai. Ratai irgi buvo kėbulo nišose. Visa tai mažino pasipriešinimą plaukiant. Įlipimui palengvinti konstruktorius numatė nedideles dureles. Bazė - 2500 mm, matmenys 4825x1800x1910 mm, svoris - 1750 kg. Sausuma amfibija važiavo 80 km/h greičiu, vandenyje - maždaug 9-10 km/h greičiau. 1938 metais Hamburge prasidėjo šių amfibijų, pavadintų SG-6, gamybą mažomis serijomis. Jos tiekiamos armijos pionierių daliniams ir esesininkams. Kadangi gamyklėlės pajėgumai maži, o amfibijų reikia daug, 1940 metais, okupavus Prancūziją, H.Tripelio žinion perduodama "Bugatti" gamykla Molshaime. Čia gaminamas kiek patobulintas modelis SG-6/41, nebeturintis durelių ir kiek dailesnių kėbulo formų. Iki karo pabaigos pagaminta apie 1000 "tripelių". Išradingajam konstruktoriui vermachtas davė vis naujas užduotis - sukurti plaukiojančią priekabą, sukurti amfibiją su uždaru kėbulu (1942 metais pagaminta nedidelė serija), sukurti superuniversalų visureigį, galintį važiuoti, plaukti ir šliaužti sniegu. H.Tripelis sukuria ir šį neįmanomą džipo, amfibijos ir aerorogių hibridą! Deja, jis, kaip ir plaukiantis šarvuotas automobilis, lieka prototipais.
Po karo aktyviai bendradarbiavęs su naciais konstruktorius neranda darbo, tačiau tai nekliudo jam ir toliau kurti. 1950 metais jis sukonstruoja nedidelį sportinį kupė su motociklo "Zundapp" varikliu gale, tačiau gamintojų šis automobiliukas nesudomino. Kitas H.Tripelio išradimas - į viršų atsidarančios automobilio durelės - pagaliau atneša jam pelną - patentą nusiperka "DaimlerBenz" ir pritaiko garsiajam kupė "MercedesBenz 300 SL".
Amfibijų konstruktoriaus vardas vėl plačiai nuskamba 1959 metais, kai automobilių parodoje pristatomas civiliam vartotojui skirtas automobilis-amfibija "Amphicar" sukurtas JAV rinkai. 1960 metais Liubeke firma DIW imasi serijinės "Amphicar" gamybos. Variklį tiekė anglų firma "Triumph", valties formos kėbulą - gamykla DWM iš Vakarų Berlyno. Deja, eksportuoti "Amphicar" nesisekė, iki gamybos pabaigos 1965 metais pagaminta tik 3,5 tūkstančio amfibijų, specialistų įvertintų kaip "prasto katerio hibridas su nevykusiu automobiliu".
1974 metais spaudoje vėl pasirodo informacija apie naują civilinę amfibiją "Secotter". Jos kūrėjas, aišku, H.Tripelis. Užsimota buvo plačiai - gaminti amfibiją su "Opel", "Fiat" ir "Renault" agregatais (pagal pardavimo šalį). Specialiai šiai amfibijai konstruktorius sukūrė hidraulinę abiejų "Secotter" sraigtų pavaros sistemą, kuri leido neišjungiant variklio staiga imti plaukti atgal.
Tačiau serijinės gamybos pradėti nepavyko. Tada H.Tripelis perkonstravo amfibiją panaudodamas "Ford Granada" agregatus. Unikali buvo transmisija su 10 laipsnių pavarų dėže ir jau minėta hidraulinė dviejų sraigtų pavara. Nedidelę "Conti Amphibian" pavadintą automobilių partiją pagamino 1979-1981 metais firma "Herzog".
Sekanti amfibija - vandens apsaugos, policijos užsakymu sukurtas "AmphiRanger", kurį 1983-1985 metais gamino firma RMA. 4x4 tipo amfibija su 4 arba 6 cilindrų varikliu turėjo pikapo tipo laikantįjį aliumininį kėbulą. Svarbiausi pavaros, pakabos ir valdymo agregatai yra kėbulo viduje ir apsaugoti nuo vandens ir galimų sužalojimų. Agregatai - nuo serijinio lengvojo automobilio "Ford Granada". Visų ratų pakaba nepriklausoma, su apatinėmis ir viršutinėmis skersinėmis svirtimis. Varantieji sraigtą - šį kartą tik vieną - pakelia ir nuleidžia elektromotoras.
Tai paskutinis serijinis H.Tripelio sukonstruotas automobilis-amfibija. Tačiau kai Vokietijos žurnalo "Auto Moto und Sport" žurnalistai 2000-aisiais aplankė paskutinį dar gyvą tarpukario laikų automobilių konstruktorių, 92 metų H.Tripelis parodė jiems savo dirbtuvėje stovintį dar vieno plaukiančio automobilio prototipą!

[Kipshas]

Serijinis "Trippel SG-6/38"

[Kipshas]

1941 m. pavyzdžio SG-6/41

[Kipshas]

Serijinis "Amphi-Ranger"

[Kipshas]

SG-6/41 su uždaru kėbulu

[Kipshas]

Šturmhauptfiureris H.Tripelis prie SG-5 vairo

[Kipshas]

Plaukiančios ir važiuojančios aerorogės

[Kipshas]

1951 metų dvivietis kupė

[Kipshas]

Eksperimentinis modelis-amfibija SG-8

[Kipshas]

H.Tripelis pats bando "Aphi-Ranger" prototipą

Liucijus SUSLAVIČIUS

(šaltinis: http://monitoring.press.lt/Article_m.as ... &ID=384644 )