Straipsnis apie senovines padangas

[Romanas]

Šiandien Lietuvos ryto priedo ,,Greitkelis" paskutiniame puslapyje yra straipsnis apie senovines padangas. Apie straipsnyje minimą firmą, prekiaujančią ne tik padangomis senoviniams automobiliams ir motociklams, bet ir ratlankiais minėtai technikai, galima rasti internete adresu http://www.oldtimerreifen.com.

[gazas69]

2005 M. GEGUŽĖS 5 D., KETVIRTADIENIS. NR. 103 (4367) Lietuvos rytas


Padangų gamintojai nepamiršta kolekcinių mašinų šeimininkų

Ypatingi reikalavimai

Turtingų žmonių susidomėjimas antikvariniais automobiliais sukuria dar vieną verslo nišą padangų gamintojams.

Senutėlį „Cadillac“ arba septintojo dešimtmečio „Fiat 600“ „apauti“ padangomis, pagamintomis pagal šių dienų technologijas, yra tokia pat nuodėmė, kaip ir montuoti į prieškarinį automobilį naujausią garso aparatūrą.

Problema ta, kad įsigyti padangų, pagamintų iki 1980 metų, nėra paprasta.

Diagonalinės, radialinės, juodos arba su baltu šonu, su kamera ar bekamerės, su kordais arba be jų? Kokio dydžio, kokiais matavimo vienetais matuojamos – milimetrais ar coliais?

Žvelgdami į klasikinius automobilius diletantai neieško atsakymų į šiuos klausimus.

Prastas senovinių automobilių žinovas dėmesį pirmiausia skiria kėbulo elegancijai, istorijos ženklų paieškoms.

Padangas dažnas atsimena tik tuomet, kai senutėlis pajuda iš vietos. Tiktai tąsyk susimąstoma apie jo ratų ypatumus bei paklystama klausimų džiunglėse, nes atsakymus rasti ne taip paprasta.

Atkurs ir istorinį gaminį

Per šimtametę automobilizmo istoriją susiklosčiusią ratų ir padangų bei diskų įvairovę akys jau vargiai aprėpia. Automobiliams, pagamintiems po 1980 metų, šių svarbių detalių netrūksta.

„Turint automobilį, pagamintą anksčiau, ne viskas taip paprasta“, – tvirtino Miuncheno bendrovės „Oldtimer Reifen“ vadybininkas Valentinas Schaalis.

Ši kompanija – pirmoji padangomis besirūpinančių Vokietijos antikvarinių automobilių savininkų sąraše.

Prieš 20 metų V.Schaalis įkūrė bendrovę ir, anot jo, gali pasiūlyti bet kurių padangų, kokias tiktai gamino pasaulyje nuo 1888-ųjų.

Užsakymas – be duomenų

V.Shaalio bendrovės sandėlyje – apie 9 tūkst. padangų, o kasmet jo kompanija parduoda apie 20 tūkstančių.

Tačiau dažniausiai klientai nepasitenkina vien tik juodos gumos gaminiais.

„Padangos bei diskai yra susiję kaip dešrelė ir riestainiai“, – sako V.Schaalis, savo gaminius lygindamas su už Vokietijos ribų pagarsėjusiais klasikiniais Bavarijos valgiais.

Todėl sunkiausiais atvejais, kai klientas nežino, kokias tiksliai padangas turi „avėti“ jo automobilis, V.Schaaliui tiesiog nusiunčiamas automobilio techninis pasas. Tuomet verslininkas su savo komanda patys ieško reikalingų duomenų apie padangas.

Koncernų duoklė istorijai

Kai kurios naujos, bet labai seniems automobiliams skirtos padangos, kuriomis važinėja rečiausios mašinos, gaminamos rankomis ir todėl yra labai brangios. Tačiau ne vienam antikvarinio automobilio modeliui skirtą „apavą“ dalis koncernų gamina serijomis.

Pavyzdžiui, Vokietijos bendrovė „Fulda“ siūlo tris antikvarinių padangų serijas, Prancūzijos koncernas „Michelin“ taip pat parduoda klasikinių padangų.

Tiesa, pasirūpinti Vokietijoje ir Austrijoje gyvenančiais antikvarinių automobilių savininkais kompanija „Michelin“ patikėjo V.Schaalio komandai.

Labiausiai senųjų modelių padangos nuo naujesnių skiriasi tuomet, kad senosios yra su baltu šonu. Tokios baltašonės padangos buvo madingos šeštąjį dešimtmetį ir tuomet tokias gamino beveik visi JAV padangų gamintojai.

Bėgant metams, baltosios padangos keitėsi, baltas papuošimo žiedas vis plonėjo ir aštuntojo dešimtmečio pradžioje visai išnyko.

Ne prabanga, bet apsauga

Naujų, bet pagal senuosius modelius ir technologijas pagamintų padangų kaina priklauso nuo automobilio markės, dydžio, pagaminimo metų ir padangų pasiūlos.

Pavyzdžiui, prieš 1960-uosius pagaminto „Volkswagen“ „vabalo“ savininkai už juodas diagonalines padangas moka po maždaug 60 eurų (204 litai). Stilingos padangos su baltu šonu šiam automobiliui kainuos daugiau nei dvigubai, apie 140 eurų.

Bet investicija į antikvarinių automobilių ratus nėra beprasmiška.

Tai, kad ieškoti pigesnį variantą nebuvo labai gera idėja, gali pasirodyti tada, kai posūkyje sprogs kamera ir antikvarinis gaminys su aplamdytu šonu atsidurs griovyje.

„Nuo padangų priklauso automobilio saugumas, todėl ypač senų automobilių savininkai neturėtų taupyti šiems pirkiniams“, – mano V.Schaalis.

Taip kalbėti V.Shaalis turi teisę, nes iki šiol važinėja 1934-aisiais pagaminta angliška mašina MG NA ir 1963-iųjų „Porsche 356“.

Pirmasis jų profesionaliam vulkanizavimo meistrui, diplomuotam inžinieriui ir pakišo originalią verslo idėją. Pagelbėti antikvarinių automobilių savininkams V.Schaalis ėmėsi, kai ilgai vargo ieškodamas atitinkamų padangų savajam MG, kurį gavo iš tėvo dovanų studijų baigimo proga.