Metalinio kėbulo ,,tėvas"

[Kipshas]

Kaip manote, kas pirmasis pasaulyje pagamino automobilį metaliniu kėbulu, kam turime būti dėkingi, kad važinėjame ne girgždančiais mediniais, o tvirtais ir saugiais automobiliais su metaliniais kėbulais? Henry Fordui ? Walteriui Chrysleriui ? O gal Luisui Renault ar Fritzui Opeliui ? Deja, tai padariusio žmogaus vardu nevadinamas joks automobilis, nors Detroite, ,,Automobilio šlovės salėje", jo vardas įamžintas greta aukščiau paminėtųjų automobilizmo pionierių.

[Kipshas]

Tai Edwardas Gowenas Buddas, išradėjas ir verslininkas, kurio 1912 m. įkurta kompanija sėkmingai tebedirba iki šiol, taip ir nepakeitusi veiklos profilio. Bet pradėkime nuo ištakų. E.G.Buddo gyvenimas gana tipiškas XIX a. pabaigos XX a. pradžios amerikiečiui. Jis gimė 1870 m. Delavero valstijoje. Dar būdamas paauglys jis susižavėjo tada audringai besivystančia technika, pradėjo dirbti geležinkelyje, net tapo garvežio mašinisto padėjėju. Vėliau mokėsi, gavo inžinerinį išsilavinimą, dirbo metalo apdirbimo įmonėse, kur susidomėjo plieno lakštų šaltuoju štampavimu ir, kaip sakoma , visa galva pasinėrė į jį sudominusią problemą. Draugai šaipėsi iš E.G.Buddo, kad šis ir poilsio valandas praleidžia prie preso, ir tai buvo tikra tiesa - inžinierius net savo namų dirbtuvėlėje pasistatė nedidelį presą ir bandė įvairius skardos štampavimo metodus. Tuo metu, XIX a. pabaigoje, šaltojo štampavimo technologija buvo neblogai įsisavinta, tačiau gaminamų štampavimo būdu detalių matmenis ribojo nedidelis pramonės gaminamų plieno lakštų plotis.

E.G.Buddas 1912 m. Pensilvanijoje įkuria savo firmą ,,Edward Budd Manufacturing Company" ir užsiima tuo metu jau sparčiai besivystančios automobilių pramonės poreikiais. Masinę automobilių gamybą stabdė 10-15 dienų trunkantis kėbulo iš medžio ir skardos gamybos ir daugkartinio dažymo procesas. Reikėjo sukurti ištisai metalinio kėbulo gamybos technologiją. Ir E.G.Buddas, subūręs keleto gabių specialistų grupę, tai padarė. Jo firmos inžinierius J.Ledvinka 1914 m. gavo patentą metaliniam suvirintam automobilio kėbului, susidedančiam iš keleto stambių štampuotų elementų - dugno, šonų,- ir tų pačių metų rudenį E.G.Buddas, panaudodamas ką tik pradėtus gaminti plonus 2000 mm pločio plieno lakštus, pradėjo serijinę metalinių kėbulų gamybą kompanijos ,,Dodge Brothers" gaminamam automobiliui ,,Dodge Four". Beje, kaip tik toks automobilis, seniausias Lietuvoje, saugomas Karo muziejuje Kaune.
Pats E.G.Buddas ištobulino taip vadinamą ,,gilaus ištempimo" technologiją, kuri leido štampuoti ne tik plokščius, bet ir sudėtingos formos kėbulo elementus, pavyzdžiui, ratus apgaubiančius sparnus. Netrukus pas jį kėbulus ėmė užsakinėti ,,Oakland", ,,Packard", ,,Peerless", o rinkos lyderiai - ,,Ford" ir ,,Chevrolet" - nusipirko teisę naudoti E.G.Buddo firmos technologiją. Beje, kėbulų vidaus apdailos elementų tvirtinimo būdus gamintojams taip pat pasiūlė E.G.Buddas.
Jis neapsiribojo kėbulais. Tuo metu lengvieji automobiliai dar turėjo ratus su mediniais stipinais, o sunkvežimiai - lietus iš plieno. 1916 m. įkuriama štampuotų ratlankių gamybos kompanija ,,Budd Wheel Company", kuri ima tiekti ratlankius daugeliui automobilių gamintojų. Dar daugiau - E.G.Buddui priklauso ir sudvejintų galinių ratų sunkvežimiams panaudojimo ir jų tvirtinimo prie stebulės idėja.
Trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose kompanija daug dirba, tobulindama metalinių kėbulų gamybos technologiją. Ji tampa tokia nesudėtinga ir švari, kad prie štampavimo presų ima dirbti moterys. Būtent tuo metu sukuriamas uždaras kėbulas be centrinio statramsčio, aerodinaminių formų kėbulas ir svarbiausias išradimas - laikantysis kėbulas su sudėtingos formos dugnu, prie kurio privirinami kėbulo šonai bei iš vieno lakšto pagamintas stogas.
E.G.Buddas aktyviai reklamavo savąją gamybos technologiją visame pasaulyje. Štampuotų ir suvirintų kėbulų tvirtumui demonstruoti buvo organizuojamos efektingos akcijos, pavyzdžiui, ant automobilio stogo užkeldavo dramblį.
Europoje stambiausiu amerikiečių firmos filialu tapo Berlyne įkurta įmonė ,,Ambi-Budd", kuri aprūpino unifikuotais metaliniais kėbulais tokias firmas kaip ,,Audi", ,,Horch", ,,Ford", o ,,Adler" ir BMW visus kėbulus, išskyrus specialius sportinius, gaudavo tik iš ,,Ambi-Budd". Karo metais šioje gamykloje buvo gaminami kėbulai kariškiems folksvagenams - štabo automobiliui VW-82 ir amfibijai VW-166.
Edwardas G. Buddas vadovavo savo firmai iki pat mirties 1946 metais. Jo nuopelnai tobulinant štampavimo ir suvirinimo ir masinės automobilių gamybos technologijas yra nenuginčijami, jo išradimais automobilių gamintojai naudojasi iki šiol, nes automobilių kėbulų gamybos principai nuo E.G.Buddo laikų praktiškai nepasikeitė.

Liucijus SUSLAVIČIUS
(šaltinis: http://monitoring.press.lt/Article_m.as ... &ID=403896 )